Skydliaukės vaidmuo nėštumo metu ir jos sutrikimų valdymas

Skydliaukė - maža, tačiau labai svarbi endokrininė liauka, kurios gaminami hormonai (tiroksinas ir trijodtironinas) yra atsakingi už medžiagų (t. y. angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) ir energijos apykaitą, svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje, todėl dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka. Ši liauka yra maža drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje, gaminanti hormonus. Skydliaukė, sverianti vidutiniškai 20-35 g, yra gyvybiškai svarbi organizmo funkcionavimui. Skydliaukės hormonai kontroliuoja, kaip organizmas naudoja energiją, todėl jie turi įtakos beveik visų organų veiklai - net ir širdies darbui. Šis hormonas daugiausia kontroliuoja metabolizmą ir yra gyvybiškai svarbus užtikrinant gerą sveikatą.

Skydliaukės darbą reguliuoja smegenų struktūros - pagumburis ir hipofizė. Skydliaukė gamina tris pagrindinius hormonus: tiroksiną, trijodtironiną ir kalcitoniną. Jų sintezėje naudojamas mikroelementas jodas, kurio mūsų organizmas pats negamina. Jis gaunamas su maistu ir patekęs į virškinamąjį traktą per kraujotaką pasiekia skydliaukę. Tiroksinas ir trijodtironinas veikia praktiškai kiekvienos mūsų organizmo ląstelės medžiagų apykaitos aktyvumą. Jie reguliuoja ląstelių augimą, normalų centrinės nervų sistemos vystymąsi ir veiklą, vaisiaus vystymąsi, kaulų augimą, skatina deguonies suvartojimą audiniuose, daro įtaką riebalų ir gliukozės apykaitai. Kalcitoninas sąlygoja kalcio ir fosforo reguliavimą organizme.

Skydliaukės disfunkcijos simptomai

Sumažėjusi skydliaukės funkcija (hipotirozė)

Esant susilpnėjusiai skydliaukės veiklai (hipotirozei) dažniausiai skundžiamasi bendru silpnumu, nuovargiu, mieguistumu, galvos svaigimu, apetito stoka, sausėjančia oda, plaukų slinkimu, nagų trapumu, šalčio netoleravimu, svorio augimu, vidurių užkietėjimu, atminties susilpnėjimu. Pacientai sunkiau koncentruoja dėmesį. Kimstantis balsas, šalčio netoleravimas, energijos trūkumas net ir po ilgo poilsio ar atsiradęs nerimo jausmas - visa tai gali įspėti apie rimtas skydliaukės problemas, įspėja gydytojai. Nuolat nervinatės, kamuoja nuovargis, silpsta lytinė potencija, sutriko mėnesinių ciklas, prastai atrodote - pasitikrinkite skydliaukę. Susilpnėjus skydliaukės veiklai, sulėtėja medžiagų apykaita.

Padidėjusi skydliaukės funkcija (hipertirozė)

Sustiprėjusią skydliaukės veiklą (hipertirozę) dažnai atspindi svorio kritimas net išliekant labai geram apetitui. Taip pat - padidėjęs dirglumas, gausus prakaitavimas, šilumos netoleravimas, rankų drebulys, dažnesnis tuštinimasis, sutrikęs miegas, padažnėjęs širdies ritmas. Dažnas širdies plakimas, šilumos netoleravimas, padidėjęs prakaitavimas, rankų drebėjimas - visa tai taip pat gali įspėti apie rimtas skydliaukės problemas. Moterims gali sutrikti mėnesinių ciklas.

Tačiau išvardinti simptomai nėra pakankamai specifiški: susirgimų pradžioje jų gali visai nebūti arba žmogus jų gali tiesiog nesureikšminti. Kartais, nors pasireiškia tik vienas ar keli simptomai, skydliaukės veikla jau būna labai ženkliai sutrikusi. Manoma, kad net ketvirtadalio Lietuvos gyventojų skydliaukės veikla sutrikusi. Verta paminėti, kad moterys kur kas dažniau serga skydliaukės ligomis.

Skydliaukės funkcija nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla. Skydliaukės hormonai kontroliuoja motinos medžiagų ir energijos apykaitą. Skydliaukės hormonų kiekis kinta dėl įvairių fiziologinių pokyčių, kurie yra būtini tiek motinos, tiek vaisiaus sveikam vystymuisi. Nėštumo metu moters organizme išauga skydliaukės hormonų poreikis, kad palaikytų pilnavertį vaisiaus vystymąsi ir suintensyvėjusią organizmo medžiagų apykaitą. Sveika skydliaukė šią misiją dažniausiai įvykdo sėkmingai.

Nėštumo metu skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu. Suaugusiems žmonėms jodo RPN - 150 mcg. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220-290 mcg, o žindančioms moterims - 290 mcg. Tiesa, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos parengtose Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose nurodoma 200 mcg norma, tad svarbu, kad ji nebūtų mažesnė.

Skydliaukės hormonai, ypač T4, yra labai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi. Ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius, kadangi tik nuo 12-os nėštumo savaitės vaisiaus skydliaukė pradeda formuotis ir gaminti hormonus pati - o iki tol vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų. Pirmąjį trimestrą, t. y. 3 pirmuosius nėštumo mėnesius, hormonai vaisių pasiekia per mamos placentą, todėl nėštumo pradžioje vaisiaus smegenų vystymasis priklauso nuo sėkmingo skydliaukės hormonų „tieko“. Vaisiaus skydliaukė jodą kaupti pradeda tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę.

Hormonų kiekį kraujyje padidina du su nėštumu susiję hormonai: estrogenas ir žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG). Žmogaus chorioninis gonadotropinas (HCG) yra svarbus nėštumo hormonas, kuris ne tik palaiko nėštumą, bet ir daro įtaką skydliaukės funkcijai. Šis mechanizmas padeda patenkinti padidėjusius motinos ir vaisiaus metabolinius (medžiagų apykaitos) poreikius, ypač svarbius vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Vėlesniuose nėštumo trimestruose HCG lygis stabilizuojasi, todėl TTH lygis grįžta į normą, o laisvojo T4 ir T3 kiekiai paprastai pradeda mažėti.

Dažniausi skydliaukės sutrikimai nėštumo metu

Nėštumo metu dažniausi skydliaukės sutrikimai yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija), pastebi gydytoja. Vidutiniškai 2-3 iš 100 nėštumų nustatomi skydliaukės sutrikimai (disfunkcija). Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu.

Hipotirozė nėštumo metu

Per mažas šios liaukos aktyvumas ir atitinkamai mažas hormonų kiekis vadinamas hipotiroze (hipotiroidizmu). Hipotireozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Hipotirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, o tai gali turėti rimtų pasekmių motinos ir vaisiaus sveikatai. Dažniausia hipotirozės priežastis yra autoimuninis tiroiditas, dar žinomas kaip Hašimoto liga. Kita priežastis - jodo trūkumas. Nėštumo metu jodo poreikis padidėja, nes jo reikia tiek motinos skydliaukės hormonų sintezei, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Hipotireozė yra dažniausia skydliaukės liga, kuria serga apie 0,5-2 proc. suaugusių žmonių pasaulyje, tačiau tik pusė žino, kad turi hipotireozę. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų.

Hipertirozė nėštumo metu

Per didelis skydliaukės aktyvumas vadinamas hipertiroidizmu (tirotoksikoze), dėl jo gali paspartėti daugelis organizmo funkcijų. Hipertirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko paspartėja medžiagų apykaita. Nėštumo metu ši būklė gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Aukštas HCG lygis stimuliuoja skydliaukę ir sukelia laikinas hipertirozės būsenas. Simptomai paprastai lengvi ir dažniausiai praeina be specialaus gydymo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar moteris neserga Graves’o liga - tai jau yra autoimuninis sutrikimas, kurio metu skydliaukė gamina per daug hormonų dėl organizmo imuninės sistemos atakos. Nėštumo metu Graves’o liga gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti. Hipertirozė dažniausiai diagnozuojama esant būklėms, kai skydliaukė per daug stimuliuojama, pavyzdžiui, sergant Greivso liga.

Skydliaukės funkcijos diagnostika ir stebėjimas nėštumo metu

Dėl to gydytoja pataria moterims nėštumo metu atkreipti dėmesį į skydliaukės funkcijos sutrikimo simptomus. Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai. Pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama tyrimus atlikti kas 4-6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jeigu skydliaukės funkcija stabilizuota, galima mažinti tyrimų dažnį ir atlikti juos kas 6-8 savaites. Po gimdymo reikėtų dar kartą patikrinti skydliaukės funkciją, nes gali atsirasti pokyčių. Kreiptis į gydytoją reikėtų, kai tik atsiranda pirmieji simptomai. Atsiradus anksčiau minėtiems simptomams, skydliaukės ištyrimas turėtų būti atliktas artimiausiu metu, o nėščioms moterims - nedelsiant.

Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas. Anksti nustatyti šios liaukos sutrikimus galima iš kraujo tyrimo. Įtariant skydliaukės sutrikimus rekomenduojama atlikti tiek skydliaukės ultragarsinį, tiek hormonų kraujyje tyrimą. Šiuo metu daugėja autoimuninių skydliaukės ligų. Todėl nustatant minėtų hormonų kiekį kartu vis dažniau ištiriami ir skydliaukės audinio antikūnai - mikrosominiai antikūnai (ATPO).

Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja skydliaukės hormonų tyrimus atlikti kas penkerius metus nuo 35 metų amžiaus. Visiems, kurių giminėje yra sergančių skydliaukės ligomis, tyrimai turėtų būti atliekami ir jaunesniame amžiuje. Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja kartą per penkerius metus profilaktiškai skydliaukės hormonus išsitirti vyresniems nei 35 metų, taip pat - sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, psichinėmis ligomis.

Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 m. amžiaus, anksčiau stebėta struma (gūžys), buvę skydliaukės veiklos sutrikimai, skydliaukės operacija, moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), buvęs nevaisingumas, nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas, turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti.

Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l (normos ribos minimaliai skiriasi priklausomai nuo laboratorijoje naudojamų reagentų tipo) ir šiuo atveju gydymo nereikia. Jei TTH rodiklis yra didesnis nei 4-10 mIU/l, gydytojas sprendžia dėl indikacijų gydymui pakaitiniu skydliaukės hormonu. Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų ir profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l. Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 savaites.

Rekomenduojamos TTH normos nėštumo metu

Skydliaukės sutrikimų gydymas nėštumo metu

Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti. Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Kai nustatomas tikrasis hipotiroidizmas - pakaitinė hormonų terapija levotiroksinu turėtų būti inicijuota kuo anksčiau, siekiant išvengti žalos vaisiui. Jei skydliaukės funkcija yra nepakankama, gydytojas gali skirti vaistą tiroksiną. Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą. Svarbu nėštumo metu monitoruoti skydliaukės funkciją ir esant reikalui ją koreguoti. Diagnozavus skydliaukės ligą gydytojas nustato skydliaukės patikros periodiškumą priklausomai nuo ligos sunkumo ir eigos. 2005 metais moteriai buvo pašalinta visa skydliaukė, kuri buvo "labai pasiutusi". Nėštumas su reguliariu FT4 stebėjimu buvo gana ramus, moteris nieko blogo nejautė, augindama 4 mėnesių dukrelę.

Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas. Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 savaites, levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui. Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. po gimdymo. Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai.

Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min. Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.

Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.

Pogimdyminis tiroiditas

Tiroiditas po gimdymo yra liga, susijusi su skydliaukės funkcija, kuri yra endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje. Šios ligos metu skydliaukė gali būti uždegta, o tai gali paveikti hormonų gamybą, sukelti hipotiroidizmą arba hipertireozę. Tiroiditas po gimdymo yra autoimuninė liga, kuri dažniausiai pasireiškia moterims po gimdymo. Ši liga gali sukelti skydliaukės uždegimą, dėl kurio gali sumažėti arba padidėti hormonų gamyba. Tiroiditas po gimdymo yra svarbus, nes jis gali turėti ilgalaikių pasekmių moters sveikatai, įskaitant nuovargį, depresiją ir kitas endokrinines problemas. Tiroidito po gimdymo priežastys yra sudėtingos ir gali apimti autoimuninius procesus, hormoninius pokyčius, genetinę polinkį ir aplinkos veiksnius. Po gimdymo organizme vyksta dideli hormonų svyravimai, kurie gali sukelti skydliaukės uždegimą.

Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, svorio pokyčius, nuotaikų svyravimus, depresiją ir nerimą. TSH mažiau kaip 0.02 rodo skydliaukės hormonų kraujuje padidėjimą ir galimą pogimdinį tireoiditą su tireotoksikoze. Tiroidito po gimdymo diagnozė paprastai apima kraujo tyrimus, kurie nustato skydliaukės hormonų lygį (TSH, T3, T4) bei antikūnus prieš skydliaukę. Gydytojas taip pat gali atlikti ultragarso tyrimą, kad įvertintų skydliaukės struktūrą ir nustatytų uždegimo požymius. Tiroidito po gimdymo gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Lengvų simptomų atveju gali būti rekomenduojama stebėti būklę be aktyvaus gydymo. Sunkesniais atvejais gali būti skiriami hormonų pakeitimo preparatai, siekiant normalizuoti skydliaukės funkciją. Be to, gali būti taikomos nemedicininės priemonės, tokios kaip mitybos korekcija, streso valdymas ir psichologinė pagalba. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie pacientai gali pasinaudoti imunoterapija, tačiau šios galimybės dar yra tiriamos. Įprastai po kūdikio gimimo skydliaukės funkcija normalizuojasi. Kartais, jei moteris planuoja pastoti, gydytojas gali rekomenduoti tęsti gydymą ir vartoti skydliaukės hormonus. Kūdikiui gimus, reikia tartis su gydytoju, koks gydymo būdas būtų efektyviausias.

Prevencinės priemonės ir bendros rekomendacijos

Yra ir prevencinių priemonių, kurių moterys gali imtis, kad sumažintų skydliaukės sutrikimų riziką nėštumo metu. Jodas yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, ypač planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo. Taip pat nederėtų pamiršti ir sveikos bei subalansuotos mitybos, kuri yra būtina bendrai sveikatai palaikyti, bei į ją įtraukti tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip selenas ir cinkas, kurie yra ypač svarbios skydliaukės veiklai. Reikėtų vengti ir streso, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. Tokios praktikos kaip meditacija, joga ar relaksacijos pratimai gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti skydliaukės sveikatą.

Šiuo metu nėra patikimų būdų, padedančių užkirsti kelią skydliaukės ligoms. Dažniausiai skydliaukės ligų išsivystymą paskatina paveldimumas, jodo stoka, kai kurių vaistų, turinčių savyje jodo perteklių, vartojimas, fizinis ar emocinis stresas, nėštumas, kai kurie patologiniai autoimuniniai pokyčiai organizme. Siekiant sumažinti skydliaukės funkcijos sutrikimų išsivystymo, vėlyvos diagnostikos ar jau esančios ligos greito progresavimo tikimybę, gydytojas rekomenduoja:

• Jei giminėje yra sergančių skydliaukės ligomis, atlikite skydliaukės tyrimus;
• Venkite radiacijos poveikio kaklo sričiai, nebent tai būtina kitoms ligoms diagnozuoti ar gydyti;
• Stenkitės vengti stresinių situacijų;
• Pasirūpinkite, kad maisto racione būtų pakankamai (bet ne per daug) jodo;
• Meskite rūkyti. Tyrimais įrodyta, kad rūkymas yra hipertirozės rizikos veiksnys;
• Pasirūpinkite vitamino D kiekiu organizme;
• Ribokite gliuteno turinčių maisto produktų kiekį dienos racione (ypač svarbu sergantiems autoimuniniu tiroiditu).

tags: #isoperuota #skydliauke #ir #nestumas

• Nėščios Pekino kalės priežiūra
• Konkrečiam klientui skirta socialinė globa
• Patarimai daržovių auginimui
• Irena Degutienė: biografija ir darbai
• Išsami informacija apie vaikštynes ir stumdukus