Ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijos: poreikiai, iššūkiai ir plėtojimo perspektyvos

Šiandieninė socialinė, kultūrinė, ekonominė visuomenės kaita nuolatos kelia naujus iššūkius Lietuvos švietimo sistemai ir ypač pedagogams. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose pedagogų žinios ir gebėjimai tampa pagrindiniu švietimo kaitos stimulu. Naujai mokymosi paradigmai keičiant tradicinę mokymo paradigmą, pedagogas tampa ne tik savo veiklos vykdytoju, bet ir nuolat besimokančiuoju savo veikloje. Šiam naujam vaidmeniui atlikti pagrindiniais ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo veiksniais tampa gebėjimai, žinios ir kompetencija.

Skaitmeninės kompetencijos šiuolaikiniame ugdyme

Various digital technologies open new paths for us to collaborate, entertain, communicate, shop, work, explore, discover, pursue new goals, and, of course, learn. The European Framework for the Digital Competence of Educators (DigCompEdu, 2017) emphasizes that educators need digital competences relevant to their profession, enabling them to utilize the potential of digital technologies, foster innovation, and advance the education system. To achieve this, teachers must need to constantly improve their digital competences.

Empirinis tyrimas atskleidė, jog ikimokyklinio ugdymo pedagogai dažnai naudoja įvairius skaitmeninius įrankius ar skaitmeninį turinį savo ugdomojoje veikloje. Tačiau jie vis dar jaučia poreikį tobulinti visus skaitmeninių kompetencijų aspektus, ypač susijusius su skaitmeninio turinio kūrimu ugdymo tikslais. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais pedagogai susiduria tobulindami savo skaitmenines kompetencijas, yra laiko stoka ir per dideli darbo krūviai.

Kompetencijų vertinimas ir profesinė patirtis

Ikimokyklinio ugdymo pedagogų veikla tampa įvairialypė, vis svarbesni tampa naujų vaikų ugdymo strategijų kūrimo, komandinio darbo, projektinės veiklos, bendravimo ir bendradarbiavimo, problemų tyrimo ir kiti gebėjimai. Be to, pedagogų atestacijos nuostatai orientuoja į platų kompetencijų vertinimą ir įsivertinimą.

Pagrindiniai tyrimo rezultatai

Tyrimo duomenys rodo, kad didelė dalis ikimokyklinio ugdymo pedagogų savo kompetencijas vertina kaip vidutines. Tyrimo rezultatai parodė, kad aukščiausiai ikimokyklinio ugdymo pedagogai įsivertino socialinę bei veiksmingos veiklos kompetencijas. Kaip nepakankamai išplėtotas pedagogai išskyrė analitinę-tiriamąją, bendrakultūrinę ir pokyčių valdymo kompetencijas.

Tyrimas atskleidė laipsniško ikimokyklinio ugdymo kompetencijų kaupimo tendenciją: kuo didesnė darbo patirtis, tuo aukštesnis žinių, gebėjimų ir principų įsivertinimas. Tik ketvirtadalis respondentų, neturinčių profesinės patirties, savo kompetencijas vertina kaip aukšto lygio, kai tuo tarpu beveik pusė patyrusių pedagogų save vertina kaip kvalifikuotus specialistus.

Profesinio tobulėjimo kryptys

Siekiama išsiaiškinti, kokius gebėjimus ir kompetencijas turi ikimokyklinio ugdymo pedagogai, kaip jas vertina, kokių kompetencijų jiems trūksta profesinėje veikloje, bei kokių ir kaip norėtų įgyti. Tyrimo rezultatai parodė, jog už trūkstamų kompetencijų išaiškinimą ir jų plėtojimo galimybes yra atsakingas pats pedagogas, kuris nusprendžia būtent kokių žinių ir gebėjimų jam stinga. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai kompetencijų plėtojimo perspektyvas sieja su nuolatiniu tobulinimusi ne tik seminaruose, kursuose, bet ir bendradarbiaujant su kolegomis bei taikant naujus veiklos metodus.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #pedagogu #kompetencijos

• Stasio Povilaičio biografija
• Inkubacijos paslaptys
• Rugsėjo mėnesį gimę žymiausi Lietuvos rašytojai ir poetai
• Viskas, ką tėvai turi žinoti apie Swedbank kortelę vaikams
• Teisinės motinystės atostogų garantijos