Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Kūdikio odelė yra labai jautri, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tad iššutimų išvengti būna gana sunku. Beveik kiekvienam kūdikiui nutinka, kad užpakaliukas iššunta, atsiranda žaizdelės. Tai sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus. Kūdikių ir mažų vaikų užpakaliuko iššutimą atpažinti nėra sunku. Jam būdinga: odos paraudimas, odos suskeldėjimas, kartais būna su žaizdelėmis. Iššutimui, kuris yra vienas labiausiai paplitusių kūdikių ir mažų vaikų odos sudirgimų, būdingi simptomai - kūdikio odelė parausta, tampa ypač jautri, šerpetoja, peršti, gali patinti, atsirasti bėrimų, pūslelių, mazgelių, įtrūkimų. Jie gali būti pavieniai, bet sudirgimas gali išplisti ir ant nugaros, pilvo, apimti didelius odos plotus.
Naujagimių ir kūdikių oda - net 5 kartus plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų. Kūdikio oda yra daug jautresnė nei suaugusiųjų, todėl reikėtų vengti priemonių, turinčių alkoholio, sintetinių kvapiklių ir dažiklių. Kūdikio odelė yra labai jautri, švelni ir trapi: manoma, ji net 5 kartus plonesnė nei suaugusiųjų. Kiek ūgtelėjusių vaikų oda taip pat linkusi greičiau sudirgti, taigi ją būtina atidžiai prižiūrėti.
Iššutimai dažniausiai atsiranda tose odos vietose, kur yra didžiausia trintis ir/ar ilgai kontaktuojant su drėgme: ant kaklo, užpakaliuko, apatinėje pilvo dalyje, ant kirkšnių ar pažastų srityje. Tai nutinka todėl, kad naujagimio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus: ji labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui ir yra lengvai pažeidžiama, kadangi dar nėra išsivysčiusios apsauginės funkcijos. Iššutimai yra viena iš sauskelnių dermatito rūšių. Kūdikių ir vaikų odelė dažniausiai iššunta sėdmenų, užpakaliuko, šlaunų, kirkšnių, kaklo srityse. Tačiau iššusti gali ir kitos gausiau prakaituojančios mažylio kūno vietos - pažastys, kaklas.

Priežasčių atsirasti iššutimams yra daug. Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Pagrindinė priežastis, dėl kurios kūdikiai šunta - oda po sauskelnėmis nekvėpuoja, yra drėgna. Nuolat drėgmės veikiama oda pakinta, tampa jautri, lengvai pažeidžiama. Ją dirgina trynimasis į sauskelnes, irstantis šlapimas ir išmatos. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Tad reguliariai tikrinkite sauskelnes ir kruopščiai nuvalykite odą kiekvieno keitimo metu. Jei kūdikis viduriuoja, sauskelnes keiskite kuo dažniau. Kūdikiui viduriuojant kinta išmatų rūgštingumas, todėl oda greičiau sudirginama ir iššunta. Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Atminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Po maudymosi leiskite odai pačiai išdžiūti arba nuvalykite drėgmę švelniu rankšluostėliu, prieš uždedant sauskelnes ir drabužius.
Kita dažna iššutimų priežastis - mechaninis odos įtempimas arba, paprasčiau tariant, dažna trintis. Be to, padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Taip nutinka, jei kūdikis suvystomas per stipriai arba jam uždedami pernelyg aptempti drabužėliai. Pavyzdžiui, iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. Tad verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. Netaisyklinga higiena, netinkama apranga gali sukelti iššutimus. Jei kūdikis ar vaikas aprengiamas per šiltai, iššutimų rizika taip pat padidėja.
Kaikuriems vaikams užpakaliukas šunta dygstant dantukams. Taip pat tai gali būti susiję su kūdikio mityba. Tam gali turėti įtakos citrusiniai vaisiai ir rūgštūs gėrimai, prieskonių naudojimas. Krūtimi maitinančios mamos, atsiradus kūdikio iššutimams, turėtų vengti rūgščių vaisių, riešutų, šokolado ir kavos. Motinos pieno pakeitimas nujunkomu maistu ar vaiko liga (pvz. viduriavimas) taip pat gali sukelti užpakaliuko bėrimus. Paraudimas (raudonas žiedas) aplink išangę dažnai rodo maisto netoleravimą, alerginę reakciją. Ją gali sukelti maistas, kurio mažylis netoleruoja, bet gauna su pienuku.
Kai kurie kūdikiai netoleruoja tam tikrų sauskelnių sudėties elementų, odos priežiūros produktų, vonios priedų. Sauskelnių kontaktinis dermatitas išsivysto tuomet, kai kuri nors sauskelnių sudėtyje esanti medžiaga sudirgina odą. Būklė dar labiau pablogėja, jei kūdikiui sauskelnės keičiamos nepakankamai dažnai. Netinkamos kosmetikos, skalbimo priemonės gali sudirginti odą. Kūdikių odą gali sudirginti pernelyg dažnai naudojamas muilas, drėgnos servetėlės, kūdikių drabužėliams skalbti nepritaikyti skalbikliai ir kt.
Iššutimų gali atsirasti ir užsikrėtus grybeline infekcija, ją galima įtarti, jei iššutimai vis kartojasi, o vaikas buvo neseniai gydytas antibiotikais. Mielių grybelis, kurio yra kiekvieno sveiko žmogaus organizme, ypač linkęs daugintis tokiose probleminėse vietose kaip kirkšnys, sėdmenys. Kol šio grybelio yra nedaug, jis nepasireiškia. Kūdikiai ir maži vaikai, sergantys atopiniu dermatitu, taip pat dažnai kenčia nuo iššutimų. Atopinis dermatitas, pasireiškiantis niežinčiais bėrimais, rausvomis dėmėmis gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Šių mažylių iššutimai būna stipresni, dažniau komplikuojasi, jų sunkiau išvengti ir gydyti. Didesnę iššutimų riziką patiria neišnešioti naujagimiai, nes tiek jų odos barjerinės funkcijos, tiek imunitetas yra silpnesni. Be to, jų oda turi mažiau kolageno, yra plonesnė, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau oda pažeidžiama. Kai vaiko oda iš prigimties sausa, ji būna plona, persišviečianti, pleiskanojanti, jautresnė. Tokiems vaikams iššutimus gali sukelti bet koks dirgiklis - per ankštos, per retai keičiamos sauskelnės, drėgnos kūdikių servetėlės, muilai, prausikliai, skalbikliai.
Tinkama kūdikio higiena yra vienas iš svarbiausių dalykų, užtikrinant mažylio sveikatą ir komfortą. Viena iš pagrindinių kasdienių higienos procedūrų - tai kūdikio užpakaliuko prausimas. Kadangi kūdikio oda yra itin jautri ir linkusi į dirginimą, būtina žinoti, kaip teisingai atlikti šią procedūrą. Netinkama higiena gali paskatinti bėrimų atsiradimą, iššutimus ar net infekcijas, todėl svarbu skirti pakankamai dėmesio švaros užtikrinimui. Be to, tinkama priežiūra priklauso ne tik nuo prausimo dažnumo ar naudojamų priemonių, bet ir nuo kūdikio lyties, kadangi berniukų ir mergaičių intymios srities priežiūra šiek tiek skiriasi.
Pirmiausia turite pasiruošti. Reikia pasiraitoti rankoves, nusiimti nuo rankų žiedus ir laikrodžius bei sureguliuoti tekančio vandens temperatūrą. Optimalus variantas yra 36-37 laipsniai. Prieš procedūrą būtinai nusiplaukite rankas su muilu. Taip pat paruoškite vystymo stalą, kad viską turėtumėte po ranka. Taip pat paruoškite reikiamas priemones: minkštą rankšluostį, prausiklį, jei tokio reikia, naujas sauskelnes, pudrą ar kremą nuo iššutimų. Pasiruošti iš anksto yra išties geras pasirinkimas, todėl kad su šlapiu kūdikiu ant rankų sunku greitai surasti reikiamus daiktus ir paruošti pervystymo stalą. Paguldykite kūdikį ir nuimkite nešvarias sauskelnes, o tuomet keliaukite prie kriauklės ar į vonią. Kūdikį patogiausia laikyti kaire ranka, o prausti dešine. Prausiant berniuką, laikykite jį veidu žemyn. Paimkite kūdikį taip, kad jo krūtinė gulėtų per dilbį, o kairės rankos pirštais laikykite jo petį. Kabėdamas tokioje pozoje mažylis nepatiria nė menkiausio diskomforto.
O prausiant mergaitę, jos nugarą galite atremti ant dilbio, kad galvytė būtų ant alkūnės linkio, o pirštais prilaikyti jos kairę šlaunį. Ši padėtis leidžia ne tik saugiai laikyti kūdikį, bet ir laisvai prieiti prie makšties ir užpakaliuko. Mergaitę reikia prausti tik iš priekio į galą, t.y. nuo makšties link užpakaliuko, kad į makštį nepatektų bakterijos. Nuplaukite kūdikį, švelniais judesiais iš viršaus į apačią braukdami vandenį delnu, atsargiai nuvalydami nuo odos nešvarumus. Ypač svarbu nuplauti visas odos raukšleles, kuriose gali kauptis nešvarumai ir sukelti dirginimą. Vaiką prausi tik po didelio reikalo, o sisiuką nušluostai tiesiog su maistiniu aliejumi. Mūsų atveju, vandens naudoti reikėjo kuo mažiau, kad oda nesausėtų. Nuplauti užpakaliuką, į vandenį, su kuriuo prausite vaikutį, įlašinkite kelis lašus aliejaus.
Specialistai nerekomenduoja naudoti muilo. Nenaudokite muilo, nebent tai būtina. Nereikėtų pernelyg dažnai prausti užpakaliuko muilu - muilą naudokite, tik kai vaikas pasituština. Be to, prausiant mergaitę nereikia „trinti“ lytinių organų, nes galite pažeisti gleivinę, kuri apsaugo lytinius organus. Po plovimo reikia švelniai nusausinkite kūdikio odą. Pirmiausia apvyniokite vystyklą ant apatinės kūdikio kūno dalies ir perkelkite jį ant vystymo stalo. Tada kruopščiai nuvalykite lytinius organus, kirkšnis, sėdmenis ir raukšleles. Po prausimo švelniai nusausinkite kūdikio odą minkštu rankšluosčiu, venkite trinamųjų judesių. Be to, svarbu naudoti tik natūralius audinius. Po prausimo kūdikio odą reikėtų nusausinti švelniu natūralaus pluošto (pavyzdžiui, medvilniniu ar bambukiniu) rankšluosčiu. Nusausinus iššutusioms vietoms, naudokite minkštą rankšluostį ar švelnų medvilninį audinį. Turite suprasti, kad persistengti su higienos procedūromis taip pat yra pakankamai pavojinga. Nereikia kiekvieną kartą naudoti muilo ar prausiklio, jei nereikia nuplauti išmatų ar kitų nešvarumų - taip galite išsausinti odą ir “nuplauti” natūralią jos apsaugą.

Kiekvieną kartą keisdami sauskelnes nuplaukite kūdikio odą po švariu, tekančiu vandeniu. Atminkite, kūdikiai dažniausiai tuštinasi po kiekvieno maitinimo arba jo metu. Todėl keisti sauskelnes prieš pat maitinimą, ko gero, bus bergždžias reikalas. Dažnas sauskelnių keitimas palengvina gijimo procesą. Kiekvieną kartą, kai jį perrengiate ar keičiate sauskelnes, nuplaukite kūdikio odą ir leiskite jai visiškai išdžiūti, visuomet įsitikinkite, kad jūsų kūdikio oda yra sausa. Sauskelnes ar vystyklus pirmaisiais mėnesiais reikia keisti prieš kiekvieną maitinimą ir po jo bei kiekvieną kartą kūdikiui pasituštinus (10-12 kartų per parą). Dažniausiai oda iššunta kūdikiams iki 12 mėn. Kuo dažniau keisti sauskelnes, t. y. bent 6-8 kartus per dieną, dar geriau - kaskart kūdikiui pasišlapinus ar pasituštinus, nes odai liečiantis su šlapimu ar išmatomis iššutimų rizika gerokai išauga. Naujagimių sauskelnes gali prireikti keisti net iki 12 kartų per parą, t. y. prieš ir po maitinimo bei mažyliui pasituštinus.
Sauskelnių zonoje geriau naudoti specialų kremą ar pudrą nuo iššutimų. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta. Leiskite odelei pakvėpuoti, bent 5-10 minučių prieš uždedant švarias sauskelnes. Labai dažnai tėvai skuba keisti sauskelnes ir nežino, kad puiki iššutimų profilaktinė priemonė - oro vonios. Keičiant sauskelnes, naudinga bent kelias minutes kūdikį palaikyti pliku užpakaliuku. Kuo dažniau leisti kūdikiui ar vaikui pabūti pliku užpakaliuku, t. y. daryti oro vonias. Darykite oro vonias - kiek įmanoma daugiau laiko per dieną leiskite kūdikiui pabūti be sauskelnių, kad pažeista oda laisvai kvėpuotų. Taip pat, labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atvira ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti.
Labai svarbu įsigyti tinkamo dydžio sauskelnes. Sauskelnės turi būti tinkamo dydžio - jokiu būdu ne per mažos. Sauskelnės turi gerai priglusti, tačiau jų nereikia užsegti labai tampriai. Rinktis ne per ankštas sauskelnes, jų stipriai nesuveržti, neapspausti. Kūdikius pieno mišiniais maitinantys tėvai žino, kaip sudėtinga pritaikyti tinkamą motinos pieno pakaitalą. Ta pati situacija - ir su sauskelnėmis, ypač jei kūdikis jautrus, alergiškas. Tėvai dažnai stengiasi sauskelnes užsegti taip, kad jos kuo labiau priglustų prie odelės, taigi kūdikiui pasišlapinus ar pasituštinus odelė greičiau paveikiama drėgmės: odą dirgina tiek bakterijų gaminamas amoniakas, tiek išmatose esantys fermentai. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos.

Vilkite laisvesnius drabužius, iš orui pralaidžių audinių. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą, aprengti šilčiau, jei oras vėsus bei nurengti šiltus drabužius šiltoje patalpoje. Be to, reikėtų vengti sintetinių audinių.
Drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų. Specialios priemonės kūdikių rūbeliams skalbti sukurtos neatsitiktinai. Jų sudėtyje nėra agresyvių ploviklių, jos mažiau kvepia arba apskritai yra bekvapės, todėl tikimybė, kad kūdikio odelė dėvint jomis skalbtus drabužius sudirgs - minimali.
Renkantis higienos priemones kūdikio priežiūrai, itin svarbu rinktis švelnias ir hipoalergines priemones, kurios nepažeistų jautrios kūdikio odos. Naujagimių ir kūdikio oda yra daug jautresnė nei suaugusiųjų, todėl reikėtų vengti priemonių, turinčių alkoholio, sintetinių kvapiklių ir dažiklių. Kūdikio odai labiausiai tinka švelnios, dermatologiškai patikrintos priemonės, praturtintos natūraliais ingredientais, tokiais kaip alavijas, ramunėlių ekstraktas ar pantenolis, kurie padeda nuraminti ir apsaugoti odą. Prausiant ir maudant kūdikį būtina naudoti specialią kosmetiką vaikams, kuri yra hipoalerginė ir saugios sudėties.
Svarbu pasirinkti specialiai kūdikiams skirtą švelnų prausiklį ar valomąjį losjoną. Geriausia, kai šios priemonės yra neutralaus pH, kad nebūtų išbalansuotas odos natūralus apsauginis barjeras. Geriausia kūdikio odelę prausti drungnu vandeniu, tik retkarčiais naudojant bešarmį muilą. Kūdikio odą gali sudirginti pernelyg dažnai naudojamas muilas. Daugelis žino, kad muilas sausina odą, todėl juo kūdikio odelę reikėtų prausti kuo rečiau, o naudojant muilą odą būtina kruopščiai nuplauti, kad ant jos neliktų muilo likučių. Suaugusiesiems skirti produktai yra pernelyg šiurkštūs gležnai kūdikių odai. Po tokių priemonių naudojimo mažylio oda gali parausti ar atsirasti bėrimai. Kūdikių priežiūrai nenaudokite suaugusiųjų kosmetikos, kad išvengtumėte alergijos ir kitų neigiamų reakcijų. Mažylių odos priežiūrai turėtų būti naudojama speciali kosmetika vaikams.
Renkantis kosmetiką vaikams, būtina atkreipti dėmesį į sudėtį ir ieškoti tokių ingredientų, kurie būtų saugūs ir švelnūs jautriai kūdikio odai. Pirmiausia, vertėtų rinktis vaikišką kosmetiką, praturtintą natūraliais ingredientais, tokiais kaip alavijo ekstraktas, kuris turi drėkinančių ir raminančių savybių, bei ramunėlių ekstraktas, kuris yra naudingas dėl priešuždegiminio ir raminančio poveikio. Pantenolis taip pat yra naudingas ingredientas, nes jis padeda atkurti odos barjerą ir skatina gijimą. Taip pat gerai, jei naudojamos priemonės praturtintos vitaminu E, kadangi pastarasis veikia kaip antioksidantas ir saugo odą nuo išorinių aplinkos veiksnių. O kosmetika mergaitėms, skirta intymios higienos priežiūrai turėtų būti su pieno rūgštimi, kuri palaiko tinkamą terpę intymioje zonoje. Priemonių sudėtyje neturėtų būti alkoholio, parabenų, sintetinių kvapiklių ir dažiklių, kurie gali sudirginti odą ir sukelti alergines reakcijas. Saugiausi produktai yra tie, kurie pažymėti kaip dermatologiškai patikrinti ir yra be dirginančių medžiagų.

Jeigu jūsų kūdikiui atsirado iššutimų, vos juos pastebėjus reikia imtis priemonių. Iššutimų gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Tokiu atveju nemalonūs simptomai išnyksta per 2-3 dienas. Tačiau jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra, kurią jau aptarėme.
Pirmiausia pabandykite pakeisti sauskelnių rūšį, venkite sauskelnių su dirbtiniais kvapikliais. Geriau rinktis su natūraliais aliejais, ekologiškas. Darykite oro vonias - kiek įmanoma daugiau laiko per dieną leiskite kūdikiui pabūti be sauskelnių, kad pažeista oda laisvai kvėpuotų. Iššutusias vietas plaukite tik šiltu vandeniu, nenaudokite prausiklių, muilų, venkite drėgnų servetėlių kūdikiams, ypač aromatizuotų, nes jos gali dar labiau sudirginti odą. Nusausinti iššutusioms vietoms naudokite minkštą rankšluostį ar švelnų medvilninį audinį.
Kūdikio odelės iššutimams prižiūrėti labiausiai tinka tepalai ar kremai, turintys cinko oksido. Cinko oksido tepalai veikia kaip apsauginis sluoksnis, ramina sudirgusią odą ir skatina jos gijimą. Cinkas yra žinomas dėl savo raminančių savybių ir gebėjimo apsaugoti odą nuo tolesnio dirginimo. Tokios priemonės dažnai naudojamos jautriose kūno vietose, kur oda gali trintis arba būti ilgą laiką veikiama drėgmės, pavyzdžiui, po sauskelnėmis. Kremai nuo iššutimų turi būti tepami tik po to, kai nuplovėte ir nusausinote pažeistą odą. Jeigu iššutimai stiprūs, tai reikėtų daryti kiekvieną kartą prieš keičiant sauskelnes. Po kiekvieno prausimo svarbu gerai nusausinti kūdikio odą ir, jei reikia, naudoti natūralių aliejų pagrindu pagamintą kremą nuo iššutimų. Tai padės išvengti odos sudirginimų, kurie dažnai atsiranda dėl drėgmės kaupimosi sauskelnėse. Tinkamai prižiūrima oda yra mažiau linkusi į paraudimus ir uždegimus, todėl reikėtų vengti agresyvių priemonių ir dažniau leisti odai kvėpuoti.
Pabarstai ir pudros su pataisų sporomis efektyviai sumažina drėgmės perteklių, kuris dažnai yra pagrindinė odos iššutimo priežastis. Tokios priemonės gali padėti išlaikyti sausumą ir sumažinti trintį, kas yra itin svarbu, kad oda galėtų atsigauti ir nesudirgtų dar labiau. Tepalai, geliai, putos nuo iššutimų kartu ir apsaugo nuo jų, nes sukuria apsauginį barjerą tarp odos ir sauskelnių neleisdami ant odos patekti drėgmei. Kai kurie iš jų dar ir ramina sudirgusią odą, ją minkština. Kremai nuo iššutimų savo sudėtyse dažniausiai turi cinko oksido, vario, mangano, pantenolio, lanolino, glicerino, propolio, įvairių vaistinių augalų ekstraktų, pasižyminčių priešuždegiminiu, dezinfekuojančiu, raminančiu poveikiu - medetkų, svilarožių, alavijo, ramunėlių. Cinko oksidas turi antiseptinių, sutraukiančių savybių, veikia kaip fizinis barjeras, apsaugantis odą nuo sąlyčio su išoriniais dirgikliais. Lanolinas palaiko odos drėgmę. Priemonės nuo iššutimo taip pat ir efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę. Šias priemones rekomenduojama naudoti pagal poreikį. Tačiau jos gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai.
| Priemonės tipas | Pagrindiniai ingredientai | Veikimo principas | Kada naudoti? |
|---|---|---|---|
| Pabarstai / Pudros | Pataisų sporos | Sugeria drėgmės perteklių, mažina trintį. | Drėgmės pertekliui mažinti, profilaktikai. |
| Cinko oksido tepalai | Cinko oksidas | Apsauginis sluoksnis, ramina, gydo, antiseptikas. | Paraudusiai, sudirgusiai odai, uždegimams. |
| Kremai su lanolinu | Lanolinas, cinko oksidas, pantenolis | Drėkina, palaiko odos drėgmę, apsaugo nuo dirgiklių. | Profilaktikai ir esant lengviems iššutimams. |
| Aliejai | Sviestmedžio aliejus, šaltalankių aliejus, migdolų aliejus | Maitina, drėkina, minkština, ramina, skatina gijimą. | Sausai odai, lengviems paraudimams, odos atstatymui. |
| Priešgrybeliniai tepalai | Daktarin, Travocort, Clotrimazol | Naikina grybelinę infekciją. | Gydytojo paskyrus esant grybelinei infekcijai. |
Sviestmedžio aliejus: dėl unikalios sudėties ir tekstūros, nerafinuotas sviestmedžių aliejus padeda kone visais atvejais: maitina ir drėkina bet kokio amžiaus odą; tinkamas emolientas dermatitų, egzemų, žvynelinės ir kt. odos ligų atvejais; minkština suskeldėjusią lūpų, sukietėjusią bei suragėjusią rankų, alkūnių, pėdų odą; apsaugo nuo išorės poveikio (šalčio, karščio, saulės, radiacijos...), SPF4-6; padeda atsigauti sausai ir pleiskanojančiai odai po nudegimų saulėje; randų ir strijų prevencijai; mamos sako, kad sviestmedžių aliejus puikiai sugydo nušutusią jautrią kūdikių odelę; nuramina jautrią vyrų odą, ypač po skutimosi; tinka masažui po varginančio fizinio krūvio, gerina kraujotaką. Kai pašunta, parausta sėdynė - mums labai tinka ir gerai gydo šaltalankių aliejus. Mums taip buvo. Su mėliu patepti, o vėliau ant viršaus cinko tepalu. Mums taip buvo. O mes naudojam sviestmedžio aliejų. Ir užpakaliukui ir bet kur kitur, kur odelė parausta. Turim sausą odelę. Tiesa brangoka, bet natūrali priemonė ir ilgam užtenka ir puikiai sutvarko bet kokį paraudimą. Joks bepanthen mūsų odelei nepadeda taip kaip sviestmedis. Kai mano mažiui parausta užpakaliukas, aš naudoju pataisų poras, tokie geltoni milteliai, parduodami vaistinėse. Jie kainuoja ~5lt., bet mums labai padeda. Mūsų užpakaliukas jau gražut gražutelis - padėjo "Daktarin" gelis.
Dažniausiai, tinkamai prižiūrint, naudojant specialius kremus ar tepalus, iššutimas kūdikiams išnyksta per kelias dienas. Tačiau jei odos sudirgimas nepraeina ir simptomai sustiprėja, turi įtakos vaiko miegui, apetitui ir bendrai savijautai, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai. Netinkamai naudojami tokie tepalai gali tik dar labiau pakenkti.
Jei Jūs laikotės visų odos priežiūros rekomendacijų, o kūdikio užpakaliukas vis vien yra paraudęs ar iššutęs pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku. Pastebėjus įtartiną bėrimą ir odos paraudimą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jei iššutimai nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Negydant uždegimo arba gydant netinkamai žaizdelės gali pradėti kraujuoti, supūliuoti. Savamoksliškai negydykite vystyklų bėrimo antibiotikų, hormonų tepalais. Netinkamai naudojami tokie tepalai gali tik dar labiau pakenkti.
tags: #issutes #kudikio #uzpakaliukas