Nėštumo nutraukimo galimybės Lietuvoje: metodai, teisės ir prieinamumas
Lietuvoje nėštumo nutraukimas nėra draudžiamas. Abortas yra medicininis terminas, reiškiantis nėštumo nutraukimą, kuris Lietuvoje gali būti atliekamas pagal nėščiosios pasirinkimą iki 12-os nėštumo savaitės. Esant medicininių indikacijų, kai yra pavojus moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, abortas gali būti atliekamas ir vėliau (iki 22-os nėštumo savaitės).
Nėštumo nutraukimo būdai
Šiuo metu Lietuvoje taikomi du pagrindiniai nėštumo nutraukimo būdai: chirurginis ir vaistinis (medikamentinis). Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. 6 d.) nėštumą. Vaistinis nėštumo nutraukimas - saugus ir efektyvus (efektyvumas 95-97%) neplanuoto ir nepageidaujamo nėštumo nutraukimo būdas, kuomet skiriami specialūs vaistai sukelti abortą.
Aborto paaiškinimas: faktai, tipai, saugumas | 3D medicininė animacija
Vaistinio nėštumo nutraukimo privalumai
- Neatliekama chirurginė intervencija, todėl mažesnė gimdos pažeidimo, infekcijos ir kitų komplikacijų rizika.
- Neatliekama narkozė, todėl mažesnė susijusių komplikacijų rizika.
- Nereikalinga moters hospitalizacija, nėštumo nutraukimas įvyksta moteriai įprastoje aplinkoje.
- Nedidėja nevaisingumo, krūtų ir kitų vėžio rūšių rizika.
Procedūros eiga ir medicininė priežiūra
Pirmiausia, dėl nėštumo nutraukimo reikėtų kreiptis į valstybinėje ar privačioje gydymo įstaigoje dirbantį gydytoją akušerį ginekologą. Gydytojas atlieka apžiūrą, patikslina nėštumo trukmę, įvertina moters sveikatos būklę, paskiria reikalingus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Nėštumo dydis skaičiuojamas savaitėmis nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos.
Konsultacijos metu gydytojas paaiškins apie nėštumo vystymąsi, Lietuvoje naudojamus nėštumo nutraukimo būdus, jų eigą, kontraindikacijas, šalutinius reiškinius ir galimas komplikacijas. Taip pat aptariamos pagalbos priemonės fizinei, psichologinei ir emocinei savijautai. Svarbu pabrėžti, kad psichologo konsultacija nėra privaloma ir negali sudaryti kliūčių atlikti nėštumo nutraukimą laiku.
Paslaugų prieinamumo iššūkiai
Lietuvoje šių paslaugų prieinamumas nėra tolygus. Nors pacientės turi teisę žinoti, ar gydymo įstaiga teikia šias paslaugas, ne visos privačios įstaigos savo interneto svetainėse nurodo, kad teikia šias paslaugas, o viešosios gydymo įstaigos mokamų paslaugų sąraše dažnai žymi tik chirurginį nėštumo nutraukimą. Dalis įstaigų neteikia paslaugos dėl gydytojų teisės atsisakyti atlikti nėštumo nutraukimą pacientės pageidavimu.
Jei pacientei nepavyksta rasti paslaugos ten, kur gyvena, savivaldybės administracija yra įpareigota padėti. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, jei paciento pageidaujamo vaisto vaistinėje nėra, tačiau bent viena didmeninio platinimo įmonė jį turi, gyventojo pageidavimu, vaistas turi būti užsakomas.
| Aspektas | Informacija |
|---|---|
| Chirurginio aborto trukmė | Apie 10 minučių |
| Vaistinio aborto terminas | Iki 9 savaičių |
| Vaistinio aborto efektyvumas | 95-97 proc. |
| Nepilno aborto rizika | 1-4 proc. |
Neplanuoto pastojimo atvejais, kai moteris ar mergina nėra tam pasirengusi, jai tenka spręsti, kaip pasielgti. Sveikatos priežiūra, užtikrinanti žmogaus teises, reikalauja, kad visi asmenys turėtų prieigą prie savalaikių ir kokybiškų nėštumo nutraukimo paslaugų. Nesant galimybės gauti saugios, savalaikės, prieinamos ir pagarbios nėštumo nutraukimo procedūros, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
