Ikimokyklinio ugdymo veiklos planas: struktūra, reikalavimai ir planavimo principai
Kiekvienas švietimo teikėjas, siekdamas užtikrinti kokybišką ugdymo procesą, privalo remtis patvirtintais dokumentais bei nacionalinėmis rekomendacijomis. Pavyzdžiui, Kauno lopšelio-darželio ,,Svirnelis” ilgametė patirtis (2022-2025 m. dokumentacija) rodo, kad nuoseklus planavimas yra sėkmingo darbo pagrindas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip formuojami ikimokyklinio ugdymo veiklos planai, kokia jų struktūra ir kokiais principais vadovaujamasi rengiant ugdomąją veiklą.
Teisinis pagrindas ir gairės
Vadovaujamės Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) parengtomis Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis, kuriose nubrėžtos esminės ikimokyklinio ugdymo programos kūrimo ir atnaujinimo kryptys. Ikimokyklinio ugdymo programos gairės patvirtintos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu. Jos skirtos ikimokyklinio ugdymo pedagogams, savarankiškai kuriantiems kokybišką, vaiko poreikius atliepiantį ugdymo turinį.
Svarbią vietą užima ir įtraukiojo ugdymo principai. Švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ ekspertų parengtame leidinyje „Universalaus dizaino mokymuisi gairės” pateikiama prieiga, orientuota į visų besimokančiųjų poreikių užtikrinimą. Universalus dizainas mokymuisi (toliau tekste - UDM) yra viena iš įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo prieigų, skirta mokyklų vystymui ir sąlygų sudarymui visų mokinių sėkmingam mokymuisi.
Kompetencijų ugdymas ir veiklos sritys
Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė bei sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.
Programoje išskirtos 6 pagrindinės ugdymosi sritys:
- Gamtamokslinis ugdymas
- Kalbinis ugdymas
- Matematinis ugdymas
- Meninis ugdymas
- Visuomeninis ugdymas
- Sveikatos ir fizinis ugdymas
Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.
Priešmokyklinio ugdymo ypatumai ir planavimas
Įstaigoje dirbantys priešmokyklinio ugdymo pedagogai vadovaujasi Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, kurioje apibrėžtas priešmokyklinio ugdymo tikslas, uždaviniai, įgyvendinimo prielaidos ir būdai, ugdytini vaikų pasiekimai - kompetencijos, kompetencijų ugdymo gairės, kompetencijų turinio dėmenys ir vaikų pasiekimų bei pažangos vertinimo gairės. Vadovaudamiesi Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa bei vaikų pasiekimų įvertinimu, pedagogai rengia metinius perspektyvinius veiklos planus.
Šiuolaikinis požiūris reikalauja, kad būtų diegiamas „Į vaikų ugdymosi rezultatus orientuotas atvirasis ugdomosios veiklos planas“. Planuojama atsižvelgiant į siekiamus išugdyti vaiko gebėjimus.
Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas
Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis, yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami, o su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
| Vertinimo aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Lyginimo principas | Lyginami ankstesni ir dabartiniai vaiko pasiekimai |
| Konfidencialumas | Pasiekimai viešai nelyginami |
| Bendradarbiavimas | Aptariama su tėvais ne rečiau kaip 2 kartus per metus |
Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą.
tags: #ikimokyklinio #ugdomosios #veiklos #planas #virselis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
