Mokslinių tyrimų aktualumas ikimokyklinio ugdymo srityje

Mokytojo profesija - tai svarbus asmuo, kuris mus lydi nuo pradinių klasių iki tol, kol tampame savarankiška asmenybe. Tačiau realybėje mokytojo profesinį kelia pasirenka tik mažas procentas asmenų, nes tai profesija, kuri reikalauja kruopštumo ir nuolatinio pasiruošimo pamokoms.

Ikimokyklinio ugdymo svarba pripažįstama kaip kurianti tvirtą pagrindą tolimesniam mokymuisi (mokykloje ir visą gyvenimą) bei vaikų gerovei. Lyginant su Lietuvos situacija, Vilniaus miesto mokytojų situacija pozityvesnė: amžiaus vidurkis mažesnis beveik 3 metais, beveik dvigubai didesnis jaunesnių nei 35 metų mokytojų procentas. Tačiau vyriausi bendrojo ugdymo mokytojai fiksuojami antrųjų užsienio kalbų (vokiečių, rusų), STEM dalykų (išskyrus informacinių technologijų) mokytojų grupėse. Mokyklose, kuriose ugdymas vyksta rusų kalba arba kitomis kalbomis, arba daugiau nei viena mokomąja kalba, mokytojai yra vyresni nei kitose mokyklose. Vyresnio amžiaus mokytojų išėjimo iš mokyklos ir jaunesnio amžiaus mokytojų atėjimo į mokyklą balansas nėra pakankamas siekiant atnaujinti mokytojų rezervą. Sulaukęs pensinio amžiaus mokytojas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje dar dirba vidutiniškai nuo 3 iki 3,5 metų, po to - išeina į pensiją. Per artimiausius 8 metus Vilniuje vien tik dėl esamų mokytojų senėjimo išeinantiesiems į pensiją pakeisti kas metai reikėtų ne mažiau kaip 130-150 naujų mokytojų. Nors paskutinius porą metų stebimas nežymus naujai įsidarbinančių mokytojų skaičiaus augimas ir šiek tiek sumažėjęs išėjusių iš darbo mokytojų skaičius (tarp jų ir dėl išėjimo į pensiją), subalansuotai Vilniaus savivaldybės bendrojo ugdymo sistemos veiklai vykdyti per metus reikėtų bent 250-350 naujų mokytojų. Mokytojų trūkumą Vilniaus savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos sprendžia keisdamos dirbančių mokytojų etato dalį. 2023 metais (lyginant su 2021 metais) dėl mokytojų pasikeitusios (padidėjusios ar sumažėjusios) užimamos etato dalies buvo užpildyti apie 152 etatai nepritraukiant naujų mokytojų. Daugiausiai papildomų etatų buvo užpildyta neformalaus ugdymo, pradinio ugdymo programos dalykų, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos (anglų) dalykų grupėse. Per pastaruosius kalendorinius metus ypač reikšmingai sumažėjo į Vilniaus miesto savivaldybės mokyklas naujai ateinančių mokytojų (jaunų ir iš kitų sričių). Matyt, tai ir lėmė stiprėjančią ekspertų ir viešąją nuomonę, kad Vilniuje labai trūksta mokytojų.

Priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų atsinaujinimo prielaidos yra palankesnės: šiame segmente amžiaus vidurkis mažesnis nei bendrojo ugdymo mokytojų, pasiskirstymas amžiaus grupėse yra tolygesnis. Vyriausi priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojai yra mokyklose, kuriose ugdymas vyksta rusų kalba. Sulaukę pensinio amžiaus Vilniaus miesto savivaldybės priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojai dar dirba vidutiniškai nuo 2 iki 2,5 metų, po to - išeina į pensiją.

Ikimokyklinio ugdymo mokslinių tyrimų aktualumas

Nuolatinės socialinės, ekonominės, politinės kaitos sąlygomis tėvai susiduria su naujais, anksčiau nepatirtais socialiniais reiškiniais, tėvystės iššūkiais, todėl kyla tėvų pedagoginio švietimo poreikis. Sėkmingas tėvų pedagoginis švietimas yra viena iš pagrindinių edukacinių sąlygų, siekiant kokybiškesnio ikimokyklinio ugdymo.

Tyrimo tikslas - išanalizuoti tėvų pedagoginio švietimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose situacijos gerinimo galimybes. Atliktas kokybinis tyrimas. Taikyti tyrimo metodai - mokslinės, pedagoginės, psichologinės literatūros, dokumentų analizė, metaanalizė (teoriniam kontekstui atkleisti), pusiau struktūruotas interviu žodžiu (empirinio tyrimo duomenims surinkti) ir turinio (content) analizė (empirinių duomenų analizei).

Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, jog ikimokyklinio ugdymo mokytojai kaip pedagoginio tėvų švietimo situacijos gerinimo formas labiausiai pripažįsta ir plačiausiai naudoja tradicines, individualaus bendravimo formas. Akcentuojamas virtualus bendravimas su tėvais, informacijos pateikimas ir grįžtamojo ryšio teikimas virtualiomis priemonėmis.

Išskirta pedagoginio tėvų švietimo situacijos gerinimo galimybė - tėvų įtraukimas į praktines veiklas įstaigoje, mokytojo naudojamas tinkamas pakvietimas, dėmesio tėvams demonstravimas, padėkojant jiems už dalyvavimą, lūkesčių išsiaiškinimas rengiant apklausas. Itin reikšmingos yra mokytojų asmeninės savybės, pedagoginiai gebėjimai. Išskirtos tėvų pedagoginio švietimo situaciją gerinančios sąlygos: įstaigos iniciatyva vykstantis pozityvių santykių su tėvais kūrimas, inovatyvesnių pedagoginio tėvų švietimo formų paieška. Išryškėjo tėvų iniciatyvos aktualumas.

Tyrimų sritys ir metodai

Šioje kategorijoje rasite informacijos apie socialinę pedagogiką, Valdorfo pedagogiką, vaikystės pedagogiką, lauko pedagogiką, humanistinę pedagogiką ir kitas pedagogikos rūšis. Taip pat šioje kategorijoje autoriai dalinasi ugdomosios savaitės planais, kurie tikrai bus naudingi planuojant darželinuko veiklą. Pateikiami įvairių švenčių scenarijai. Šioje kategorijoje rasite patalpintas ir praktikos ataskaitas, kurios buvo atliktos darželiuose bei mokyklose.

Atliktas ikimokyklinio amžiaus vaiko raidos analizės tyrimas kvietinių mokyklos - darželio žirniukų grupėje. Buvo nagrinėjama tyrimo metodika, imtis, tyrimo rezultatų aptarimas ir pasirinkto atvejo analizė pagal amžiaus grupes (3-6 metai). Taip pat atlikti tyrimai, susiję su vaikų kūrybiškumu, mokinių socialiniais įgūdžiais, impulsyvumo - refleksyvumo bei vaizdinės atminties tyrimai.

Pedagogams buvo pateikiama anketa apie jų nuomonę apie tiriamosios veiklos kompetenciją ir tikslus, taip pat vyko interviu su pedagogais, siekiant išsiaiškinti, kokiose veiklose labiausiai atsiskleidžia vaikų kūrybiškumas ir kokius kūrybiškumo ugdymo metodus jie naudoja.

Ištirti skaitymo gebėjimų ugdymo aspektai priešmokyklinėje grupėje, nuotolinio mokymosi galimybės, vaikų motyvacijos mokytis vertinimas, mokyklos aplinkos tyrimai, mokinių požiūris į parodų lankymą, tėvų ir vaikų samprata apie baimes.

Taikyti įvairūs mokslinių tyrimų metodai, tokie kaip modelių sudarymas, kokybinis interviu, apklausos, anketos, turinio analizė. Taip pat nagrinėtos kompetencijos samprata ir jos vertinimas, naujosios (Z) kartos mokymosi procesų ypatumai.

Ikimokyklinio ugdymo aktualumo ir iššūkių analizė

Mokytojų trūkumas yra opi problema, kuriai spręsti skiriama nemažai pajėgų. Lyginant su Lietuvos situacija, Vilniaus miesto mokytojų situacija pozityvesnė: amžiaus vidurkis mažesnis beveik 3 metais, beveik dvigubai didesnis jaunesnių nei 35 metų mokytojų procentas. Tačiau vyresni mokytojai dažniausiai dirba antrųjų užsienio kalbų, STEM dalykų grupėse, taip pat mokyklose, kuriose ugdymas vyksta rusų ar kitomis kalbomis. Vyresnio amžiaus mokytojų išėjimo ir jaunesnių atėjimo balansas nėra pakankamas. Mokytojai, sulaukę pensinio amžiaus, Vilniuje dar dirba vidutiniškai nuo 3 iki 3,5 metų, po to išeina į pensiją. Kasmet reikėtų ne mažiau kaip 130-150 naujų mokytojų, kad būtų pakeisti išeinantieji į pensiją. Nors stebimas nežymus naujai įsidarbinančių mokytojų skaičiaus augimas, per metus reikėtų bent 250-350 naujų mokytojų.

Mokytojų trūkumas sprendžiamas keičiant dirbančių mokytojų etato dalį, taip buvo užpildyta apie 152 etatai. Daugiausiai papildomų etatų užpildyta neformalaus ugdymo, pradinio ugdymo programos dalykų, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos grupėse. Per pastaruosius metus sumažėjo naujai ateinančių mokytojų, kas lėmė ekspertų nuomonę, jog Vilniuje trūksta mokytojų.

Priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų atsinaujinimo prielaidos yra palankesnės, amžiaus vidurkis mažesnis, pasiskirstymas tolygesnis. Vyriausi mokytojai šioje srityje dirba rusų kalbos mokyklose. Pensinio amžiaus mokytojai dirba vidutiniškai nuo 2 iki 2,5 metų po pensinio amžiaus.

Ikimokyklinio ugdymo kokybė yra svarbi, nes ji sudaro tvirtą pagrindą tolimesniam mokymuisi ir vaikų gerovei. Nacionalinis švietimo NVO tinklas kartu su Turing School parengė neformaliojo vaikų švietimo atvirų duomenų analizę.

Tėvų pedagoginis švietimas yra svarbus siekiant kokybiškesnio ikimokyklinio ugdymo. Tyrimai rodo, kad tradicinės individualaus bendravimo formos ir virtualus bendravimas yra plačiai naudojami. Svarbus tėvų įtraukimas į praktines veiklas, dėmesio parodymas ir lūkesčių išsiaiškinimas. Mokytojų asmeninės savybės ir gebėjimai yra itin reikšmingi.

Šeimos ir ikimokyklinių ugdymo institucijų bendradarbiavimas yra svarbus skatinant pozityviąją tėvystę. Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo gairės atskleidžia kritiškus tėvų atsiliepimus apie ugdymo procesą. Tėvų į(si)traukimas į vaikų ugdymą yra aktuali problema Lietuvos mokyklose.

Tyrimas apie ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinių vertybių ugdymą(si) šeimoje atskleidė, kad šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimas yra aktualus. Sėkmingo bendradarbiavimo pastangomis galima išspręsti daugumą dorovinių vertybių ugdymo(si) problemų.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #moksliniai #tyrimai #aktualumas

• kaip skatinti fizinį aktyvumą ikimokyklinukams
• Antano Smetonos šeima
• susipažinkite su Sauliaus Čaplinsko moksline veikla
• Judėjimo lavinimas specialiųjų poreikių turintiems vaikams
• Madison Haschak karjeros kelias