Tiroksino vartojimas nėštumo metu: svarba, indikacijos ir rekomendacijos
Skydliaukė - maža, tačiau labai svarbi endokrininė liauka, kurios gaminami hormonai (tiroksinas ir trijodtironinas) yra atsakingi už medžiagų (t. y. angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) ir energijos apykaitą. Jie svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje, todėl dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka. Skydliaukė yra kakle esanti liauka, gaminanti skydliaukės hormoną. Šis hormonas daugiausia kontroliuoja metabolizmą ir yra gyvybiškai svarbus užtikinant gerą sveikatą.
Skydliaukė - maža drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje, gaminanti hormonus. Skydliaukės hormonai kontroliuoja, kaip organizmas naudoja energiją, todėl jie turi įtakos beveik visų organų veiklai - net ir širdies darbui. Skydliaukės hormonai yra labai svarbūs pastojimui, normaliai nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi. Skydliaukės hormonai labai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi.
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla - skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu. Vaisiaus skydliaukė jodą kaupti pradeda tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę. Pirmąjį trimestrą, t. y. 3 pirmuosius nėštumo mėnesius, hormonai vaisių pasiekia per mamos placentą, todėl nėštumo pradžioje vaisiaus smegenų vystymasis priklauso nuo sėkmingo skydliaukės hormonų „tiekimo“.
Vidutiniškai 2-3 iš 100 nėštumų nustatomi skydliaukės sutrikimai (disfunkcija). Per mažas šios liaukos aktyvumas ir atitinkamai mažas hormonų kiekis vadinamas hipotiroze (hipotiroidizmu). Per didelis skydliaukės aktyvumas vadinamas hipertiroidizmu (tirotoksikoze), dėl jo gali paspartėti daugelis organizmo funkcijų.
Hipotirozė nėštumo metu: rizika ir pasekmės
Hipotirozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Hipotirozė yra dažniausia skydliaukės liga, kuria serga apie 0,5-2 proc. įvairaus amžiaus, lyties, rasės, socialinio sluoksnio ir išsilavinimo suaugusių žmonių pasaulyje, tačiau tik pusė žino, kad turi hipotireozę. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų. Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu.
Hipotirozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui - persileidimais, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimu, placentos atšoka, priešlaikiniu gimdymu, cezario pjūvio operacija, perinataliniu sergamumu ir mirtingumu, mažu naujagimio svoriu, kraujavimu po gimdymo, blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, dėmesio ir aktyvumo sutrikimais, autizmu ir epilepsija.
Įvairūs skydliaukės veiklos sutrikimai (netgi ir nepasireiškiantys kliniškai) gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi ir tolesnę moters sveikatą, todėl keliamas visuotinės nėščiųjų atrankos poreikio klausimas. Nors atlikta daug tyrimų, siekusių įrodyti arba paneigti tokios atrankos naudą, visuotinio sutarimo šiuo klausimu taip ir nepasiekta.
Skydliaukės funkcijos diagnostika nėštumo metu
Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 m. amžiaus, anksčiau stebėta struma (gūžys), buvę skydliaukės veiklos sutrikimai, skydliaukės operacija, moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), buvęs nevaisingumas, nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas, turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti.
Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l (normos ribos minimaliai skiriasi priklausomai nuo laboratorijoje naudojamų reagentų tipo) ir šiuo atveju gydymo nereikia. Jei TTH rodiklis yra didesnis nei 4-10 mIU/l, gydytojas sprendžia dėl indikacijų gydymui pakaitiniu skydliaukės hormonu.
Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų ir profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi. Daugeyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu 0,1-2,5 mIU/l, antrojo trimestro metu 0,2-3 mIU/l, trečiojo trimestro metu 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l.
Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 sav. Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti.
Tiroksino terapija nėštumo metu
Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas.
Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 sav., levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui.
Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 savaitėms po gimdymo. Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai.
Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min. Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavonoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.
Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.
Tirostatikai gali (priešingai nei levotiroksinas) per placentą patekti į vaisiaus kraujotaką ir sukelti vaisiaus hipotirozę. Todėl nėštumo metu L-Thyroxin Berlin-Chemie negalima vartoti kartu su vaistais, slopinančiais skydliaukės veiklą („tirostatikais“).
Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kita informacija
L-Thyroxin Berlin-Chemie sudėtyje yra veikliosios medžiagos levotiroksino natrio druska. Levotiroksinas yra identiškas natūraliam skydliaukės hormonui T4. Po dalinio pavertimo į liotironiną (T3), ypač kepenyse ir inkstuose, patekęs į organizmo ląsteles, jis sukelia skydliaukės hormonams būdingą poveikį vystymuisi, augimui ir metabolizmui.
Levotiroksino absorbcija ypač priklauso nuo galeninės formos; kai vartojama nevalgius, absorbuojama iki 80% preparato, daugiausia plonojoje žarnoje. Didžiausia koncentracija kraujo plazmoje pasiekiama maždaug po 6 valandų išgėrus preparato. Pradėjus gydymą geriamuoju preparatu, poveikis dažniausiai pastebimas po 3-5 dienų.
Cholestiraminas ir kolestipolis slopina levotiroksino rezorbciją, todėl jų negalima vartoti, jeigu nepraėjo 4-5 valandos po L-Thyroxin Berlin-Chemie išgėrimo. Levotiroksino rezorbcija gali sumažėti, jeigu kartu vartojami skrandžio rūgštis sujungiantys antacidiniai vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio, kalcio karbonatas ar vaistai, kurių sudėtyje yra geležies druskų. Todėl L-Thyroxin Berlin-Chemie tabletes reikia vartoti mažiausiai 2 valandas prieš minėtų vaistų vartojimą.
Propiltiouracilas, gliukokortikodai, β adrenoreceptorių blokatoriai, bei kontrastinės medžiagos, kurių sudėtyje yra jodo, slopina T4 virtimą į T3. Amiodaronas skydliaukės veiklą gali ir skatinti, ir slopinti, kadangi jo sudėtyje yra daug jodo. Jei yra mazginis gūžys su neatpažintos skydliaukės autonomijos galimybe, patariama laikytis ypatingo atsargumo.
Greitai į veną švirkščiant fenitoino gali padidėti laisvo levotiroksino ir liotironino koncentracija kraujo plazmoje, dėl to pavieniais atvejais gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų. Levotiroksiną iš junginių su kraujo plazmos baltymu gali išstumti salicilatai, dikumarolis, didelė (250 mg) furozemido dozė, klofibratas bei kitokios medžiagos, todėl kraujyje gali padidėti laisvo tiroksino kiekis.
Sertralinas, chlorokvinas (proguanilas) slopina levotiroksino poveikį ir didina skydliaukės veiklą stimuliuojančio hormono (TSH) kiekį. Barbitūratai ir kitokie medikamentai, indukuojantys kepenų fermentus, gali didinti levotiroksino metabolizmą kepenyse. Levotiroksino koncentracija gali padidėti, kai vartojami kontraceptiniai preparatai, kurių sudėtyje yra estrogeno, arba kai skiriama pakaitinė terapija po menopauzės.
Sojos produktai gali mažinti L-Thyroxin Berlin-Chemie rezorbciją žarnyne. Levotiroksinas gali slopinti vaistų, mažinančių cukraus kiekį kraujyje, poveikį. Todėl, gydant skydliaukės hormonais sergančiuosius cukriniu diabetu, reikia reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, ypač gydymo skydliaukės hormonais pradžioje, ir, jei būtina, koreguoti medikamentų nuo diabeto dozę. Kadangi levotiroksinas išstumia antikoaguliantus iš junginių su plazmos baltymais, gali sustiprėti kumarino darinių poveikis. Todėl, gydant abiem vaistais, reikia reguliariai tikrinti kraujo krešumo rodiklius ir, jei būtina, sumažinti antikoaguliantų dozę.
Pakaitinis gydymas skydliaukės hormonais turi vykti nuolat, ypač nėštumo laikotarpiu. Nežiūrint plataus vaisto vartojimo nėštumo metu, iki šiol nėra žinoma apie pavojų vaisiui. Į žindyvės pieną patenkantis skydliaukės hormonų kiekis, netgi vartojant didelę levotiroksino dozę, yra per mažas, kad sukeltų hipertirozę ar slopintų TSH sekreciją kūdikiams.
Hipotiroze sergančioms moterims nėštumo metu levotiroksino poreikis gali padidėti dėl didesnio estrogenų kiekio. Todėl nėštumo metu ir po jo reikia reguliariai tikrinti skydliaukės funkciją, ir, jeigu reikia, koreguoti pakaitinės terapijos dozę. Levotiroksino, kaip papildomos gydymo priemonės, skyrimas sergančioms hipertiroze ir gydomoms tirostatikais moterims yra kontraindikuotinas, kadangi tokiu atveju reikia skirti didesnę tirostatinių vaistų dozę. Kadangi tirostatikų, skirtingai nei levotiroksino, praeina pro placentos barjerą ir kai vartojamos efektą sukeliančios dozės, vaisiui gali būti hipotireozė.
Labai reti: karščio jutimas, padidėjusi kūno temperatūra. Tokiais atvejais paros dozę reikia sumažinti arba keletui dienų nutraukti vaisto vartojimą. Labai reti: alergijos požymių - dilgėlinė, bronchų spazmas, gerklų edema. Aprašyti pavieniai anafilaksinio šoko atvejai. Esant padidėjusiam jautrumui levotiroksinui ar bet kuriai pagalbinei medžiagai, tablečių vartojimą reikia nutraukti.
Perdozavus vaisto ir pasireiškus intoksikacijai, atsiranda vidutinio ar sunkaus laipsnio medžiagų apykaitos pagreitėjimo simptomų. Rekomenduojama nutraukti tablečių vartojimą ir atlikti kontrolinius tyrimus. Esant išreikštiems β simpatomimetinio poveikio simptomams (pvz., tachikardijai), juos galima sumažinti paskyrus β receptorių blokatorių. Tirostatikai netinka, kadangi skydliaukės veikla jau yra visiškai nuslopinta.
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Pastaba: Ši informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Visada pasitarkite su savo gydytoju dėl bet kokių sveikatos sutrikimų ar gydymo.
tags: #tiroksino #vartojimas #nestumo #metu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
