Išminties Pauzė Auklėjime: Sąmoningos Tėvystės Kelias į Darnius Santykius

Tėvystė - tai kelias, pilnas džiaugsmo akimirkų ir iššūkių. Šiandieniniai tėvai susiduria su dideliu spaudimu - spartus gyvenimo tempas, informacijos srautas, visuomenės lūkesčiai ir nuolatinis stresas. Visa tai gali apsunkinti gebėjimą įsiklausyti į vaiko poreikius ir reikalauja nuolatinio tobulėjimo. Laimei, šiuolaikinė psichologija ir neuromokslas siūlo daugybę įrankių, padedančių tėvams kurti artimą, pagarba grįstą ryšį su vaiku ir tuo pačiu stiprinti jo gebėjimus savarankiškai spręsti konfliktus, pažinti ir reikšti emocijas, mokytis atsakomybės. Šiame straipsnyje gilinsimės į vieną iš tokių vertingų įrankių - išminties pauzę auklėjime, kuri tampa esminiu sąmoningos tėvystės principu.

Sąmoninga Tėvystė ir Išminties Pauzės Esė

Sąmoninga tėvystė - tai požiūris, kuris pabrėžia buvimą čia ir dabar, dėmesingumą savo ir vaiko emocijoms bei reakcijoms. Ši programa skirta tėvų ir vaikų gerovei - emociškai stiprinanti tėvus, gerinanti tėvystės įgūdžius ir skatinanti psichologiškai sveiką vaikų brandą. Tėvystėje kiekvienas patiria ir džiaugsmingų akimirkų, ir streso bei iššūkių. Natūralu, kad būdami tėvais dažnai patiriame ambivalencijas - dvilypius prieštaringus jausmus.

Pagrindiniai sąmoningos tėvystės principai:

• Dėmesingumas: Mokytis patiems ir mokyti savo atžalas pastebėti kylančias mintis, emocijas, jausmus, kūno pojūčius, impulsus veikti… ir įsisąmoninti. Ir taip žingsnis po žingsnio išmokti valdyti savo dėmesį.
• Išminties pauzė: Padaryti išminties pauzę. Tuomet apsispręsti, kaip norime reaguoti ir elgtis, o ne būti vedami „automatinių“ reakcijų.
• Emocijų valdymas: Sudėtingose situacijose gebėti viską priimti ir išbūti. Mokytis kasdienėje veikloje taupyti savo emocinius resursus, toleruoti sunkias emocijas savyje ir vaikuose, ugdyti empatiją ir atjautą.
• Asmeninis pavyzdys: Sėkmingiausias mokymas - per asmeninį pavyzdį, t.y., šeimoje praktikuojant išmintingą, sąmoningą bendravimą tiek kasdienėje komunikacijoje, auklėjime, tiek sudėtingų situacijų/konfliktų valdyme. Didžiausia dovana, kurią galime dovanoti savo vaikams - išmokyti juos Mindfulness.

Kodėl svarbi išminties pauzė konfliktinėse situacijose?

Konfliktas - tai įtempta būsena, kuomet emocijos blokuoja mąstymą, pagreitėja ir išsijungia kritinis mąstymas, įsijungia žinovo protas. Staiga tai, ką mes mokame, žinome, ir iš tiesų toje situacijoje yra naudinga, nepanaudojame arba tai darome netinkamu būdu. Atsakymas slypi pauzėse. Net gražiausia muzika kupina pauzių, o jei muzika įtempta, ypač lengva pastebėti, kaip natūraliai yra stabtelima ir melodija toliau tęsiama su vidine ramybe.

Mokslininkai teigia, kad gali pakakti tiesiog trumpo stabtelėjimo STOP (sustabdyti veiklą, įkvėpti, 2 min. pastebėti kūno pojūčius, emocijas ir mintis, tęsti veiklą), kad situacija, pasekmės pasikeistų. Gali būti, kad reikės šiek tiek ilgiau stabtelėti, t.y., pridėti ketinimą - o kaip aš noriu būti toliau? Jei jaučiame, kad laukia nemalonus pokalbis ar esame pažengę dėmesingo įsisąmoninimo praktikai, galime nuolatos pokalbio metu stabtelėti: įkvėpti, pastebėti kūno pojūčius, mintis ir emocijas, paklausti savęs apie ketinimus ir tęsti pokalbį (STOCK).

Praktinis pritaikymas: 3 žingsnių (minučių) kvėpavimo pauzė

Ši pauzė padeda valdyti dėmesį ir sąmoningumą, visų pirma tam, kad išmintingiau ir funkcionaliau reaguotume į sunkias emocijas ar patirtis. Mes neturime laiko ilgai trunkančiam atsipalaidavimui ir meditavimui, tačiau šią mini meditaciją atliekant kelis kartus per dieną, palyginus greitai susiformuoja įgūdis suvaldyti dėmesį ir įsisąmoninimą bei su didesne išmintimi reaguoti į diskomfortą keliančią patirtį ar emociją.

Atsisėskite, jei norite, galite užmerkti akis ir kiekvienam žingsniui paskirkite po 1 minutę:

1. Įsisąmoninimas. Užduodame sau klausimą - ką aš dabar patiriu?
   • kokios mintys ateina į galvą?
   • kokias emocijas ar jausmus šiuo metu jaučiu?
   • kokius kūno pojūčius šiuo metu jaučiu?
2. Susikoncentravimas. Laipsniškai susiauriname savo dėmesio lauką iki kvėpavimo stebėjimo pasirinktoje kūno vietoje (gerklėje, krūtinėje, pilve, šnervėse ar pan.) ir stebime kvėpavimo ciklo sukeltus pojūčius. Pasinaudodami kvėpavimu kaip inkaru, susikoncentruojame į dabartį, realybę - tai leidžia padaryti išminties pauzę prieš reaguojant į situaciją.
3. Išplėtimas/Atsivėrimas. Išplečiam dėmesį į visą kūną, laikyseną, veido išraišką - atsiveriame pasauliui, įjungdami „naujoko protą“, tarsi pailsėję po kvėpavimo pauzės ir turėdami daugiau galimybių.

Psichologiniai seminarai tėvams: Parama ir įgūdžiai

Seminarai tėvams, vedami patyrusių psichologų ir psichoterapeutų, gali tapti vertingu šaltiniu, suteikiančiu žinių, įgūdžių ir palaikymo, padedančiu integruoti išminties pauzės praktiką į kasdienį auklėjimą. Šiuolaikinė psichologija ir neuromokslas siūlo daugybę įrankių, padedančių tėvams kurti artimą, pagarba grįstą ryšį su vaiku ir tuo pačiu stiprinti jo gebėjimus savarankiškai spręsti konfliktus, pažinti ir reikšti emocijas, mokytis atsakomybės.

Ikimokyklinuko psichologija: emocinis ir socialinis vystymasis

Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra nepaprastai svarbūs jo smegenų, emocinio ir socialinio vystymosi etapui. Seminarai, skirti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams, padeda suprasti šio amžiaus tarpsnio ypatumus, vaiko emocinius poreikius ir svarbiausius tėvystės įgūdžius.

Lektoriai, tokie kaip klinikinė psichologė, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė Rugilė Kazlauskienė ir gydytoja, vedanti sąmoningos tėvystės programą, gyd. dr. El., aptaria įvairias temas, padedančias tėvams geriau suprasti savo vaiką ir save pačius:

• Darželio reikalai: Kaip pasirinkti darželį ir sėkmingai bendradarbiauti su jo personalu?
• Emocijų pažinimas ir reguliavimas: Kaip mokyti vaiką pažinti emocijas ir jas reguliuoti?
• Tėvų psichologinė sveikata ir emocinė gerovė: Vaiko auginimas tai ir nauja pažintis su savimi tėčio/mamos vaidmenyje, tad kalbama ir apie tėvų psichologinę sveikatą bei emocinę gerovę.

Pirmą kartą tapome tėvais - kas toliau?

Vilniaus šeimos psichologijos centras maloniai kviečia dalyvauti teoriniame - praktiniame seminare tėvams „Pirmą kartą tapome tėvais - kas toliau?“. Šis seminaras skirtas naujai iškeptiems tėvams, kurie susiduria su daugybe iššūkių ir klausimų. Jame nagrinėjamos pagrindinės temos:

• Kasdienybės pokyčiai gimus vaikui: Aptariama, kaip pasikeičia kasdienybė (o ir visas gyvenimas) gimus vaikui, kas gali padėti vaiką prižiūrinčiam suaugusiajam, kai atrodo, kad padėti jau niekas nebegali.
• Prieraišumo svarba: Gilinamasi į prieraišumo sąvoką ir jo svarbą vaiko vystymuisi.
• Tėvų jausmai: Nagrinėjama situacija, kai „Tapome tėvais, tačiau jaučiamės vaikais - kas tai?“.
• Klausimų-atsakymų sesija: Atsakoma į tėvams rūpimus klausimus.

STEP programa: santykių su vaikais stiprinimas

STEP (Systematic Training for Effective Parenting) programa - tai tėvystės įgūdžių tobulinimo programa, skirta santykių su vaikais stiprinimui. Jos metu drauge analizuosite santykiuose su vaikais kylančius iššūkius, aptarsite perskaitytą medžiagą, grupės aplinkoje praktiškai išbandysite aprašytus metodus, būsite drąsinami juos taikyti ir namuose. Tokie susitikimai leis stabtelti, atsitraukti nuo šeimyninės rutinos ir su nauju įkvėpimu grįžti pas savo vaiką. Taip pat kviečiama skaityti komandos papildytą „Tėvų knygą”, kurią JAV originalo autoriai sukūrė kaip pagalbinę priemonę STEP programoms.

STEP programos statistika rodo didelį jos pasiekiamumą ir poveikį:

Grupėje dalyvauja nuo 8 iki 14 žmonių, o susitikimai organizuojami tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu (Zoom) formatu.

Šeimos krizės ir išminties pauzės vaidmuo jų įveikime

Vienas iš būdų, kaip psichologai kalba apie krizinius etapus šeimos gyvenime, yra pagal vaikų šeimoje atsiradimą ir jų raidą. Vienos šeimos šiuos sudėtingus momentus išgyvena labai lengvai, o kitoms su jais susidoroti tampa sudėtinga. Ištikus krizei šeimoje nereikia nei panikuoti, nei bėgti skirtis, krizė yra galimybė savo santykius perkelti į aukštesnį lygį, t.y. susikurti geresnius tarpusavio santykius. Kadangi savaime rieda tik vežimas į bedugnę, šeimoje santykiai savaime nepasitaisys.

Dažniausiai analizuojamos šios šeimos krizės:

• Vaiko laukimas ir gimimas. Net ir planuoto kūdikio gimimas į šeimą įneša chaoso. Neretai naujos gyvybės atėjimas pareikalauja vaidmenų persidėliojimo, daug fizinių, psichologinių pastangų.
• Vaiko išėjimas į darželį. Labai dažnai būna susijęs su moters grįžimu į darbą ir pareigų persidėliojimu. Pora turi iš naujo pergalvoti, kas nuves ir parves vaiką iš darželio, kas rūpinsis buitimi.
• Vaiko išėjimas į mokyklą. Prisitaikymas prie dienotvarkės pasikeitimų ir gebėjimas ramiai stebėti, kaip tavo vaikas auga ir tampa savarankiška asmenybe.
• Vaiko paauglystė. Vaikas tampa dar labiau nepriklausomas. Mama ir tėtis turi ne tik susigyventi su paauglio emocijų audromis, priešgyniavimais, bet ir persidėlioti tarpusavio bendravimą, pakeisti laisvalaikio įpročius.
• Vaiko arba paskutinio iš vaikų išėjimas iš namų. Naujo identiteto ir prasmės poroje paieškos. Nebelieka, kas laiko vyrą ir moterį kartu.

Krizę bus lengviau įveikti, jei:

1. Kalbėsite. Kalbėtis nereiškia kaltinti vienas kitą dėl visų praeities klaidų. Kalbėtis reiškia išsakyti savo poreikius ir aiškiai įvardinti, ko tikitės iš partnerio.
2. Aktyviai leisite laisvalaikį dviese. Tinka viskas, kas sukelia teigiamas emocijas ir skatina pajudėti, pvz.: pasivaikščiojimas, darbas sode, grybavimas.
3. Nepamiršite 3 stebuklingų žodžių. Ačiū, atsiprašau ir komplimentų vienas kitam.
4. Pasversite savo vertybes bei prioritetus ir prieš konfliktą sugebėsite padaryti išminties pauzę. Įvertinkite, kas yra svarbiau: kurti gerus santykius ar laimėti ginčą, įrodyti, kad Jūs esate pranašesnis. Ir kiekvieną kartą prieš pradedant barnį, verta žengti žingsnį atgal ir įvertinti situaciją iš šono.
5. Kursite ateities planus. Niekas taip nevienija žmonių kaip bendro tikslo turėjimas. Daug smagiau ir naudingiau svajoti apie ateitį, nei kapstytis po praeitį ir ieškoti vienas kito nuodėmių.

Dėmesingo įsisąmoninimo (Mindfulness) universalumas

Vaikai ir paaugliai dažniausiai reaguoja taip, kaip mato reaguojant jų artimuosius. Sąmoningumo ugdymas padeda išmintingai valdyti savo reakcijas, kurti geresnius santykius su kitais. Mindfulness praktikos moko būti sąmoningu gyvenime ir išgyventi kiekvieną akimirką kuo labiau ją įsisąmoninant. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ugdo gebėjimą suvaldyti stresą ir išbūti sunkiose situacijose, mažinti fizinę ir emocinę įtampą. Dėmesingu įsisąmoninimu grįsti metodai sėkmingai taikomi ne tik tėvystėje, bet ir kitose srityse, pavyzdžiui, gydant valgymo sutrikimus.

Deja, net ir patys sveikiausi streso malšinimo metodai ne visada padeda kasdienės įtampos kamuojamam žmogui, todėl kuo toliau, tuo labiau populiarėja meditacija. „Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos yra visiškai pasaulietinės, atsietos nuo bet kokios religijos, jos savyje jungia geriausias Rytų patirtis ir Vakarų mokslą ir yra naudojamos visame pasaulyje jau daugiau nei 40 metų“, - aiškina įsisąmoninimu grįstos psichologijos intervencijų mokytoja Edita Tamulienė. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikų metu mokomasi ne vengti streso, o jį valdyti. Daug pasaulyje gerai žinomų kompanijų (tokių, kaip Google, Apple, Ford, Ebay, Intel ir daugybė kitų) aktyviai taiko šias praktikas ir vardija šio metodo naudą - taip didinamas darbo našumas, gerėja bendra darbovietės atmosfera, pasiekiama geresnių rezultatų, išsaugoma darbuotojų sveikata.

„Mindfulness pirmiausia siekia gerinti žmogaus gyvenimo kokybę, lengviau tvarkytis su kylančiais iššūkiais ir gauti daugiau pasitenkinimo kasdienėse veiklose,“ - sako dėmesingo įsisąmoninimo praktikų instruktorė. „Daugelis žmonių vis dar įsivaizduoja, kad tam, jog medituotum, pirmiausia turėtum sėdėti šventykloje ant pagalvėlės sukryžiuotomis kojomis, apsuptas smilkalų debesies, tačiau dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimai gali būti atliekami ir be papildomų priemonių, tiesiog darbo vietoje”, - sako Deividas Vaškelis, „Office Gym“ vadovas ir sporto treneris. Stresas stipriai veikia visą kūną, todėl jo valdymas, kartu su fiziniais pratimais padeda išsaugoti ir stiprinti sveikatą.

Pagalba tėvams ir bendruomenės svarba

Ieškant paramos ir būdų, kaip auginti vaikus augant ir patiems, svarbu žinoti apie prieinamus resursus. Pavyzdžiui, „Tėvų linijoje“ Paramos vaikams centro psichologai teiks nemokamas ir anonimines konsultacijas telefonu darbo dienomis 11-13 val.

Taip pat egzistuoja specializuotos grupės, skirtos būtent sąmoningo stabtelėjimo praktikai. Pavyzdžiui, iniciatyva „Pauzė“ siūlo integralų pasirūpinimo savimi būdą, kuris savyje talpina įvairias atidos praktikas bei metodus, patikrintus mokslo ir laiko. Savo, kaip psichologo, veikloje Paulius Rakštikas, iniciatyvos PAUZĖ kūrėjas, nuolat pastebi žmones, kurie kur kas labiau mėgsta judesį, nei pauzę. Tačiau net ir jiems, anksčiau ar vėliau prireikia sustoti, pergalvoti savo elgesį, įsiklausyti į savo kūną, jausmus bei suprasti savo mąstymo labirintus. Šiuolaikinis sąmoningas žmogus paviršutiniškumo sraute ieško gylio, technologijose ieško žmogiškumo, greitume ieško ramybės, o gausoje - savęs ir minimalizmo. Pauzėje drauge tai atrasti lengviau.

„Pauzės“ iniciatyvą kuria profesionalų komanda, įskaitant psichologus, psichoterapeutus ir meditatorių mentorius:

• Paulius Rakštikas, Psichologas, iniciatyvos PAUZĖ kūrėjas
• Dr. Akvilė Daniūnaitė, Psichologė, psichoterapeutė
• Rytis Juozapavičius, Meditatorių mentorius
• Won Bo Sunim, Meditatorių mentorė
• Rūta Kavaliauskienė, Psichologė, psichoterapeutė, savigydos platformos kūrėja
• Dr. Julius Burkaukas, Psichologas, psichoterapeutas, mokslininkas
• Jurgita Jurkutė, Neuroedukatorė, kūrybinių grupių fasilitatorė

tags: #isminties #pauze #auklejime

• sužinokite daugiau apie lopšelio-darželio „Giliukas“ ugdymą
• Viskas apie senelių globos namus
• Globos namų gyventojų socialiniai poreikiai
• Kaip išrinkti geriausią dovaną vaikui
• Kaip išsirinkti sauskelnes naujagimiui: patarimai ir rekomendacijos