Institucinės globos pertvarka Lietuvoje: nuo institucijų prie šeimos ir bendruomenės

Nuo 2014 m. Lietuvoje vykdoma Institucinės globos pertvarka - perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams. Šis kompleksinis procesas siekia ne tik sumažinti vaikų skaičių institucijose, bet ir transformuoti pačias įstaigas, kad jos taptų jaukiomis, į šeimą panašiomis erdvėmis. Institucinės globos pertvarka apima dvejopą strategiją: iš vienos pusės, stengiamasi užtikrinti, kad vaikai kuo rečiau patektų į vaikų namus, iš kitos pusės - pertvarkomos pačios įstaigos, kad jos neprimintų ligoninių ir internatų, o taptų panašesnės į jaukius namus.

Kodėl institucinės globos pertvarka būtina?

20-ojo amžiaus pabaigoje visuomenė suprato, kad emocinė ir socialinė aplinka yra reikšmingas žmogaus psichinės sveikatos, raidos ir asmenybės vystymosi komponentas. O gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais, šeimos nariais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką. Globos įstaigos dažnai būna uždaros, jose gyvenantys ar gyvenę vaikai neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų, kurie labai praverstų vėlesniuose jų gyvenimo etapuose. Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje. Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų gyvenimo galimybes, ypač jei žmogus globos įstaigoje praleido savo ankstyvąją vaikystę.

Finansiniai ir socialiniai kaštai

Institucinė vaikų globa daro poveikį (žalą) ne tik konkrečiam vaikui, bet ir visai visuomenei. Institucionalizacijos kaštai visuomenei yra tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai. Tiesioginiai kaštai suprantami, kaip išlaidos, kurias valstybė skiria vienam globos namų gyventojui per metus. Lyginant tai su kaštais, kai vaikas auga savo šeimoje ar su globėjais, galima teigti, jog institucinė globa valstybei kainuoja daugiau nei porą kartų. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis be tėvų priežiūros augusių vaikų neišnaudoja savo potencialo, kalbant apie išsilavinimą ir praktinius įgūdžius. Dėl šios priežasties mažėja šių individų indėlis į ekonomiką. Be to, iš globos institucijų „atsineštos“ suaugusio žmogaus problemos dažnai pareikalauja brangiai kainuojančių valstybės intervencijų. Todėl galima apibendrinti, jog asmenys, vaikystę praleidę globos institucijoje, žymiai dažniau tampa priklausomi nuo valstybės ir kitų paslaugų teikėjų, užuot savarankiškai rūpinęsi savo išlikimu ir gerove.

Pertvarkos kryptys ir įgyvendinimas

Pertvarka įgyvendinama pertvarkant dideles įstaigas į bendruomeninius vaikų globos namus. Gyvenimas juose vyksta visai kaip šeimoje: vaikai turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, vaikai eina į mokyklą, lanko būrelius, popamokinę veiklą. Visos paslaugos vaikams teikiamos ten, kaip ir kitiems vaikams, kurie neturi globos namų patirties. Kitaip tariant, tai mažas pasaulėlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio iš darbuotojų ir kur galima bendrauti su mažiau vaikų, bet kokybiškiau. Lankantis tokiuose bendruomeniniuose namuose vaikai sako: „Anksčiau aš gyvenau globnamyje ir negalėjau atsivesti savo draugų, dabar aš gyvenu namuose ir su draugais galiu išgerti arbatos su pyragu mūsų virtuvėlėje ir jaukiai paplepėti“.

Statistika ir pertvarkos pavyzdžiai

Iš viso Lietuvoje tėvų globos yra netekę apie 7 tūkst. vaikų. Šie vaikai gyvena įvairiose globos formose. Toliau pateikiama detalesnė informacija apie vaikų, netekusių tėvų globos, pasiskirstymą:

Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 buvo reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. įstaiga plečia savo veiklą. 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908, nustatant įstaigos tipą kaip bendruomeninius vaikų globos namus, o veiklos rūšį - ilgalaikę, trumpalaikę socialinę globą. Vėliau, 2024 m. spalio 23 d., išduota nauja licencija Nr. L000001242, apibrėžianti įstaigą kaip šeiminius namus, teikiančius ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą. Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose yra 24.

Parama šeimos aplinkai ir prevencija

Institucinės globos pertvarka apima ir projektus, skirtus stiprinti vaikų globą šeimos aplinkoje. Pavyzdžiui, projekto pavadinimas „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas“ atspindi siekį diegti ir vystyti paslaugas, kurios skatintų ir palaikytų vaikų globą šeimos aplinkoje, užtikrinant vaikų poreikius ir saugumą. Projekto laikotarpiu teikiamos bendruomeninės paslaugos laikinai apgyvendintiems, tėvų globos netekusiems vaikams, išskyrus institucijoje globojamus vaikus, bei įvaikintiems vaikams. Taip pat vykdytas projektas „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ (nuo 2019-01-01 iki 2023-06-30). Pasak institucinės globos pertvarkos ekspertų, tai labai svarbi projekto metu išbandoma bendruomeninė paslauga, padedanti siekti pertvarkos tikslo. Anot ekspertų, būtent šios paslaugos tikslas ir yra vykdyti mažamečių vaikų atskyrimo nuo motinų (ar vieno iš turimų tėvų) prevenciją.

Globos ir įvaikinimo procesas

Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko. Svarbu pažymėti, kad įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas.

Kas gali tapti globėjais ar įtėviais?

• Globėjais ar įtėviais gali tapti šeimos ar vieniši asmenys.
• Globėjais gali tapti asmenys nuo 21 iki 65 metų.
• Įtėviais gali būti pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti.
• Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.
• Būtina išklausyti 30 valandų globėjų ar įtėvių mokymo kursą.

Specifinių poreikių vaikų ir šeimų pagalba

Pertvarkos metu daug dėmesio skiriama ir specifinių poreikių turinčioms šeimoms bei vaikams. Išskirta ir paslaugų teikimo specifika moterims, turinčioms proto ar psichikos negalią. Taip pat sprendžiami darbo specifikos niuansai bei sunkumai, susiję su priklausomybių problemomis, ypač besilaukiančių moterų priklausomybėmis psichotropinėms medžiagoms. Anot ekspertų, siekiant paslaugų tęstinumo, reikalinga parengti šios paslaugos aprašą, kuriame būtų sukonkretintas paslaugos turinys, paslaugas teikiančių specialistų skaičius, pagalba kriziniais atvejais ir kiti aktualūs aspektai. Plungės rajono savivaldybėje daug dėmesio skiriama asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, socialinei įtraukčiai ir prasmingų veiklų organizavimui. Šiose socialinėse dirbtuvėse atsiranda naujas būdas kalbėti apie teises ir pasirinkimus. Tai daugiau nei edukacinis įrankis - kai teisės tampa suprantamos, atsiranda balsas. Tarp socialinių dirbtuvių dalyvių - ir Ingrida, kurios kelias tapo pirmųjų metų simboliu. Čia ji tobulino įgūdžius, stiprino pasitikėjimą savimi ir kartu su komanda žengė svarbų žingsnį į savarankišką darbą.

tags: #institucines #globos #pertvarka #pagalba #vaikams

• Muzika senjorų širdyse: kultūrinės iniciatyvos globos įstaigose
• Vaikiškų drabužių tiekėjai Lietuvoje
• Kaip pasiekti jaunatvišką išvaizdą
• nauda plaukiojant nėštumo metu
• Kūdikio vystymasis 25 savaitę