Medicininis šlapimo tyrimas nėštumo metu: svarba ir interpretacija

Nėštumo laikotarpiu itin svarbu tinkama nėščiosios ir kūdikio vystymosi priežiūra, įvertinant visus veiksnius, galinčius turėti įtakos jo sveikatai gimus ir ateityje. Vienas iš svarbiausių diagnostinių įrankių yra šlapimo tyrimas, kuris leidžia laiku nustatyti įvairius sveikatos sutrikimus ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.

Privalomi ir rekomenduojami laboratoriniai tyrimai pirmajame nėštumo trimestre

Nėštumo laikotarpiu atliekama daugybė laboratorinių tyrimų, siekiant užtikrinti maksimalią motinos ir vaiko sveikatą. Kai kurie tyrimai yra privalomi, kiti - rekomenduojami.

Privalomi tyrimai

• Automatinis kraujo tyrimas (bendras kraujo tyrimas): Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus.
• Automatinis šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Vėliau padeda nustatyti preeklampsiją.
• Gliukozės tyrimas: Nėštumo metu šlapime esantis nedidelis cukraus (gliukozės) kiekis - visiškai normalu. Tačiau jei kelis kartus iš eilės fiksuojamas padidėjęs cukraus lygis arba vieno tyrimo metu buvo nustatytas labai didelis cukraus kiekis kraujyje, tai gali reikšti, kad nėščioji serga gestaciniu diabetu.
• Hepatito B (HbsAg) tyrimas: Tai virusinė infekcija, kuria užskrečiama per kraują ar lytinių santykių metu.
• Rezus faktoriaus tyrimas: Jeigu nėščiosios rezus faktorius RhD (-), o vyro rezus faktorius RhD (+), antrojo nėštumo metu tokioms moterims papildomai atliekami tyrimai pirmajame trimestre ir 27-28 nėštumo savaitę dėl rezus (RhD) antikūnų - netiesioginė kumbso reakcija. Šis tyrimas svarbus, nes parodo, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje.

Rekomenduojami tyrimai

• Rubella IgG antikūnų tyrimas: Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš raudonukę įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą.
• Toksoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Šie tyrimai parodo, kad buvote ar esate užsikrėtusi toksoplazmoze.
• CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Šie tyrimai rodo esamą ar buvusią citomegalo viruso infekciją.
• Tymų IgG antikūnų tyrimas: Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš tymus įvertinti.
• PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas: Tai neinvazinis kraujo tyrimas, kurio metu pagal keleto žymenų koncentracijų reikšmes, nėščiosios ir vaisiaus echoskopijos duomenis įvertinama vaisiaus chromosominių ligų ar kitų apsigimimų rizika. Jo metu nustatoma chromosominių ligų, tokių kaip Dauno, Edvardso, Patau sindromų ar nervinio vamzdelio pažeidimo, rizika. Šis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę, antrą kartą - antrajame nėštumo trimestre nuo 14 iki 22 nėštumo savaitės.
• Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Tai neinvazinis mamos kraujo tyrimas dėl vaisiaus genetinių ligų rizikos. NIPT tyrimo metu iš mamos kraujo išskiriama vaisiaus DNR ir „patikrinama“ dėl dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pakitimų.

Norint atlikti PRISCA ar NIPT tyrimus, reikalinga gydytojo akušerio ginekologo arba gydytojo genetiko konsultacija, kurios metu atliekamas vaisiaus ultragarsinis tyrimas.

Šlapimo tyrimų svarba nėštumo metu

Dažniausios nėštumo metu pasitaikančios komplikacijos - gestacinis (nėščiųjų) diabetas, preeklampsija, šlapimo takų infekcija ir šlapimo pūslės uždegimas. Visų minėtųjų ligų žymenys aptinkami šlapime.

Tyrimų interpretacija

• Baltymų perteklius šlapime: Gali būti šlapimo takų infekcijos, inkstų pažeidimo ar kitų sutrikimų požymis. Jeigu šlapime fiksuojamas baltymų perteklius, o nėščiosios kraujospūdis yra aukštas, tai gali būti ir preeklampsijos požymis. Jeigu šlapime aptinkama baltymų, bet kraujospūdis normalus, galima įtarti šlapimo takų infekciją.
• Ketonai (acetonas, acetacto rūgštis, β-hidroksibutiratas): Organizme atsiranda skylant riebalams. Ketonų kiekis padidėja, kai negaunama pakankamai angliavandenių. Jeigu nėščioji kenčia nuo stipraus pykinimo ar vėmimo arba nėštumo metu numetė nemažai svorio, skubiai atliekamas šlapimo tyrimas ir prioritetas skiriamas ištirti, ar šlapime nėra ketonų.
• Bakteriurija: Šlapimo tyrimas padeda diagnozuoti besimptomę bakteriuriją - būklę, kai šlapime aptinkama bakterijų, tačiau nėščioji jaučiasi gerai ir neįtaria apie šią būklę. Dažniausiai besimptomė bakteriurija pasireiškia pirmąjį nėštumo trimestrą. Šią būklę sukelia E. coli bakterija. Jeigu bakteriurija laiku nenustatoma arba negydoma, ji gali sukelti infekcinį inkstų uždegimą ar kitas ligas.
• Eritrocitai ir leukocitai: Tiriama, ar šlapimo mėginyje nėra eritrocitų ir leukocitų.
• Šlapimo spalva: Tamsus, silpnos juodosios arbatos atspalvio šlapimas dažniausiai signalizuoja, kad nėščiajai gresia arba jau prasidėjo dehidratacija ir būtinai reikia gerti daugiau vandens. Dėl dehidratacijos, kaip ir dėl šlapimo takų infekcijos, gali grėsti priešlaikinis gimdymas.

Kaip tinkamai atlikti šlapimo tyrimą?

Pirmiausia vaistinėje reikės įsigyti specialų indelį šlapimo tyrimui. Kruopščiai nusiplaukite rankas. Atskirkite lytines lūpas ir apsiplaukite vulvą. Kelias sekundes šlapinkitės į tualetą, tada po srove pakiškite indelį, kol surinksite apie trečdalį ar pusę indelio, tuomet baikite nusišlapinti į tualetą. Ant indelio užsukite dangtelį ir kuo greičiau mėginį pristatykite į laboratoriją.

Svarbu žinoti:

• Tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas.
• Mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis.
• Prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudojant jokių higienos priemonių.
• Tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis.
• Šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
• Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų.
• Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atlikti tyrimą.

Bendras šlapimo tyrimas (BŠT): ką reiškia rodikliai?

Bendras šlapimo tyrimas (BŠT) yra laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių.

Štai pagrindiniai rodikliai ir jų normos:

• SG (specifinis tankis): Parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Rodiklis siekia 1,010-1,025.
• PH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra): Rodiklis siekia 5-7.
• LEU (leukocitai): Kiekis turi siekti iki 10/μl.
• NIT (nitritai): Šlapime neturėtų būti.
• PRO (baltymų kiekis): Rodiklis siekia 0-0,3 g/l.
• GLU (gliukozės koncentracija): Šlapime gliukozės nerandama.
• KET (ketonai): Atsiranda dėl riebalų skilimo organizme.
• BIL (bilirubinas): Hemoglobino skilimo produktas.
• URB (urobilinogenas): Rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l.
• ERY (eritrocitai): Norma neturėtų viršyti 5/μl.

Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas.

Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų.

tags: #is #mediku #slapimo #tyrimo #nestumas

• Šeimos atostogos Turkijoje
• Vilniaus gimdymo namų konsultacinė informacija ir paslaugos
• Išeiti motinystės atostogų
• Priežastys ir ką daryti, jei metinukas geria daug skysčių
• kaip veikia paramos fondai vaikams