Vaidybos metodų taikymas ikimokyklinukų ugdyme
Ugdant mažuosius itin svarbi yra kūno kalba - vaidindami įvairius personažus, matydami vaidinantį mokytoją, vaikai mokosi atpažinti ir suprasti kitų jausmus bei požiūrius. Vaidyba padeda išreikšti emocijas ir įtampą, todėl turi terapinį poveikį. Vaikai jaučiasi priimti ir saugūs, nes vaidmenų žaidimuose nėra vieno teisingo atsakymo - svarbi patirtis, o ne rezultatas.
Tokie mokymai padeda kurti šiltą, saugią atmosferą grupėje, geriau suprasti vaikų emocijas ir elgesio motyvus. Dalyvaudami mokymuose, mokytojai, specialistai, mokinių asistentai patys improvizavo, kūrė vaidmenis, kurie pastūmėjo link mūsų pačių susikurtų „rėmų“ peržengimo. Mokymų dalyviai atsidūrė įvairiose, netipiškose situacijose, turėjo spręsti ne tik dramatiškas, bet ir komiškas problemas.
Teatras yra vaikų saviraiškos būdas, svarbus ugdymui, auklėjimui. Per vaidybą vaiką galima išmokyti teigiamų dalykų, teatras yra toji sritis, kurioje mokytojas gali atskleisti vaikų talentus, ir ne tik vaidybinius. Teatras ugdo ir padeda kurtis vaiko pasaulėvaizdžiui, formuoja vertybes ir nuostatas, moko atskirti gėrį nuo blogio, pamatyti grožį gyvenime ir žmonėse.
Vaidyba ugdymo procese
Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Vaiko meninė raiška - tai vaiko įspūdžių, išgyvenimų, supratimo, emocijų, jausmų patirties reiškimas ir vaizdavimas meninės raiškos būdais ir priemonėmis: veiksmu, judesiu, žodžiu, balso intonacija, spalva, linija, forma ir kt. Ji apima muziką, šokį, vaidybą ir vizualinę raišką.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.
Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.
Kai galvojame apie vaikų mokymąsi, dažnai vaizduotėje vis dar iškyla vaizdas, kuriame vaikas sėdi ir klausosi, kartoja ar atkartoja. Tačiau ikimokykliniame amžiuje pasaulis pažįstamas visai kitaip. Vaikas mokosi tada, kai juda, bando, klysta, juokiasi, kartoja ir iš naujo atranda. Žaidimas vaikui yra ir rimtas darbas: tai jo kalba, jo būdas suprasti pasaulį ir save jame. Ikimokykliniame amžiuje vaikai pasaulį suvokia per patirtį. Jie mokosi ne klausydami paaiškinimų, o veikdami. Todėl žaidimai vaikams darželyje tampa pagrindiniu būdu pažinti aplinką, save ir kitus. Žaidimo metu vaikas aktyviai dalyvauja, o ne pasyviai priima informaciją. Kaip tik todėl vaikų darželio žaidimai yra kur kas reikšmingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Daugumai vaikų sunku mokytis nejudant: kūnas ir protas šiame amžiuje veikia kartu. Darželyje judėjimas yra kasdienis, natūralus ir labai įvairus. Vaikai juda lauke visais metų laikais, žaidžia judrius komandinius žaidimus, balansuoja, šokinėja, bėgioja. Žaisdami vaikai nuolat kalbasi. Jie aiškinasi taisykles, derasi, pasakoja, ginčijasi, tariasi. Tai natūrali ir labai veiksminga kalbos ugdymo forma. Vaidmeniniai žaidimai, istorijų kūrimas, situacijų vaidyba leidžia vaikams išbandyti įvairius socialinius vaidmenis, suprasti kitų jausmus ir mokytis empatijos. Žaidimas yra saugi erdvė emocijoms: vaikas gali išreikšti tai, ko dar nemoka pasakyti žodžiais. Per žaidimą jis patiria džiaugsmą, nusivylimą, jaudulį ir sėkmę, mokosi su šiomis emocijomis būti.
Vaidybos metodų taikymas padeda kurti šiltą, saugią atmosferą grupėje, geriau suprasti vaikų emocijas ir elgesio motyvus. Mokymus vainikavo Daniel Zappi dovanotas koncertas, kuriame skambėjo muzika. Vaikams vedami muzikos, judesio (jogos) ir (kūno kultūros) užsiėmimai.
Vaidyba padeda ir psichiniam vystymuisi - tobulėja vaiko komunikaciniai gebėjimai, jis įgunda aiškiai reikšti mintis ir jausmus, sugeba geriau suprasti save ir aplinkinius. Su mokytojo pagalba lavinami gebėjimai ir atrandami nauji talentai. Būreliai ugdo komandiškumą - moko bendradarbiauti. Užsiėmimai ugdo vaiko asmenybę, moko puoselėti vertybes. Užsiėmimų metu ugdomas vaikų emocinis intelektas. Kalbos technikos užsiėmimai tobulina vaiko kalbą ir dikciją.
Teatro ir vaidybos svarba ikimokykliniame ugdyme
Menas turi didžiulį poveikį, auklėjant žmogų. Vieną prieinamiausių meno rūšių ikimokyklinio amžiaus vaikams yra lėlių teatras. Vaikai su malonumu žiūri į atgijusius, kalbančius, dainuojančius žinomų kūrynių personažus arba pažįstamas lėles. Gražu ir linksma mažiems, kai iš knygučių išeina iliustracijos ir atsiduria ant flanelografo arba pradeda judėti ant stalo. Dar įdomiau, kai kūrinio personažas tampa lėle ir, lazdelėmis arba pirštais valdoma, pasirodo virš širmos ir suvaidina knygutėje pavaizduotus įvykius.
Lėlių teatras - ne tik pramoga ir kasdienybės praturtinimas, jis padeda spręsti sudėtingus mokomuosius - auklėjamuosius uždavinius, ugdo vaikų vaizduotę, jausmus, kūrybiškumą ir suteikia vaikams daug teigiamų emocijų. Būdama praktikoje, per paskutiniuosius mokymosi metus, pastebėjau, kad grupės auklėtojos pamiršo lėlių teatrą. O lėlių teatras, vaidyba, mano manymu ir remiantis literatūra, yra geriausias ar vienas iš geriausių ir veiksmingiausių būdų, priemonių sudominti vaikus, patraukti jų dėmesį.
Vaikams, ypač jaunesnėse grupėse, labai patinka lėlės, mėgsta kai pas juos svečiuojasi jų pamėgtų pasakų herojai, lėlės ir mėgstamiausi žaislai. Dramatizacija - vaikų darželyje tai bendrųjų vaiko sugebėjimų, jo fizinių bei psichinių galių, ypač kalbos, jausmų, intelekto, vaizduotės bei valios ugdymo būdas. Rūpindamiesi jų ugdymu, lavinsime ir išraiškingą, gyvą, motyvuotą vaiko vaidybą. Vaikui dramatizuojant jam atsiskleidžia ir įgimti artistiniai gabumai: patrauklumas, temperamentas, intonacijų skambumas, plastikos lengvumas, taip pat vadovavimo, organizaciniai sugebėjimai, išradingumas. Dramatizuojamas vaikas bręsta visuomeniškai, įgyja menines, estetines bei tautines kultūros pradmenis.
Dramatizacija turėtų įsiterpti į visą darželio pažintinę, kūrybinę, meninę, komunikacinę, techninę - darbinę veiklą. Ji padarytų žaismingesnius, spalvingesnius piešimo, darbelių, muzikos, gimtosios kalbos, fizinės kultūros ir kt. užsiėmimus. Analizuodama programas „Vėrinėlis„, „Ugdymo gairės „, Step by Step“, pastebėjau, kad kiekvienoje iš jų skiriamas ne mažas dėmesys vaidybai ir lėlių teatrui. Kiekvienoje iš jų siūloma taikyti vaidybos ir lėlių teatro elementus skirtingose vaikų veiklose.
Dėl įvairiausių priežasčių: televizijos ir kompiuterinių žaidimų įtakos, dvikalbystės, tėvų užimtumo ir kt. - daugelio vaikų kalbos raida patiria sunkumų. Kai kuriems vaikams dėl skurdaus žodyno sunku bendrauti, reikšti mintis, pasakoti įspūdžius. Jie kalba nedrąsiai, tyliai, neišraiškingai, iš kitų išsiskiria nedrąsumu, nepasitikėjimu savo jėgomis. Vienas iš būdų tokiems vaikams pagelbėti, - kalbos ugdymas pasitelkiant vaidybinę raišką.
Balso intonacija yra viena iš vaidybos raiškos priemonių. Kasdienėje šnekoje girdime gyvas, motyvuotas intonacijas, nes natūraliomis situacijomis netrikdomai skleidžiasi iš pradžių pažintinis (suvokiame, įsivaizduojame, apie ką kalbame), o vėliau ir vertinamasis aktyvumas - balso intonacija perteikiame savo santykį. Žaisdami vaidmeninius žaidimus, vaikai savaime įsivaizduoja ir vertina, todėl jų intonacijos tokios išraiškingos, kad išgirdęs net suklūsta.
Vyresniosioms ir priešmokyklinės grupių vaikams auklėtojos suteikia laisvę vaidinti patiems, auklėtoja pataria, pagelbsti sudėtingose situacijose, parodo pavyzdį. Sekdami tuo pavyzdžiu, vaikai patys sukuria savo herojams „kalbą“ arba pasirenka dialogus iš jau žinomų pasakų. Mokydamiesi tekstą, vaikai mokosi taisyklingai tarti ir vartoti žodžius, turtina savo kalbos žodyną palyginimais, metaforomis ir t.t. Vaikai patys vaidindami stengiasi mėgdžioti auklėtojos intonaciją, balso toną, mokosi išreikšti emocijas kalba.
Kūno kultūros valandėles galima paįvairinti vaidybos elementais. Integruotos veiklos idėja priešmokyklinėje grupėje domina seniai, tačiau vis nebūdavo aišku, kaip taikyti vaidybą. Kiek galima prigalvoti vaidybinių veiksmų! Vienas iš kūno kultūros valandėlių tikslų - leisti vaikams tyrinėti judesį ir atrasti įvairias jo raiškos galimybes. Ne tik rankų ir kojų, bet viso kūno, ypač veido išraiškos, tyrinėjimui labai tinka vaidybiniai veiksmai su įsivaizduojamais pojūčiais. Galima pasiūlyti vaikams ką nors įsivaizduojama paragauti, palytėti, užuosti, išvysti...
Inovatyviu technologiju taikymas ikimokykliniame ugdyme
Pasak D. Zappi, „Vaidyba padeda išreikšti emocijas ir įtampą, todėl turi terapinį poveikį. Vaikai jaučiasi priimti ir saugūs, nes vaidmenų žaidimuose nėra vieno teisingo atsakymo - svarbi patirtis, o ne rezultatas.“
Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.
Spektakliuose dalyvaudami kaip stebėtojai, vaikai patiria daug skirtingų emocijų, išsineša daug naudingos patirties. Vis tik, ne ką mažiau naudinga yra patiems dalyvauti teatro užsiėmimuose. Užsiėmimų metu vaikai mokosi ne tik iš bendraamžių, bet ir iš mokytojo.
Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.
Kiekvienąmet lopšelyje-darželyje pažymime tarptautinę teatro dieną. Svarbiausias tikslas-sužadinti teigiamas emocijas ir leisti patirti estetinius išgyvenimus spektaklio metu, skatinti vaidinti. Teatras tai spalvinga ir įdomi kelionė į pasakų šalį, kurioje vaikai šoka, dainuoja, vaidina, linksminasi.
Šiais metais kovo 31 d. spektaklį visai darželio bendruomenei skyrė logopedinės „Žiogelių“ grupės mažieji artistai. Jie vaidino pasaką „Pagrandukas“ (parengė auklėtojos Z. Vaicekauskienė, M. Poluvalova). Balandžio 8 d. priešmokyklinės „Kiškučių“ grupės vaikai pakvietė visus į muzikinį spektaklį „Moliūgo gimtadienis“ (parengė auklėtoja A. Žvigaitienė ir meninio ugdymo mokytoja S. Verdingovienė). Visus žiūrovus sužavėjo vaikų vaidyba, sceninė apranga, dainos. Artistai pelnė daug audringų ovacijų.
Vaidyba padeda ir psichiniam vystymuisi - tobulėja vaiko komunikaciniai gebėjimai, jis įgunda aiškiai reikšti mintis ir jausmus, sugeba geriau suprasti save ir aplinkinius. Su mokytojo pagalba lavinami gebėjimai ir atrandami nauji talentai. Būreliai ugdo komandiškumą - moko bendradarbiauti. Užsiėmimai ugdo vaiko asmenybę, moko puoselėti vertybes. Užsiėmimų metu ugdomas vaikų emocinis intelektas. Kalbos technikos užsiėmimai tobulina vaiko kalbą ir dikciją.
Visuminis ugdymas(is) ir universalaus dizaino mokymuisi principų taikymas ikimokyklinio ugdymo(si) procese, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindas. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
Mokykla ir šeima (globėjai) turėtų bendradarbiauti rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Ikimokyklinio ugdymo sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Mokytojai savo veiklose taiko šiuolaikinius, į vaiko patirtinį ugdymą, aktyvų dalyvavimą orientuotus ugdymo metodus. Vaikams vedami muzikos, judesio (jogos) ir (kūno kultūros) užsiėmimai. Visi meninio ugdymo mokytojai turi didelę pedagoginę patirtį.
Vaidyba padeda išreikšti emocijas ir įtampą, todėl turi terapinį poveikį. Vaikai jaučiasi priimti ir saugūs, nes vaidmenų žaidimuose nėra vieno teisingo atsakymo - svarbi patirtis, o ne rezultatas. Dalyvaudami mokymuose, mokytojai, specialistai, mokinių asistentai patys improvizavo, kūrė vaidmenis, kurie pastūmėjo link mūsų pačių susikurtų „rėmų“ peržengimo. Mokymų dalyviai atsidūrė įvairiose, netipiškose situacijose, turėjo spręsti ne tik dramatiškas, bet ir komiškas problemas.
Vaidyba padeda ir psichiniam vystymuisi - tobulėja vaiko komunikaciniai gebėjimai, jis įgunda aiškiai reikšti mintis ir jausmus, sugeba geriau suprasti save ir aplinkinius. Su mokytojo pagalba lavinami gebėjimai ir atrandami nauji talentai. Būreliai ugdo komandiškumą - moko bendradarbiauti. Užsiėmimai ugdo vaiko asmenybę, moko puoselėti vertybes. Užsiėmimų metu ugdomas vaikų emocinis intelektas. Kalbos technikos užsiėmimai tobulina vaiko kalbą ir dikciją.
Teatras yra vaikų saviraiškos būdas, svarbus ugdymui, auklėjimui. Per vaidybą vaiką galima išmokyti teigiamų dalykų, teatras yra toji sritis, kurioje mokytojas gali atskleisti vaikų talentus, ir ne tik vaidybinius. Teatras ugdo ir padeda kurtis vaiko pasaulėvaizdžiui, formuoja vertybes ir nuostatas, moko atskirti gėrį nuo blogio, pamatyti grožį gyvenime ir žmonėse.
Kiekvienąmet lopšelyje-darželyje pažymime tarptautinę teatro dieną. Svarbiausias tikslas-sužadinti teigiamas emocijas ir leisti patirti estetinius išgyvenimus spektaklio metu, skatinti vaidinti. Teatras tai spalvinga ir įdomi kelionė į pasakų šalį, kurioje vaikai šoka, dainuoja, vaidina, linksminasi.
Šiais metais kovo 31 d. spektaklį visai darželio bendruomenei skyrė logopedinės „Žiogelių“ grupės mažieji artistai. Jie vaidino pasaką „Pagrandukas“ (parengė auklėtojos Z. Vaicekauskienė, M. Poluvalova). Balandžio 8 d. priešmokyklinės „Kiškučių“ grupės vaikai pakvietė visus į muzikinį spektaklį „Moliūgo gimtadienis“ (parengė auklėtoja A. Žvigaitienė ir meninio ugdymo mokytoja S. Verdingovienė). Visus žiūrovus sužavėjo vaikų vaidyba, sceninė apranga, dainos. Artistai pelnė daug audringų ovacijų.
Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
Vaidyba padeda išreikšti emocijas ir įtampą, todėl turi terapinį poveikį. Vaikai jaučiasi priimti ir saugūs, nes vaidmenų žaidimuose nėra vieno teisingo atsakymo - svarbi patirtis, o ne rezultatas.
Visuminis ugdymas(is) ir universalaus dizaino mokymuisi principų taikymas ikimokyklinio ugdymo(si) procese, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindas. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.
Mokytojai savo veiklose taiko šiuolaikinius, į vaiko patirtinį ugdymą, aktyvų dalyvavimą orientuotus ugdymo metodus. Vaikams vedami muzikos, judesio (jogos) ir (kūno kultūros) užsiėmimai. Visi meninio ugdymo mokytojai turi didelę pedagoginę patirtį.
Vaidyba padeda ir psichiniam vystymuisi - tobulėja vaiko komunikaciniai gebėjimai, jis įgunda aiškiai reikšti mintis ir jausmus, sugeba geriau suprasti save ir aplinkinius. Su mokytojo pagalba lavinami gebėjimai ir atrandami nauji talentai. Būreliai ugdo komandiškumą - moko bendradarbiauti. Užsiėmimai ugdo vaiko asmenybę, moko puoselėti vertybes. Užsiėmimų metu ugdomas vaikų emocinis intelektas. Kalbos technikos užsiėmimai tobulina vaiko kalbą ir dikciją.
Kiekvienąmet lopšelyje-darželyje pažymime tarptautinę teatro dieną. Svarbiausias tikslas-sužadinti teigiamas emocijas ir leisti patirti estetinius išgyvenimus spektaklio metu, skatinti vaidinti. Teatras tai spalvinga ir įdomi kelionė į pasakų šalį, kurioje vaikai šoka, dainuoja, vaidina, linksminasi.
Šiais metais kovo 31 d. spektaklį visai darželio bendruomenei skyrė logopedinės „Žiogelių“ grupės mažieji artistai. Jie vaidino pasaką „Pagrandukas“ (parengė auklėtojos Z. Vaicekauskienė, M. Poluvalova). Balandžio 8 d. priešmokyklinės „Kiškučių“ grupės vaikai pakvietė visus į muzikinį spektaklį „Moliūgo gimtadienis“ (parengė auklėtoja A. Žvigaitienė ir meninio ugdymo mokytoja S. Verdingovienė). Visus žiūrovus sužavėjo vaikų vaidyba, sceninė apranga, dainos. Artistai pelnė daug audringų ovacijų.
Vaidyba padeda išreikšti emocijas ir įtampą, todėl turi terapinį poveikį. Vaikai jaučiasi priimti ir saugūs, nes vaidmenų žaidimuose nėra vieno teisingo atsakymo - svarbi patirtis, o ne rezultatas.
Visuminis ugdymas(is) ir universalaus dizaino mokymuisi principų taikymas ikimokyklinio ugdymo(si) procese, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindas. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
Mokykla ir šeima (globėjai) turėtų bendradarbiauti rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Ikimokyklinio ugdymo sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Mokytojai savo veiklose taiko šiuolaikinius, į vaiko patirtinį ugdymą, aktyvų dalyvavimą orientuotus ugdymo metodus. Vaikams vedami muzikos, judesio (jogos) ir (kūno kultūros) užsiėmimai. Visi meninio ugdymo mokytojai turi didelę pedagoginę patirtį.
Vaidyba padeda išreikšti emocijas ir įtampą, todėl turi terapinį poveikį. Vaikai jaučiasi priimti ir saugūs, nes vaidmenų žaidimuose nėra vieno teisingo atsakymo - svarbi patirtis, o ne rezultatas. Dalyvaudami mokymuose, mokytojai, specialistai, mokinių asistentai patys improvizavo, kūrė vaidmenis, kurie pastūmėjo link mūsų pačių susikurtų „rėmų“ peržengimo. Mokymų dalyviai atsidūrė įvairiose, netipiškose situacijose, turėjo spręsti ne tik dramatiškas, bet ir komiškas problemas.
Vaidyba padeda ir psichiniam vystymuisi - tobulėja vaiko komunikaciniai gebėjimai, jis įgunda aiškiai reikšti mintis ir jausmus, sugeba geriau suprasti save ir aplinkinius. Su mokytojo pagalba lavinami gebėjimai ir atrandami nauji talentai. Būreliai ugdo komandiškumą - moko bendradarbiauti. Užsiėmimai ugdo vaiko asmenybę, moko puoselėti vertybes. Užsiėmimų metu ugdomas vaikų emocinis intelektas. Kalbos technikos užsiėmimai tobulina vaiko kalbą ir dikciją.
Teatras yra vaikų saviraiškos būdas, svarbus ugdymui, auklėjimui. Per vaidybą vaiką galima išmokyti teigiamų dalykų, teatras yra toji sritis, kurioje mokytojas gali atskleisti vaikų talentus, ir ne tik vaidybinius. Teatras ugdo ir padeda kurtis vaiko pasaulėvaizdžiui, formuoja vertybes ir nuostatas, moko atskirti gėrį nuo blogio, pamatyti grožį gyvenime ir žmonėse.
Kiekvienąmet lopšelyje-darželyje pažymime tarptautinę teatro dieną. Svarbiausias tikslas-sužadinti teigiamas emocijas ir leisti patirti estetinius išgyvenimus spektaklio metu, skatinti vaidinti. Teatras tai spalvinga ir įdomi kelionė į pasakų šalį, kurioje vaikai šoka, dainuoja, vaidina, linksminasi.
Šiais metais kovo 31 d. spektaklį visai darželio bendruomenei skyrė logopedinės „Žiogelių“ grupės mažieji artistai. Jie vaidino pasaką „Pagrandukas“ (parengė auklėtojos Z. Vaicekauskienė, M. Poluvalova). Balandžio 8 d. priešmokyklinės „Kiškučių“ grupės vaikai pakvietė visus į muzikinį spektaklį „Moliūgo gimtadienis“ (parengė auklėtoja A. Žvigaitienė ir meninio ugdymo mokytoja S. Verdingovienė). Visus žiūrovus sužavėjo vaikų vaidyba, sceninė apranga, dainos. Artistai pelnė daug audringų ovacijų.
Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
Vaidyba padeda išreikšti emocijas ir įtampą, todėl turi terapinį poveikį. Vaikai jaučiasi priimti ir saugūs, nes vaidmenų žaidimuose nėra vieno teisingo atsakymo - svarbi patirtis, o ne rezultatas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
