Žinomi lietuviai, palikę ryškų pėdsaką istorijoje ir kultūroje

Lietuva, turtinga istorija ir kultūra, gali didžiuotis iškiliomis asmenybėmis, kurios savo darbais prisidėjo ne tik prie šalies, bet ir pasaulio gerovės. Štai žymūs Lietuvos žmonės, kurie paliko ryškų pėdsaką istorijoje, kultūroje, moksle ir mene.

Valstybės ir politikos veikėjai

Lietuvos valstybingumo kūrimosi ir gynimo istorijoje svarbią vietą užima daugybė iškilių asmenybių. Nuo pirmųjų valdovų iki nepriklausomos Lietuvos vadovų, šie žmonės formavo šalies likimą.

• Karalius Mindaugas (apie 1200-1263 m.) - asmenybė, kuri pradėjo Lietuvos, kaip valstybės, istoriją. 1253 metais jis buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi, vieninteliu per visą šalies istoriją. Jo valdymo laikotarpiu buvo padėti Lietuvos valstybingumo pamatai.
• Vytautas Didysis (1350-1430 m.) - vienas garsiausių Lietuvos valdovų, valdęs valstybę jos klestėjimo laikotarpiu. Jo valdymo metu Lietuva tapo viena didžiausių Europos valstybių, o 1410 m. Žalgirio mūšyje, vadovaujant Vytautui, buvo pasiekta istorinė pergalė prieš Kryžiuočių ordiną.
• Jonas Basanavičius (1851-1927 m.) - viena ryškiausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Jis buvo vienas iš Lietuvos Tarybos narių, pasirašiusių 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą. Basanavičius taip pat prisidėjo prie lietuviškos spaudos ir kultūros puoselėjimo.
• Antanas Smetona (1874-1944 m.) - pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas ir viena ryškiausių tarpukario politinių figūrų. Jo vadovavimas padėjo Lietuvai išsikovoti vietą Europoje ir sukurti stabilų valstybės valdymo modelį.
• Augustinas Voldemaras (1883 m. gimęs) - Lietuvos valstybės veikėjas, Tautininkų sąjungos vienas įkūrėjų. 1918 m. vadovavo pirmajam Ministrų kabinetui, kartu buvo užsienio reikalų ministras, kurį laiką - ir krašto apsaugos ministras.
• Juozas Tūbelis (1882 m. gimęs) - Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. 1918-1920 m. žemės ūkio ir valstybės turtų, 1919-1920 m. dar ir švietimo, 1927-1929 m. finansų, 1938 m. žemės ūkio ministras, 1929-1938 m. trijų vyriausybių ministras pirmininkas ir finansų ministras.
• Leonatas Sapiega (1557 m. gimęs) - svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis veikėjas.
• Stanislovas Išora (1838 m. gimęs) - kunigas, 1863-1864 m. sukilimo vienas vadų. Buvo pirmasis sukilimo dalyvis, 1863 m. birželio 3 d. viešai sušaudytas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
• Antanas Gelgaudas (1792 m. gimęs) - 1830-1831 m. sukilimo vadas, brigados generolas.

1919 m. Valstybės Taryba įsteigė Lietuvos Prezidento instituciją ir pirmuoju Prezidentu išrinko Antaną Smetoną. Nuo rugsėjo mėn. prezidento darbo vieta buvo gubernatoriaus rūmai Kaune. A.Smetonos pirmoji prezidento kadencija truko iki 1920 m. birželio 19 dienos. 1920 m. Steigiamojo Seimo paskelbta laikinoji Konstitucija įtvirtino nuostatą, kad Prezidentą renka Seimas. Iki pirmojo Seimo susirinkimo 1922 m.

Mokslas ir kultūra

Lietuvos kultūrinis ir mokslinis paveldas yra neatsiejamas nuo iškilių asmenybių, kurios savo darbu praturtino ne tik šalies, bet ir pasaulio kultūrą.

• Martynas Mažvydas (apie 1510-1563 m.) - vienas reikšmingiausių lietuvių kultūros pradininkų. 1547 m. jis išleido pirmąją lietuvišką knygą - „Katekizmą“, kurioje buvo pateiktas abėcėlė, giesmės ir religiniai tekstai. Šis kūrinys žymi lietuvių raštijos pradžią ir yra svarbus tautinio identiteto simbolis.
• Kristijonas Donelaitis (1714-1780 m.) - laikomas lietuvių grožinės literatūros pradininku. Jo epinis kūrinys „Metai“ - pirmasis reikšmingas lietuvių literatūros tekstas, parašytas hegzametru, aprašantis Mažosios Lietuvos valstiečių gyvenimą. Šis kūrinys iki šiol yra svarbi Lietuvos literatūros klasikos dalis ir tapatybės simbolis.
• Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911 m.) - pasaulinio lygio menininkas, kurio paveikslai ir muzikiniai kūriniai peržengė savo laikmečio ribas. Jo darbai, tokie kaip „Karalių pasaka“ ar simfoninė poema „Jūra“, įkūnija unikalų simbolizmo ir lietuviško dvasinio paveldo derinį.
• Vincas Kudirka (1858-1899 m.) - viena svarbiausių tautinio atgimimo asmenybių. Jis parašė Lietuvos himną „Tautiška giesmė“, kuris tapo tautos vienybės simboliu. Taip pat Kudirka buvo gydytojas, rašytojas ir laikraščio „Varpas“ redaktorius, skatinęs lietuvių tautinį sąmoningumą.
• Maironis (1862-1932 m.) - viena ryškiausių figūrų lietuvių literatūroje ir kultūroje. Jo poezija, ypač eilėraščiai, tokie kaip „Lietuva brangi“ ir „Trakų pilis“, tapo tautinės tapatybės simboliais.
• Jonas Jablonskis (1860-1930 m.) - lingvistikos žinovas ir kalbininkas, sunorminęs lietuvių kalbą ir padaręs ją bendrine.
• Jonas Biliūnas (1879 m. gimęs) - lietuvių rašytojas. Klasikiniais kūriniais tapusių apsakymų „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“ (1906) ir kitų autorius.
• Juozas Naujalis (1869 m. gimęs) - lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. Profesionaliosios lietuvių muzikos vienas pradininkų. Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą, vėliau pertvarkytą į konservatoriją. Jo bažnytinės muzikos kūriniai buvo spausdinami Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje.
• Ignas Šeinius (1889 m. gimęs) - lietuvių prozos novatorius, impresionizmo atstovas, vienas aktyviausių modernistinės estetikos entuziastų. Rašė lietuvių ir švedų kalbomis.
• Marcelijus Martinaitis (1936 m. gimęs) - poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas, vienas svarbiausių rašytojų kartos, septintajame-aštuntajame dešimtmetyje pakeitusios lietuvių literatūros veidą, atstovų.
• Henrikas Radauskas (1910 m. gimęs) - vienas ryškiausių XX a. lietuvių poetų.
• Jurgis Matulaitis (1871 m. gimęs) - Lietuvos palaimintasis ir Vilniaus vyskupas (1918-1925 m.), arkivyskupas (1925-1927 m.), marijonų vienuolijos atkūrėjas ir reorganizatorius.

1579 m. jėzuitų pastangomis buvo įkurtas Vilniaus universitetas, seniausia ir didžiausia Lietuvos, viena senesnių Europos aukštųjų mokyklų. 1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu.

Menas ir sportas

Lietuvos menas ir sportas taip pat turi savo ryškių atstovų, kurie garsina šalį tarptautinėje arenoje.

• Danielius Dolskis (1890 m. gimęs) - Lietuvos dainininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas.
• Donatas Banionis (1924 m. gimęs) - vienas žymiausių Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius.
• Arvydas Sabonis (g. 1964 m.) - visą vėlyvąjį sovietmetį "Žalgiris", o labiausiai iš jo sudėties išsiskyręs A.Sabonis, simbolizavo kovą už laisvę. Krepšinio milžinas taip pat puikiai žinomas visame pasaulyje.
• Vytautas Žalakevičius (1930 m. gimęs) - vienas žymiausių lietuvių kino režisierių.
• Monika Mironaitė (1913 m. gimusi) - viena žymiausių lietuvių teatro aktorių.
• Juozas Stanulis (1897 m. gimęs) - lietuvių teatro aktorius, režisierius.
• Vidmantas Bartulis (1954 m. gimęs) - lietuvių kompozitorius. 1999-2003 m. - Kauno dramos teatro vadovas.
• Kazimieras Vasiliauskas (1922 m. gimęs) - Lietuvos katalikų kunigas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas.
• Stasys Vainiūnas (1909 m. gimęs) - kompozitorius, vargonininkas, chorvedys.
• Algimantas Švėgžda (1941 m. gimęs) - dailininkas.
• Vytautas Kasiulis (1918 m. gimęs) - lietuvių išeivijos dailininkas.
• Gediminas Baravykas (1940 m. gimęs) - architektas.
• Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai (1928 m. gimę) - architektai.
• Loreta Asanavičiūtė (1967 m. gimusi) - pirmoji auka, žuvusi per 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje.

Kiti svarbūs veikėjai

Be jau minėtų, svarbu paminėti ir kitus asmenis, palikusius ryškų pėdsaką įvairiose srityse.

• Elijahu Ben Salomon Zalmanas (Vilniaus Gaonas) (1720 m. gimęs) - žydų mokslininkas, vienas didžiausių Talmudo tyrinėtojų.
• Petras Avižonis (1875 m. gimęs) - Lietuvos gydytojas oftalmologas. Jo rūpesčiu 1930 m. Kaune pastatyta Akių klinika, buvo jos vadovas.
• Kazimieras Semenavičius (apie 1600 m. gimęs) - karo inžinierius ir artileristas. Jo knyga „Didysis artilerijos menas“ pusantro šimto metį buvo svarbiausias artilerijos mokslo veikalas Europoje.
• Eustachijus Tiškevičius (1814 m. gimęs) - istorikas, archeologas ir kolekcininkas, archeologijos mokslo Lietuvoje pradininkas.
• Mečislovas Mackevičius (1906 m. gimęs) - teisininkas ir politikas. 1941 m. buvo Lietuvos laikinosios vyriausybės teisingumo ministras.
• Jeronimas Kačinskas (1907 m. gimęs) - kompozitorius ir dirigentas, modernizmo lietuvių muzikoje pradininkas, Nacionalinės premijos laureatas (1991 m.).
• Vladas Mikėnas (1910 m. gimęs) - šachmatų didmeistris, tarptautinės kategorijos šachmatų teisėjas. Įkūrė Lietuvos šachmatų ir šaškių klubą.
• Antanas Ylius (1909 m. gimęs) - Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas, kunigas. 1945 m. su kitais Suvalkijoje įkūrė partizanų Tauro apygardą.
• Frydrichas Kuršaitis (1806 m. gimęs) - Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas ir kalbininkas. Pirmasis išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaides, nustatė daiktavardžių 4 kirčiuotes.
• Marcė Katiliūtė (1912 m. gimusi) - grafikė.
• Liudas Dambrauskas (1921 m. gimęs) - Lietuvos rezistentas, chemikas, publicistas. Prisidėjo prie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto įkūrimo (1943 m.), daugiau kaip 10 metų kalintas. Vienas rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ įkūrėjų (1993 m.) ir vadovų.
• Petras Cidzikas (1944 m. gimęs) - vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų.
• Kazys Laucius (1906 m. gimęs) - lietuvių teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas.
• Bronius Babkauskas (1921 m. gimęs) - aktorius.

17 d. 1388 m. popiežius Urbonas VI oficialiai pripažino Lietuvos krikštą.

19 d. 1918 m. Lietuvos Tarybos sudaryta tautinės vėliavos sukūrimo komisija (ją sudarė J.Basanavičius, T.Daugirdas ir A.Žmuidzinavičius) paskelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys juostos vienodomis proporcijomis - raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje. Tokią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba. Buvo patvirtinta ir istorinė vėliava, kurios vienoje pusėje vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, kitoje pusėje - Gediminaičių stulpai.

14-15 d. 1920 m. balandžio 14-15 d. vyko Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo pirmieji Lietuvoje visuotiniai, slapto balsavimo, tiesioginiai rinkimai. Juose balsavo 90 proc. rinkėjų.

23 d. 1922 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos ir Kauno rinktinės.

tags: #mano #gimtajame #kraste #gime #svarbus #zmones

• Vaikų ir paauglių įsitraukimas Kupiškio rajone: darbas ir savanorystė
• Daugiau apie vaikiškas daineles ir šokolado magiją
• Kodėl svarbu skaityti kūdikiams nuo pirmųjų dienų
• Šiaulių vaikų globos namai: kotedžų kompleksas ir šeimynų plėtra
• Kodėl sumažėja lytinis potraukis susilaukus vaikelio?