Ikimokyklinio ugdymo turinio planavimo gairės: išsamus vadovas pedagogams

Ikimokyklinio ugdymo programos gairės (toliau - Gairės) nubrėžia esmines ikimokyklinio ugdymo programos kūrimo ir atnaujinimo kryptis. Jos skirtos ikimokyklinio ugdymo pedagogams, savarankiškai kuriantiems kokybišką, vaiko poreikius atliepiantį ugdymo turinį. Gairėse pateikiamos rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms kuriant vaikams ir jų aplinkai geriausiai tinkančią ugdymo(si) programą, kuri dera su šalies švietimo prioritetais ir naujausiomis švietimo tendencijomis. Pagal atnaujintą ikimokyklinio ugdymo programą dirbama nuo 2025 m.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: esminiai aspektai

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Tuo tarpu priešmokyklinis ugdymas yra privalomas ir pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sukanka 5 metai. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymu patvirtino, kad priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai jam sukanka 5 metai.

Ugdymo turinys, kurį sukuria kiekvienas ikimokyklinio ugdymo teikėjas, neskaidomas į atskirus dalykus ir vyksta integruotai. Nėra apibrėžta, kiek minučių, valandų turi būti skiriama būtent ugdomajai veiklai. Veiklos rūšys yra integruojamos atsižvelgiant į vaiko vystymosi ypatumus ir gyvenimo ritmą.

Pasiekimų apraše pateikiami lūkesčiai, kad vaikas būtų sveikas, orus, bendraujantis, smalsus, kuriantis ir sėkmingai besiugdantis. Jų siūloma siekti per aštuoniolika vaiko ugdymosi pasiekimų sričių. Vaiko pasiekimų žingsnių siejimas su amžiumi yra sąlyginis. Kiekvienas vaikas yra unikalus, pasižymi jam būdingu raidos tempu, turi skirtingą ugdymosi patirtį, todėl to paties amžiaus vaikų pasiekimai natūraliai gali skirtis.

Kalbinis ugdymas ir daugiakalbystė

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose užsienio kalbų mokymas nėra privalomas. Tačiau dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų į ugdymo programas savarankiškai įtraukia užsienio, dažniausiai anglų, kalbos mokymą. Ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę turės būti skiriamos valstybinės kalbos mokymui kitakalbiams ir mišrių kalbiniu požiūriu šeimų vaikams. Priešmokyklinio ugdymo įstaigose užsienio kalbų mokymas taip pat nėra privalomas. Tačiau dauguma įstaigų į ugdymo programas savarankiškai įtraukia užsienio, dažniausiai anglų, kalbos mokymą. Kitakalbiams ir mišrių kalbiniu požiūriu šeimų vaikams sudaromos nuoseklios lietuvių kalbos ugdymo(si) programos.

Ugdymo sritys ir ugdomos kompetencijos

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys:

• Gamtamokslinis ugdymas
• Kalbinis ugdymas
• Matematinis ugdymas
• Meninis ugdymas
• Visuomeninis ugdymas
• Sveikatos ir fizinis ugdymas

Ugdymo procese ugdomos šios kompetencijos:

• Komunikavimo
• Kultūrinė
• Kūrybiškumo
• Pažinimo
• Pilietiškumo
• Skaitmeninė
• Socialinė
• Emocinė ir sveikos gyvensenos

Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.

Nuo ko pradėti ugdymo turinio planavimą?

Geriau suprasite Gairėse nusakytas mažų vaikų ugdymo(si) kaitos kryptis ir galėsite Gaires palyginti su savo mokyklos programa. Mokyklų vadovai pristato, kokie buvo pirmieji programos atnaujinimo žingsniai jų mokyklose, kodėl juos lydėjo sėkmė. Susipažinę su kitų mokyklų bendruomenių patirtimi, rasite atsakymus, kaip mokyklos programoje derinti Gairėse nurodytus privalomus programos aspektus ir kartu išlaikyti vaikų ugdymo(si) mokykloje savitumą. Vaizdo medžiagoje aptariami ugdymo praktikų ir jų tobulinimo krypčių ypatumai, pateikiami pavyzdžiai ir dalinamasi patirtimi, kaip praktiškai diegti ikimokyklinio ugdymo programas, parengtas vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis“.

Kaip siekti pažangos ugdymo procese?

Ši informacija skirta ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenėms, siekiančioms atnaujinti savo įstaigos programą, tobulinti vaikų pasiekimų stebėseną ir ugdymo planavimą. Remiantis gerąja ugdymo įstaigų patirtimi, realiais pavyzdžiais, ugdymo įstaigų vadovų ir mokytojų įžvalgomis, pristatomi keturi svarbūs ugdymo proceso aspektai: stebėjimas, planavimas, įgyvendinimas ir refleksija.

Kaip auginti vaiko galias?

Filmuota metodinė medžiaga pakvies apmąstyti įtraukiosios kultūros ir ugdymo proceso kūrimą ikimokyklinio ugdymo mokykloje. Tikimės, kad pateikiamas universalaus dizaino mokymuisi prieigoje organizuojamos veiklos pavyzdys pasiūlys idėjų, kaip sudominti kiekvieną vaiką ugdymusi, kaip sudaryti sąlygas gilėjančiam objektų, situacijų ir reiškinių supratimui, kaip paskatinti savarankišką vaiko veiklą keliant ir įgyvendinant idėjas, susijusias su naujai pažintais reiškiniais.

Filme mokytojai ras idėjų, kaip planuoti sėkmingą ugdymąsi kiekvienam vaikui. Vaizdo įraše pateikiama mokytojų, mokinio padėjėjos ir psichologės diskusija, ieškant palankiausių pastoliavimo būdų vaiko, turinčio Autizmo spektro sutrikimą, dalyvauti bendrose veiklose.

Žaidimas kaip esminis ugdymo(si) pagrindas

Šioje vaizdo medžiagoje aptariamas žaidimas, kaip vienas iš ikimokyklinio amžiaus vaiko raidos ir ugdymo(si) pagrindų, šalia visuminio ugdymo(si), universalaus dizaino mokymui(si) ir kitų patirtinių veiklų. Pateikiama teorinė žaidimo samprata, pabrėžiama, kad gebėjimas žaisti nėra įgimtas, bet auginamas vaikams dalyvaujant kasdienėse ugdymo(si) praktikose, nuolat žaidžiant ir mokantis žaisti vieniems iš kitų.

Aptariama žaismė, kaip bendra vaikystės nuostata į pasaulį ir jo reiškinius, išryškinant, kad žaidimas gimsta iš žaismės ir žaismingumo. Akcentuojama, kad vaiko raidos ir ugdymosi požiūriu svarbiausi yra paties vaiko inicijuojami ir kuriami žaidimai. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas. Šis metodas vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena, padedanti vystytis ir kurti, būti aktyviam bei veikti.

Žaidybinės veiklos kriterijai

Išvardijami penki žaidybinę veiklą apibūdinantys kriterijai. Tikras žaidimas yra:

1. Iš vidaus motyvuotas ir laisvai pasirenkamas.
2. Malonus.
3. Apribotas laiko ir erdvės.
4. Nėra „tikras gyvenimas“.
5. Vyksta pagal tam tikras taisykles.

Trumpai aptariama, kaip žaidimas turėtų būti pristatomas programoje, nusakant žaidimo gebėjimams plėtoti būtinas sąlygas ir mokytojų taikomas pedagogines strategijas. Šioje vaizdo medžiagoje aptariama, kaip kiekvienam vaikui patirti sėkmę per žaidimą.

Kaip gimsta ugdymo(si) kontekstai?

Vaizdo medžiaga kviečia pažvelgti į ugdymo(si) kontekstus kaip į neatsiejamą ikimokyklinio ugdymo turinio dalį, gimstančią per vaikų, mokytojų ir bendruomenės sąveiką. Mokytojai ir švietimo ekspertai dalijasi savo patirtimi, kaip kasdieniai pasirinkimai - nuo vaikų iniciatyvų iki aplinkos kūrimo - formuoja kontekstus, kurie augina vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir gebėjimą mokytis.

Susistemintų patirčių vaizdo įraše rasite atsakymą į klausimą „Kas naujo ugdymo(si) turinyje?“, patirsite, kaip siekti vaikų pasiekimų ir ugdymo(si) turinio dermės, kaip užtikrinti ugdymo(si) turinio integralumą ir harmoningą gebėjimų plėtotę bei visuminį vaiko ugdymą(si). Vaizdai iš ugdymo įstaigų praktikos ir komentarai iliustruos, kaip kiekviena ugdymo(si) sritis prisideda prie vaiko galių ir pasiekimų auginimo, paaiškins, kaip modeliuoti į aplinkos fenomenų tyrinėjimą orientuotą integralų turinį ir kaip programoje derinti turinį ir kontekstus; atskleis, kaip neakademiškai įgyvendinti turinį. Vaizdo įraše pateikiamas vaikų atradimas - virvė - padeda susieti visus Gairėse aprašytus kontekstus.

Ugdymo metodai ir priemonės

Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pedagogai laisvai renkasi pedagoginės veiklos formas ir metodus. Svarbu, kad pasirinkimas atitiktų šiuolaikinio ugdymosi nuostatas ir būtų individualizuotas. Pavyzdžiui, ugdymo formos ir metodai būtų pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. Taip pat auklėtojas, pedagogas turėtų naudoti subalansuotus metodus, išlaikyti pusiausvyrą tarp ugdytojo inicijuotų ir pačių vaikų sugalvotų veiklų. Teisės aktai nenurodo konkrečių ugdymo metodų, bet kelia tam tikrus reikalavimus pasirenkamiems ugdymo metodams. Be žaidimo, taip pat taikomi stebėjimo, tyrinėjimo, demonstravimo, pokalbio, pasakojimo, diskusijų, problemų sprendimo, projektinės veiklos ugdymosi metodai. Praktikuojamas šokis ir (ar) vaidyba, muzikavimas, vizualinė raiška. Sudaromos sąlygos skleistis kiekvieno vaiko kritiniam ir kūrybiniam mąstymui, kūrybiškumui. Vaikas turi patirti kūrybos ir atradimo džiaugsmą ir sėkmę.

Ugdymo procese ugdytojas parenka, kokias ugdymo priemones naudoti: užduočių knygas, žaislus, audio-vizualines priemones ir kt. Vaikai taip pat yra ugdomi naudojant įvairias medžiagas - vandenį, molį, popierių, medžiagą ir pan. Ugdymo procese taip pat gali būti auginami gyvūnai, pavyzdžiui, laikomos žuvytės akvariume. Ugdymo priemones, kaip ir metodus, mokytojas pasirenka laisvai. Priemones perka kiekvienas ugdytojas iš ugdymui skirtų lėšų (šios lėšos yra įskaičiuotos į mokymo lėšas).

Vaikų ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimas

Ikimokykliniame ugdyme mokytojai nuolatos teikia vaiką motyvuojantį, įtraukiantį, auginantį grįžtamąjį ryšį. Su vaikais pasidžiaugiama veikla, aptariamas veiklos procesas ir rezultatai, vaikai mokosi patys įsivertinti savo veiklos patirtis ir rezultatus. Santykinai išskiriami du amžiaus laikotarpiai: vaiko nuo gimimo iki trejų metų pasiekimai ir vaiko nuo trejų iki šešerių metų pasiekimai.

Vertinimo tipai ir lygiai

Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos pasiekimams vertinti pateikiami trijų pasiekimų lygių požymiai:

• Iki pagrindinio lygio
• Pagrindinis lygis
• Virš pagrindinio lygio

Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu - trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra mokinio stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti. Informacija apie mokinio pasiekimus kaupiama ir fiksuojama mokinio pasiekimų apraše, aplanke ar skaitmeninėse laikmenose.

Išskiriami du vertinimo tipai:

1. Formuojamasis vertinimas: tai mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
2. Apibendrinamasis vertinimas: juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą.

Mokytojas atlieka vaikų ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą pagal visas ugdomas kompetencijas ir visose aprašytose pasiekimų srityse, aptaria jį su tėvais (globėjais) ir parengia rekomendaciją. Jei vaiko visų kompetencijų raiška yra iki pagrindinio ar aukštesnio pasiekimų lygio, vaikas toliau tęsia mokymąsi pagal pradinio ugdymo programą.

Bendruomenės sutarimas ir iššūkiai atnaujinant programas

Vaizdo įrašas pristatys mokyklų patirtis, kaip ieškoti bendro sutarimo atnaujinant mokyklos programą pagal Ikimokyklinio ugdymo programos gaires. Mokytojai pasidalins atsivėrusiomis galimybėmis ir patirtais iššūkiais ieškant bendrų mokyklos bendruomenės sutarimų. Vaizdo medžiagos autoriai yra „Ikimokyklinio ugdymo programos gairių“ rengėjai.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #turinio #planavimas

• driežų dauginimosi ypatumai
• Ar jūsų vaikas gali turėti du pasus?
• Pagalba daugiavaikių šeimų moksleiviams
• atraskite baleto muziką vaikams
• Apie Redą Kneizevičienę