DIRFloortime: Kaip padėti vaikui augti ir atrasti save per ryšį

Vaiko ryšys su kitu žmogumi, smalsumas ir motyvacija yra pagrindas jo augimui. Ši terapija, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų, būtent tai ir daro - kuria pamatą esminiams dalykams gyvenime. Vaikams, kurie turi išreikštus komunikacijos ir socialinių gebėjimų iššūkius - dažnai diagnozavus autizmo spektro sutrikimą arba įvairiapusį raidos sutrikimą - DIR programa prasideda, bandant visapusiškai įvertinti ir suprasti vaiko individualų profilį. Šis įvertinimas apima daug daugiau nei simptomų ar diagnozės apibendrinimas. DIR modelis padeda labai plačiam spektrui vaikų - nuo turinčių raidos ir nerimo, prieraišumo sutrikimų, intensyvaus elgesio iki linkusių į depresiją. Tikiu, kad šis modelis gali padėti kiekvienai šeimai. Vis dar pati augu pagal jį, taikydama jį su savo vaikais. Šio modelio ašis yra šeima, todėl svarbiausia suteikti tvirtą ir konstruktyvią pagalbą šeimai, padedant pažinti būdus, kaip būti su vaiku, atskleidžiant pamatinius raidos iššūkius. Taip sukursime terpę, kurioje specialistai tobulės, šeima turės daugiau ramybės, o vaikas galės išskleisti tikruosius savo gebėjimus.

Kas yra DIRFloortime?

DIRFloortime (Developmental, Individual-Difference, Relationship-Based Floortime) terapija yra vaikų terapinė metodika, skirta padėti vaikams su autizmu ir kitomis vystymosi sutrikimais. Ši terapija buvo sukurta dr. Stanley Greenspan ir dr. Serena Wieder ir yra paremta unikalia filosofija, kuriai būdingas individualus požiūris į vaiką, jo vystymosi skirtumus ir santykių pagrindu grindžiamą terapinį procesą. DIR® modelis buvo sukurtas grupės mokslininkų, kurių priešakyje buvo klinikinės psichologijos, psichiatrijos profesorius, pediatras dr. Stanley Greenspan, kuris modelio dėka pristatė pamatinę žmogaus raidos struktūrą. Kiekviena pavadinimo raidė simbolizuoja svarbiausius modelio elementus: D(angl.Developmental) - modelis remiasi natūralia žmogaus raida, o raidos tarpsniai formuoja ugdymo tikslus. I(angl. Individual differences) - individualūs ypatumai, formuoja darbo metodus, pagal kiekvieną asmenį, atsižvelgiant į jo sensorinį profilį, sensorinę dietą, traumines patirtis, kultūrinį kontekstą, pomėgius ir kt.. R(angl. Floortimeyra DIR® modelio elementas - tai pagarba ir žaismingumu remti pusiau struktūruoti užsiėmimai, kurių metu labai svarbu sekti vaiko vedimu, atsižvelgiama į vaiko pomėgius, o Floortime tikslai formuojami atsižvelgiant į funkcinės-emocinės raidos tarpsnius (modelio D elementas).

DIRFloortime Terapijos Principai

DIRFloortime terapijos pagrindiniai principai yra šie:

• Individualumas: Terapija pradeda nuo vaiko individualių poreikių ir gebėjimų supratimo. Terapeutas stengiasi suprasti vaiko unikalų vystymąsi, jo stiprybes ir trūkumus.
• Santykiai: Terapija yra grindžiama santykių pagrindu. Terapeutas stengiasi užmegzti ryšį su vaiku ir kurti saugią ir pasitikinčią aplinką terapiniam procesui.
• Vystymosi etapai: Terapijos tikslas yra skatinti vaiko vystymąsi per įvairius etapus ir fazes. Terapeutas stebi vaiko gebėjimus ir skatina žingsnio po žingsnio pažangą.
• Žaidimas ir interakcija: DIRFloortime terapija akcentuoja žaidimą ir interakciją kaip būdą, kuriuo vaikas gali išmokti ir plėtoti komunikacijos įgūdžius.
• Vaiko iniciatyva: Terapeutas skatina vaiką būti aktyviu dalyvaujančiu terapinėje veikloje ir palaiko jo iniciatyvą.

Kaip Veikia DIRFloortime Terapija?

DIRFloortime terapija vyksta žaidžiant ir bendraujant su vaiku natūralioje aplinkoje, kurioje jis jaučiasi patogiai. Terapeutas stebi vaiko sąveiką su pasauliu, jo gebėjimus, poreikius ir jausmus. Terapinės sesijos dažnai vyksta grindžiamos vaiko pomėgiais ir interesais, kurie yra svarbūs vaiko vystymuisi. Pvz., jei vaikas domisi konstruktoriumi, terapeutas gali pasirinkti su juo žaisti konstruktoriumi ir tuo pačiu metu skatinti kalbos vystymąsi. Terapeutas gali palaipsniui įtraukti kalbos elementus, pavyzdžiui, klausti, kokia spalva yra konstruktorius arba paprašyti vaiko aprašyti tai, ką jis kuria. Terapeutas taip pat stengiasi kurti ryšį su vaiku, skatindamas jį bendrauti su juo, reaguoti į jo ženklus ir iniciatyvas. Šio proceso metu vaikas išmoksta suprasti, kad jo veiksmai ir kalba turi poveikį aplinkiniams žmonėms, ir įgyja įvairių komunikacijos įgūdžių. Jei vaiko potyriai yra ypač nemalonūs, varginantys, ar net skausmingi, jam bus sunku sutelkti dėmesį į jį supančius žmones. Čia keliaujame į antrąjį raidos tarpsnį - santykio kūrimas. Šis tarpsnis persipynęs ir su modelio R - emocinio ryšio - elementu. Tai mūsų gebėjimas įsitraukti į santykį, patiriant visapusį malonumą, šilumą, ir kitus su santykiu susijusius jausmus kaip smalsumą, liūdesį, pyktį, kuriuos patiriame dėka kokybiško ir nuolatinio ryšio su kitu asmeniu. Šis troškimas kurti santykį bei džiaugsmas jį patyrus yra visų mūsų žinių pradžia. Galiausiai, santykis yra tai, kas veda į trečiąjį raidos tarpsnį - inicijavimas ir tikslingas abipusis bendravimas. Apie šeštąjį gyvenimo mėnesį kūdikiai savo emocijas pradeda perteikti bendravimo signalais ir gestais. Tam, kad tai vyktų, tėvai turi šiuos signalus suprasti ir juos atliepti. Taip pat jie turi iššaukti vaiko pastangą suprasti ir atsakyti į bendravimo signalus, kuriuos siunčia tėvai.

DIRFloortime Terapijos Nauda

DIRFloortime terapija gali turėti daugybę naudos vaikams su autizmu ir kitomis vystymosi sutrikimais:

• Skatina komunikaciją: Terapija padeda vaikui išmokti komunikacijos įgūdžius ir bendrauti su aplinka.
• Stiprina santykius: DIRFloortime terapija puikiai tinka kurti saugius ir artimus santykius tarp terapeuto ir vaiko, o tai gali turėti teigiamą poveikį socialiniam vystymuisi.
• Individualumas: Ši terapija atsižvelgia į vaiko individualius poreikius ir gebėjimus, todėl gali būti labai efektyvi, prisitaikant prie konkrečių vaiko poreikių.
• Pagalba kasdieniame gyvenime: DIRFloortime terapija gali padėti vaikui įgyti įgūdžių, kurie yra svarbūs kasdieniame gyvenime, tokius kaip bendravimas, problemų sprendimas ir savarankiškumas.
• Palaiko vystymosi pažangą: Ši terapija skatina vaiką per žaidimą ir interakciją išmokti naujus įgūdžius ir tobulinti esamus, prisidedant prie jo vystymosi pažangos.

Vienas vaikas neprisileisdavo net savo senelių, o po keleto užsiėmimų jau ateina pasisveikinti, paspausti jiems rankos. Tai rodo, kad jis atsiveria emociniam ryšiui su jais. Kito berniuko tėvai pasakojo, kad po terapijos jis ieško fizinio kontakto, nori prisiglausti - nors anksčiau nesileisdavo apkabinamas. Vos po kelių užsiėmimų jis jaučiasi saugesnis su kitu žmogumi ir pats prašo apsikabinimų, nes žino, kad tai jam padeda. Tas vaikas jau turi pojūtį, ką reiškia susireguliuoti, ir pats to ieško. Kitas pavyzdys: terapijoje keliskart apsilankiusio keturmečio mama pasakojo, kad namuose nuėjęs į savo kambarį jis nebebūna tamsoje - užsidega šviesą. Regis, nieko ypatingo? Tačiau išties tai didelis žingsnis į priekį: vaikas išmoko pats užpildyti jam trūkstamus pojūčius ir dėl to yra ramesnis, imlesnis aplinkai. Jis nebenori užsisklęsti, pasislėpti.

Raidos Etapai ir DIRFloortime

Yra šeši vaiko raidos etapai, kuriuos praeina kiekvienas, tačiau raidos sutrikimą turintys vaikai juos dažnai patiria kitame amžiaus tarpsnyje. Vaikams sveika visuose išbūti pakankamai laiko prieš pereinant į kitus. Paskutinieji susiję su akademiniais gebėjimais. Mokyklose dažnai pradedama nuo jų, nors dar nepraeiti pirmieji. Tai didžiulė problema. Užsiėmimus visada pradedame nuo pirmojo laiptelio: vaikas mokosi savireguliacijos, t. y. padėti sau gauti tų sensorių, kurių jam trūksta, kad jaustųsi ramus. Kiekvienam tai individualu. Su vienu galbūt terapijos metu sukamės ratu ant kilimo ar nugriūnam ant sėdmaišio - taip vaikas gauna giliųjų raumenų pojūčius. Kartu mato, kad aš griūnu su juo - kuriasi ryšys, kuris yra antrasis laiptelis. Sukūrus ryšį ir jame pabuvus, kad sutvirtėtų, ateina laikas trečiajam etapui. Jame vaikas, žaidęs mano sugalvotus žaidimus, pradeda siūlyti savo idėjas. Taip stiprėja ir vaiko pasitikėjimas savimi - jis mato, kad yra svarbus, jo nuomonės paisoma ir ji turi įtakos. Čia aš, kaip terapeutė, turiu leisti vaikui inicijuoti ir plėsti veiklas. Suaugusieji mėgsta patys viską už vaiką sugalvoti ir padaryti, tačiau tai yra vaiko nugalinimas. Jam reikia duoti erdvės, kurioje galbūt atsiras ir tylos, ir nežinios, tačiau būtina tuos momentus išlaukti. Taip sudarome sąlygas vaikui veikti tai, kas jam įdomu, o ne ką pakišo kiti, ir kartu ugdome gebėjimą generuoti idėjas. Jos išplečiamos tiek, kad atkeliaujame į ketvirtą etapą: problemų sprendimą. Pavyzdžiui, sugriuvo mūsų kaladėlių namelis. Ką darysime? Terapijos metu aš seku vaiką, ne jis mane. Svarbu stebėti, kas jį domina ir motyvuoja. Veiklas plėtoju pagal tai, kokioje raidos stadijoje vaikas yra. Pavyzdžiui, problemų sprendimo etape žaidimai sudėtingesni, vaikui reikia planuoti, spręsti.

Tėvų vaidmuo DIRFloortime terapijoje

Savo pastebėjimais ir įžvalgomis dalinuosi su tėvais, tad terapijos kursui pasibaigus jie gali kai kuriuos metodus naudoti patys. Terapija taip pat gali vykti ir namuose. Net sakoma, kad „DIRFloortime“ terapija apskritai vyksta nuolat. Štai gatvėje vaikas kažką rodo, o tėvai sąmoningai atkreipia dėmesį ir reaguoja: „Oho, kaip įdomu. Matau, kad tau tai svarbu.“ Vaikas vėl pakomentuoja ir taip užsisuka komunikacijos ratas. Jis gali suktis ir aunantis batus ar atidarinėjant duris bei kitose gyvenimiškose situacijose. Tačiau buitiniai, kasdieniai komunikacijos ratai paprastai būna labai trumpi, po jų toliau užsiimame sava veikla: kas gamina valgį, kas pasiima telefoną. Be to, kai kurie terapeutai „DIRFloortime“ terapijos metodų apmoko pačius tėvus: komentuoja ir paaiškina vaiko reakcijas į konkrečius dirgiklius ir kaip juos neutralizuoti, siūlo modelių, kaip žaidimus plėsti, kad vyktų vaiko augimas. Tėvai greičiausiai turės pagelbėti. Pavyzdžiui, jei trejų metų vaikas su specialiaisiais poreikiais vis dar nekalba, o jo penkiametis broliukas įsitraukia į sudėtingą simbolinį žaidimą ir be galo daug kalba, tėvams greičiausiai reikės savo trimečiui padėti įsitraukti, gal padedant jam važiuoti su sunkvežimiu ar lėle ar slėpynių žaidime padedant jam slėptis.

Vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, norėdami išmokti kurti santykius, komunikuoti bei mąstyti, dažnai turi įdėti daugiau darbo. Kai dėka raidos progreso jų iššūkiai tampa subtilesni, kaip pykčio ir agresijos savikontrolė, konkurentiškumas, pavydas ar poreikis gerbti kitus, yra taikomas tas pats papildomos praktikos principas. Kai vaikas geba įsitraukti į ilgus, sudėtinius dialogus (kompleksinis komunikavimas) ir vaiko žaidime jau matosi simbolinio žaidimo nuotrupos ar prasideda tikslingas žodžių vartojimas, labai svarbu vaikams šiuos gebėjimus kuo dažniau praktikuoti, ne tik su suaugusiais, bet ir su bendraamžiais. Vaikams labai naudingas įsitraukti į 3-4 savaitines žaidimo sesijas su savo bendraamžiais (iki dviejų metų skirtumas tarp vaikų yra optimalu, ypač jei šie bendraamžiai komunikuoja tame pačiame lygyje arba aukštesniame nei jūsų vaikas). Ankstyvas įsitraukimas į bendrą žaidimą su bendraamžiais, kuris prižiūrimas vieno iš tėvų ar kito suaugusiojo, padeda vaikams praktikuoti naujus gebėjimus ir priprasti prie bendraamžių draugijos.

Visapusiškas DIRFloortime programos įgyvendinimas

Papildant Floortime namų programą ir bendraamžių žaidimo sesijas, kitas pamatinis visapusės programos elementas yra specialistų komanda, kuri dirba su skirtingais vaiko raidos elementais ir mąstymo funkcijomis. Tokiu būdu kiekvienas skirtingai padeda įveikti individualius vaiko biologinius iššūkius. Ši komanda gali įtraukti logopedą, kuris padėtų su ekspresyviąja bei impresyviąja kalba. Optimalu būtų turėti individualius logopedo užsiėmimus, trunkančius nuo 30 min. iki 1 val., susitikimus su ergoterapeutu tris ar daugiau kartų per savaitę, kuris orientuoja savo darbą į vaiko individualų sensorinį profilį. Tai turėtų padėti įveikti jutiminius iššūkius, nes ergoterapeutas dirbtų su vaiko jutimų reguliacija bei jo motorinių veiksmų planavimo gebėjimu. Vaikai, turintys išreikštų stambiosios motorikos ar judėjimo sunkumų taip pat turėtų dirbti su kineziterapeutu. Galiausiai, daug vaikų labai daug gauna būdami įprastoje ugdymo sistemoje. Įprasta ugdymo programa, papildyta specialiais užsiėmimais ar pritaikytomis užduotimis, skirtomis vaikams su spec. poreikiais, suteikia galimybę vaikui bendrauti su bendraamžiais, kurie skatina natūralų socialinį įsitraukimą ir bendrauja spontaniškai. Todėl vaikui, turinčiam specialiųjų poreikių, pradėjus komunikuoti, šalia yra jo bendraamžiai, kurie atliepia jo naujuosius gebėjimus. Jei vaikai, turintys panašių raidos iššūkių dalyvauja viename užsiėmime ar terapinėje grupėje, vaikui pradėjus komunikuoti kiti vaikai gali neatliepti šio naujo gebėjimo ir tokiu būdu vaikas negali jo lavinti. Tačiau čia svarbu atkreipti dėmesį ir būti atsargiems. Ugdymo programa, kuri nesuteikia adekvataus darbuotojų skaičiaus, bet naudoja integralaus ugdymo formą ir tokiu būdu mažina ugdymo kaštus, paskiriant du mokytojus dvidešimčiai vaikų, nėra tikra integrali programa. Sėkmingoje integralioje programoje turėtų dalyvauti mažas vaikų skaičius, pavyzdžiui 3 vaikai su specialiaisiais poreikiais mokytųsi vienoje klasėje su savo bendraamžiais, neturinčiais jokių mokymosi ar intelekto sutrikimo. Specialieji pedagogai turėtų dalyvauti klasėje, o logopedas ir kineziterapeutas galėtų dalyvauti arba klasėje vykstančiuose užsiėmimuose arba individualiuose užsiėmimuose sutartu laiku.

Atsižvelgiant į kiekvienos šeimos savitumą, patiriamą stresą, tėvų ir poros galimybes pritaikyti Floortime metodiką, būtų pravartu reguliariai konsultuotis su raidos etapus DIR kontekste išmanančiu terapeutu, kuris padėtų Floortime programai sklandžiai vystytis namų aplinkoje. Šis terapeutas ar kitokio tipo specialistas, turintis atitinkamas žinias ir patirtį šeimų ir porų konsultavime, taip pat galėtų padėti šeimai, porai kartu išgyventi kylančius santykių iššūkius. Būtų naudinga jei Floortime praktikuojantis specialistas galėtų dirbti su vaiku individualiai 1-4 kartus per savaitę, o taip pat papildomai konsultuotų ir stebėtų kitus šeimos narius, kurie įsitraukia į Floortime namų programą. Daugumos vaikų komunikacija labai patobulėja pradėjus naudoti ženklų sistemas, paveikslėlius, PECS metodą, ar kitokias komunikavimo priemones. Ši aprašyta visapusiška programa, panašu, kad pareikalaus daug laiko, energijos, ir, jei dauguma užsiėmimų nėra kompensuojami valstybės ar ugdymo įstaigos, didelių finansinių sąnaudų. Tėvai turi dirbti išvien, kad šie vaikams taip reikalingi užsiėmimai būtų finansuojami sveikatos apsaugos ir ugdymo programų, įgyvendinamų bendrosiose ugdymo įstaigose.

tags: #dir #floortime #pagalba #augant #kartu #su

• Sužinokite, kodėl sauskelnės išlieka šlapios
• geriausias ekologiškas maistas kūdikiams
• kaip išsirinkti saugų staliuką vaikui
• Sužinokite apie motinystės iššūkius
• Virtų kiaušinių dietos gidas: principai, nauda, trūkumai