Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. In vitro fertilization, IVF) yra pažangi pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje. Tai gana sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštaus pasirengimo ir nuoseklių veiksmų. Jį sudaro moteriškų lytinių ląstelių - kiaušialąsčių - surinkimas ir jų sujungimas laboratorijoje su vyriškomis lytinėmis ląstelėmis - spermatozoidais. Pradėjus kelioms dienoms po apvaisinimo, apvaisinta kiaušialąstė (embrionas) perkeliama į moters gimdą. IVF procedūra pirmą kartą sėkmingai atlikta 1978 m.
Poros dažnai renkasi IVF dėl įvairių priežasčių. Kartais tai daroma siekiant išvengti paveldimų genetinių ligų. Taip pat tai yra sprendimas, kai konstatuojama prasta vyro spermos kokybė (pavyzdžiui, kai spermijų kiekis mažesnis nei 5 mln.). Apskritai, IVF yra pasirenkamas siekiant padidinti nėštumo tikimybę, kai kitos priemonės neduoda rezultatų.
Nors IVF nėštumas apskritai nėra laikomas rizikingesniu, lyginant su įprastu, procedūros sėkmei įtakos turi daugybė veiksnių. Lemtingas faktorius - poros, ypač moters, amžius ir bendra sveikatos būklė. Tikimybė pastoti yra didesnė, jei moteris - jaunesnė nei 35 m., o jei vyresnė nei 40 m., IVF gali būti nesėkmingas dėl daugelio priežasčių bet kuriame etape. Vidutiniškai vienas IVF ciklas tęsiasi nuo 4-6 savaičių. Tarp IVF ciklų medikai rekomenduoja daryti bent 1 mėnesio pertrauką. Verta paminėti, kad vien tik pati IVF procedūra mokant iš savo lėšų vidutiniškai kainuoja apie 2 500 eurų.
IVF procesas yra sudėtingas ir apima kelis etapus, kurių kiekvienas yra gyvybiškai svarbus siekiant sėkmingo rezultato.
Prieš pradedant IVF, gydytojas ne tik paskirs visą tyrimų paketą, bet ir gali skirti vartoti kontraceptikus ir / arba estrogeną. Be to, papildomai gausite informacijos, kaip vartoti vaisingumą didinančius vaistus, pasirašysite sutikimų formas ir t. Pirmąją arba trečiąją ciklo dieną moteris nueina pas ginekologę, kuri echoskopu pažiūri, ar nėra cistų.

Kiekvieno natūralaus ciklo metu kiekvieną mėnesį pradeda bręsti grupė kiaušialąsčių. Įprastai tik viena jų pakankamai subręsta būsimajai ovuliacijai, o kitos suyra. IVF ciklo metu suleidžiama hormoninių vaistų, padedančių subrandinti daugiau kiaušialąsčių vieno ciklo metu. Gydymas medikamentais skatinant kiaušialąsčių brendimą kiaušidėse. Taikomos kelios gydymo schemos, kurios parenkamos priklausomai nuo moters amžiaus, nevaisingumo priežasties, organizmo reakcijos į vieną arba kitą gydymo schemą.
Dažniausiai stimuliacija pradedama 2, 3 arba 5 ciklo dieną (c.d.), o apžiūrai echoskopu paskiriama 9, 10, 11 ar 12 c.d., kad pažiūrėti, kas užaugo kiaušidėse ir koks gimdos gleivinės storis. Vidury ciklo gali tekti echoskopuotis 1 - 3 kartus. Vėliau labai svarbus stebėjimas: kiaušidžių reakcija į vaistus stebima ultragarsu ir hormonų kiekio kraujyje tyrimais. Artėjant kiaušialąsčių paėmimo momentui, jos brandinamos specialia hormonų injekcija: vaistų suleidžiama likus 36 valandoms.
Tinkamas ovuliuoti folikulas laikomas nuo 18 mm, o 26 mm jau gali būti peraugęs ir nebetinkamas. Kai užderi gražus derlius, paskiriami sprogdukai, kurie suveikia maždaug po 36 valandų, ir prasideda ovuliacija. Jaučiasi kiaušidžių ir pilvo tempimas, nors tai daugiau dėl sprogdukų. Ovuliacija gali įvykti ir šiek tiek vėliau, ypač jeigu folikulas ne vienas, tai jie gali sproginėti skirtingu laiku.
Kiaušialąsčių išėmimas iš kiaušidžių. Taikant bendrąją intraveninę nejautrą bei kontroliuojant ultragarsu per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Procedūra įprastai trunka iki 15 min. Po to kiaušialąstės dedamos į talpą su specialiu tirpalu, o talpa - į inkubatorių. Partneris gali pateikti spermos mėginį punkcijos (kiaušialąsčių surinkimo) dieną.
Kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlius su specialiomis terpėmis ir į juos sulašinama sperma. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, kontroliuojant drėgmę ir temperatūrą. Įvyksta toks apvaisinimas, koks vyksta ir moters kūne, tačiau procesas vyksta mėgintuvėlyje. Ar kiaušialąstės apsivaisino, pirmą kartą vertinama praėjus 18 valandoms. Jei apsivaisinimas įvyko, pro mikroskopą yra matomi du probranduoliai.
Ateinančias kelias dienas embrionai auginami laboratorijoje, inkubatoriuje iki kol jie bus tinkami perkėlimui į moters gimdą. Gerai besidalijantys embrionai perkeliami į gimdą po 2-3 parų po kiaušialąsčių išėmimo. Atsižvelgus į konkrečią situaciją, į gimdą perkeliami geriausios kokybės 2-5 dienų embrionai.
Šaldytų embrionų perkėlimas - dažnesnė praktika, nes jie į gimdą gali būti perkeliami net ir po metų ar vėliau. Prieš perkėlimą moteris turi vartoti hormoninius preparatus, paruošiančius gimdą embriono implantacijai. Įprastai 14-21 d. skiriama geriamųjų preparatų ir dar 6 d. leidžiamos injekcijos (nors terminai gali skirtis).
Pats embriono perkėlimas - gana paprasta procedūra, atliekama be nuskausminimo ir primenanti PAP tyrimo ėmimą. Per makštį į gimdos kaklelį įvedamas plonas kateteris, o prie jo pritvirtintame švirkšte būna vienas ar keli embrionai. Embrionai per kateterį įšvirkščiami į gimdą. Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti.

Moteris pastoja, kai embrionas sėkmingai implantuojasi į gimdos gleivinę. Ir taikant pagalbines reprodukcijos technologijas, ir natūralaus pastojimo metu, embrionai, patekę į gimdą, išsilaisvina iš dangalo ir esant palankiom sąlygom, įsitvirtina gimdos sienelėje. Jei embrioną gaubiantis išorinis dangalas yra storas, taikomas AH metodas. Po embriono perkėlimo praėjus maždaug 9-14 d. galima atlikti nėštumo testą.
Be IVF, egzistuoja ir kitos pagalbinio apvaisinimo technologijos, kurios padeda poroms susilaukti vaikų, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis.
INTRAUTERININĖ INSEMINACIJA (IUI) - tai apvaisinimas moters kūne metodas, kai paruoštos spermijų suspensijos kateteriu sušvirkščiama į gimdą, esant pratekantiems abiem ar vienam kiaušintakiams. IUI gali būti atliekamas natūraliame moters cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant ovuliaciją. IUI efektyvumas - 10-15% nėštumų.
1-3 ciklo dieną moteris nueina pas ginekologę. Ginekologė su echoskopu pasižiūri, ar nėra cistų. Kai folikulai pakankamai užaugę, paskiriami 'sprogdukai', kurie priverčia folikulus ovuliuoti tam tikru laiku. Po IUI gali truputį 'pateplioti' - IUI metu su kateteriu gan dažnai užkliudomas kaklelis, iš įdrėskimo truputį pakraujuoja. Po IUI gali būti paskirti vaistai gleivinei auginti (pvz., Duphaston). Juos reikia gerti iki kol ateis mėnesinės, o jei jos neateina - tęsti, kol gydytojas nelieps nutraukti.

Neretai atliekama kiek sudėtingesnė procedūra - intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. Šis metodas pasitarnauja, jeigu partnerio spermos kokybė yra prasta, apvaisinimui tinkamų spermatozoidų yra mažai ir kt. Naujoji IMSI sistema ypatingai gali padėti sprendžiant komplikuotus vyrų nevaisingumo atvejus. Sistema turi 7200 kartų vaizdą didinantį mikroskopą, kuris leidžia pamatyti vidinę spermatozoidų struktūrą ir atrinkti geriausius. Iki šiol naudota ICSI sistema vaizdą didino 400 kartų, leidusi įžiūrėti tik labai stambius spermatozoidų pokyčius.
TESA (anglų k. - testicular sperm extraction) metodika, kurios metu spermatozoidai iš sėklidės gaunami atliekant perkutaninę (pro odą) sėklidžių punkciją.
Po nepavykusio IVF ar šaldytų embrionų perkėlimo (FET) daugelis moterų patiria mėnesinių ciklo pokyčių, kurie gali sukelti nerimą ir klausimų.
Ar po nepasisekusio FET laiku atėjo mėnesinės? Daugeliui moterų kyla klausimas, ar po nesėkmingo IVF gerai vėluotų mėnesinės. Pavyzdžiui, jei ciklas visuomet būdavo 26 c.d., o dabar tęsiasi 33 c.d. Gydytojai teigia, kad tai normalu - ciklas po nepavykusio mėnesinių ciklo gali sutrumpėti arba pailgėti. Kovo pradžioje darydami IVF, viską šaldėme dėl galimos hiperstimuliacijos. Po kiaušidžių punkcijos mėnesinės buvo pagal normalų grafiką, o štai antrasis ciklas niekaip neprasideda - vėluoja jau 11 dienų. Pirmą savaitę maudė pilvą, atrodė tuoj tuoj prasimuš, iškyros buvo gausios ir šviesios. Buvo sunaudota daug nėštumo testų, ir visi buvo neigiami. Tikėtasi, jog galbūt įvyko stebuklas. Buvo labai laukiama šio ciklo pradžios, kadangi šį ciklą reikėjo eiti pas gydytoją ir, jei viskas gerai, daryti FET.
Kai buvo atliekamas IVF, mėnesinės atėjo, galima sakyti, laiku, netgi per anksti; o sekantį ciklą (pirmą be stimuliacijų) - 3-4 dienomis vėliau. Jeigu mėnesinės neprasideda per 3 dienas po numatomo termino, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Ar galėtų būti priežastis mėnesinių vėlavimui?

Po nepavykusio IVF mėnesinės gali pradėti teplioti tamsiai rudai prieš pat kraujavimą ir po jo, ko anksčiau nebūdavo. Tai gali tęstis net per kelis ciklus. Kai kurios moterys pastebi, kad mėnesinės išvis "nugrybauja į lankas" - anksčiau būdavo normalios, gausios nuo pirmų dienų su šviežiu raudonu krauju, o dabar kraujavimas gali trukti vos 2 dienas, o prieš jam prasidedant ir pabaigoje būna tik tepliojimai. Panašūs simptomai gali pasireikšti ir pradėjus FET kelią, pavyzdžiui, pradėjus leistis Diphereline, gali pasireikšti lengvas tepliojimas ar net rudas tepliojimas, kuris anksčiau nebūdavo. Gali kilti klausimas, ar vaistai sumakaliavo viską, ar reikia pradėti nerimauti.
Pirmasis ciklas po IVF buvo normalus kraujavimas, gal kiek stipresnis. Antrasis ciklas ilgesnis buvo ir sunku tai pavadinti mėnesinėmis, nors skausmai buvo kaip per mėnesines. Po IVF pirmame cikle 19 c.d. apsilankius pas gydytoją, viskas buvo švaru, kiaušidės buvo jau sugijusios. Kai kurios moterys pradeda Diphereline vartoti per mėnesines, slopintame cikle, kadangi natūraliame cikle embrionas neįsitvirtindavo.
Po embriono perkėlimo itin svarbu stebėti nėštumo požymius. Ar HCG tyrimą pasidarėte? Jeigu rytoj būtų 2 savaitės po įsodinimo, bet namų testas šiandien parodė neigiamą rezultatą, o rytoj vis dar neigiamas, kyla klausimų. Vien tik iš testo nusprendėte, kad nėra nėštumo? O kaip dėl progesterono (PRG) tyrimo? Stiprūs maudimai gali būti dėl progesterono trūkumo. Išeis progesteronas iš organizmo - nukris kūno bazinė temperatūra (BKT) ir prasidės mėnesinės. Kai kurios moterys laukė mėnesinių net 6 dienas po progesterono nutraukimo.
Nors IVF yra saugi procedūra, kaip ir bet kuri medicininė intervencija, ji gali sukelti tam tikrų šalutinių poveikių ir komplikacijų.
Po kiaušinėlių paėmimo (punkcijos) gali pasireikšti nemalonūs simptomai: lengvas pilvo pūtimas, maudimas, dėl didesnio estrogenų kiekio atsiradęs krūtų jautrumas, nedidelis tepliojimas, vidurių užkietėjimas. Rečiau, bet gali pasitaikyti komplikacijos kiaušialąsčių paėmimo metu, tokios kaip kraujavimas, infekcija, šlapimo pūslės, žarnyno ar reprodukcinių organų pažeidimas.
Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS) - pasitaiko 3-4 proc. visų ciklų. KHSS metu kiaušidėse dėl hormoninių vaistų poveikio bręsta labai daug folikulų. Dėl to labai padidėja kiaušidžių apimtys ir įsijungus sudėtingiems biocheminiams mechanizmams pilvo, pleuros, perikardo ertmėse kaupiasi skystis. Dėl galimos hiperstimuliacijos kartais priimamas sprendimas atidėti embrionų perkėlimą ir viską užšaldyti.
Medikamentai, naudojami IVF metu, taip pat gali turėti šalutinį poveikį. Nuo Diphereline kai kurioms moterims žiauriai skaudėjo galvą ir jos labai vargo. Taip pat egzistuoja priešlaikinio gimdymo rizika, kuri gali sukelti stresą ir nerimą per visą nėštumą. Jeigu mėnesinės vėluoja, o gydytojas sakė, kad jei neprasidės po 3 dienų, reikės atvažiuoti pasirodyti. Jeigu prasideda mėnesinės, ciklo pradžioje (2 - 3 c.d.) būtina pasitikrinti echoskopu dėl galimų cistų ir tik tada pradėti sekančią stimuliaciją. Būna, kad užsilieka nesprogęs folikulas, tuomet reikia mėnesio pertraukos su KT (kontraceptinėmis tabletėmis) arba Duphaston'u, kad išsivalytų kiaušidės ir vėl būtų galima grįžti prie stimuliacijos.
Sėkmingą IVF rezultatą lemia daugelis faktorių, nuo moters sveikatos iki tinkamai pasirinktų papildų ir procedūrų.
Lemtingas faktorius yra poros, ypač moters, amžius ir sveikatos būklė. Tikimybė pastoti yra didesnė, jei moteris - jaunesnė nei 35 m. Vyresnėms nei 40 m. moterims IVF gali būti nesėkmingas dėl daugelio priežasčių.
Embrionų kokybė yra vienas svarbiausių sėkmės rodiklių. Pavyzdžiui, gali būti nebloga blastulės kokybė (3AB). Kartais stebina, kad ne iš geriausių embrionukų blastulė išaugo, o iš vidutinio, tuo tarpu geriausi embrionukai į blastules nevirto.
Po nepavykusio IVF, daugelis porų svarsto apie šaldytų embrionų perkėlimą. Paprastai rekomenduojama praleisti vieną ciklą po nesėkmingo IVF ir tada galima kelti antrame cikle. Nėščioms moterims, besilaukiančioms po IVF, gali būti skiriamas kompleksinis vaistų ir papildų režimas, pavyzdžiui: Estrofem 3 kartus per dieną, Prednisolon (iki ryto), aspirinas ryte, progesterono žvakutės triskart per dieną, Zibor leistis vakarais, ir liepiama nenutraukti papildų "Cyclebalance", folio rūgšties ir vitamino D 4000. Zibor (arba Fraxiparini) paskirtis yra apsauga nuo krešulių.
Paskutinio vizito metu, 5 c.d., gydytoja minėjo, kad gimdos gleivinė galėtų būti plonesnė. Anksčiau pas mane ji visuomet buvo prie storesnių. Gleivinės storis prieš pat ovuliaciją geriausias apie 10 mm ir šiek tiek daugiau. Tačiau būna, kad pakanka ir 8 mm, yra atvejų, kad pastojo net su 6 mm gleivine. Svarbu, kad ji būtų trisluoksnė. Toms, kas turi problemų su gleivinės storiu, rekomenduojama greičiau pereiti prie leidžiamųjų stimuliuojančiųjų vaistų gonadotropinų (Gonal, Puregon), nes jie padeda auginti gleivinę, o ir folikuliai būna geresnės kokybės.
Ruošiantis antram IVF, daugelis moterų vartoja įvairius papildus, tokius kaip Inofolic, L-arginin, Q10 ir vitaminas E. Kitos merginos vartoja panašius papildus arba tik folinę rūgštį, žuvų taukus ar pan. Jeigu Q-10 tik 30mg, rekomenduojama vartoti bent 200mg, kas reikštų apie 6 tabletes per dieną.

Kyla klausimas, ar verta pasidaryti laparoskopiją planuojant IVF, ypač jei IVF daromas dėl prasto vyro spermos. Ginekologas, išklausęs keletą nusiskundimų, gali įrašyti "negaliu atmesti endometriozės", tačiau paminėti, kad konkrečiu atveju nebūtinai verta tirti ir ieškoti, ar tikrai sergama. Ar IVF‘ui tai gali turėti kažkokių pasekmių? Endometriozės simptomas gali būti ir tai, kad mėnesinės labai ilgai "mušinėjasi" - tepa kokią dieną, kartais kelias, ir tik tada sukraujuoja. Gali net visą savaitgalį mausti pilvą, bet be jokio tepimo.
Paprasta histeroskopija kartu su kiaušintakių pratekimumo patikrinimu gali padėti diagnozuoti problemas. Gimdos gleivinės bėdoms spręsti gydytojai gali paskirti nakvišų aliejų ir Duphastoną.