Ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatumai
Vaiko raida - tai nuolatinis augimo ir pokyčių procesas, apimantis laikotarpį nuo kūdikystės iki paauglystės. Šiame straipsnyje aptarsime ikimokyklinio amžiaus vaikų (3-6 metų) raidos ypatumus, atkreipiant dėmesį į svarbiausius vaiko lavinimo uždavinius.
Šeimoje atsiradęs naujas narys, tėvams sukelia nemažai streso bei rūpesčio. Ir tai ne tik dėl nemigo naktų, pilvo dieglių ar kitų kasdienių bei įprastų rūpesčių. Greta viso to eina ir vaiko raidos stebėjimas. Net jei visi aplinkui nuolat kartoja, kad visi vaikai yra skirtingi ir jų vystymasis individualus, bet rūpestingų tėvų akys nevalingai krypsta į draugų, kaimynų ar darželio grupės vaikus, kurie geba šiek tiek daugiau, nei jų pačių atžala.
Vaiko raida vertinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai. Taip pat, atliekant vaiko raidos vertinimą, nemažai svarbi bendra vaiko sveikata - kosintis, čiaudintis, sloguojantis, prastai nusiteikęs ar blogai besijaučiantis vaikas jam skirtas užduotis atliks blogiau, nesugebės sutelkti dėmesio. Tokiu atveju nereikia tikėtis teisingų rezultatų.
Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Vertinant vaiko raidą, apimami įvairūs jos etapai, neišskiriant kažkurio individualiai - motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt. Vaikų vystymosi seka yra vienoda, skiriasi tik tam tikrų įgūdžių įgijimo laikas.
Ankstyvoji raida (iki 2 metų)
Ankstyvaisiais gyvenimo metais kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais. Atsakingas ir meilus rūpinimasis kuria pasitikėjimo ir saugumo pagrindą. Kūdikiai naudoja savo pojūčius tyrinėdami juos supantį pasaulį. Smulkioji motorika - nuo objektų sugriebimo iki tikslesnių judesių atlikimo, pavyzdžiui, paimami smulkūs daiktai. Kūdikiai pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis. Jie pradeda suprasti ir reaguoti į paprastas globėjų komandas ir pažįstamus žodžius. Saugus prisirišimas prie globėjų suteikia saugumo jausmą, todėl mažyliai gali drąsiai tyrinėti aplinką. Net kūdikystėje vaikai pradeda rodyti savo nepriklausomybę, tyrinėdami aplinką ir išreikšdami pageidavimus. Atėjus laikui skatinkite mažylį valgyti pagal amžių tinkamais įrankiais, tai suteikia nepriklausomybės pojūtį.
Vyresnių vaikų raida (3-6 metai)
Ypač gausėja vaiko kalbos žodynas. Bendradarbiavimas su bendraamžiais tampa vis svarbesnis. Nuo maždaug 3 metų vaikai pradeda aiškiau, pasitelkdami vaizduotę, pasakoti istorijas. Tai labai svarbu ir naudinga sėkmingai kalbos raidai. Bendrųjų motorinių įgūdžių tobulinimas: bėgimas, šokinėjimas ir sudėtingesnių žaidimų žaidimas.
Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus.
Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis.
Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių. O būdami šešerių vaikai jau moka planuoti , kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius. Šiuo gyvenimo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus, pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba, todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba. Stebimas ir vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas. Dažnai jie turi savo įsivaizduojamus draugus/drauges, mėgsta suaugusiems parodyti savo sugebėjimus, įsitraukia su jais į diskusijas.
Vaiko raidos sritys
Kalbos raida
Ikimokykliniame amžiuje vaiko kalbos žodynas sparčiai plečiasi, tobulėja gramatinė kalbos struktūra. Vaikai mokosi rišliai pasakoti, apibūdinti daiktus ir reiškinius, reikšti savo mintis ir jausmus. Svarbu skatinti vaiko kalbos raidą, daug su juo bendraujant, skaitant knygas, žaidžiant žodinius žaidimus.
Pažintinė raida
Šiame amžiuje vaikai tampa smalsūs ir domisi juos supančiu pasauliu. Jie mokosi skirti spalvas, formas, dydžius, skaičiuoti, spręsti paprastus uždavinius.
Socialinė ir emocinė raida
Ikimokyklinukai mokosi bendrauti su kitais vaikais ir suaugusiais, dalintis, bendradarbiauti, spręsti konfliktus. Jie pradeda suprasti savo ir kitų jausmus, mokosi juos valdyti. Svarbu padėti vaikui ugdyti socialinius įgūdžius, empatiją, savigarbą.
Fizinė raida
Šiame amžiuje tobulėja stambioji ir smulkioji motorika. Vaikai mokosi bėgioti, šokinėti, laipioti, piešti, karpyti, lipdyti. Svarbu skatinti vaiko fizinį aktyvumą, sudaryti sąlygas žaisti judrius žaidimus, sportuoti.
Ikimokyklinio ugdymo gairės
Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
Pagrindiniai principai:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ugdymosi sritys:
- „Mūsų sveikata ir gerovė“.
- „Aš ir bendruomenė“.
- „Aš kalbų pasaulyje“.
- „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“.
- „Kuriu ir išreiškiu“.
Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Ugdymosi kontekstai
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukurtiančias netikėtumo momentą. Kontekstų pavyzdžiai:
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
- Žaismės konteksto paskirtis: palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis: skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės konteksto paskirtis: kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis: atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
- Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis: papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.
Vaiko raidos vertinimas
Vaiko vystymasis - tai daugialypis procesas, priklausantis nuo daugybės skirtingų veiksnių. Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Vertinant vaiko raidą, apimami įvairūs jos etapai, neišskiriant kažkurio individualiai - motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt. Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Vaiko raida vertinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai. Taip pat, atliekant vaiko raidos vertinimą, nemažai svarbi bendra vaiko sveikata - kosintis, čiaudintis, sloguojantis, prastai nusiteikęs ar blogai besijaučiantis vaikas jam skirtas užduotis atliks blogiau, nesugebės sutelkti dėmesio. Tokiu atveju nereikia tikėtis teisingų rezultatų.
Patarimai tėvams ir globėjams
Paremti vaiką sudėtingame raidos procese - nuostabus noras! Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galite padaryti, - sukurti saugią ir mylinčią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti. Aktyviai klausykite ir priimkite vaiko jausmus, padėkite jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos. Be to, suteikite vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Tai padės įgyti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių.
Yra tiek daug puikių veiklų ir žaidimų, kurie gali paskatinti vaiko vystymąsi! Norint, kad vaikas būtų stiprus fiziškai, tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos. Norėdami paskatinti vaiko pažinimo funkcijų vystymąsi, suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas. Socialinį vystymąsi skatinkite bendraudami ir suteikti vaikui galimybę užmegzti ryšį su bendraamžiais. Kalbos vystymuisi taip pat labai svarbus bendravimas nuo pat mažumės, knygų skaitymas ir pan.
Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, o individualūs vystymosi skirtumai yra normalūs. Tėvai, globėjai, pedagogai ir sveikatos priežiūros specialistai gali pastebėti tam tikrus galimus raidos sutrikimus.
Vaiko auginimas yra nepaprastai maloni ir kartu nepaprastai sudėtinga gyvenimo patirtis. Vienas iš sunkumų, su kuriuo tenka susidurti ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams, yra vaikų baimės. Vaikai bijo piktų raganų, burtininkų, nepažįstamų žmonių ar gyvūnų, kurie jų įsivaizdavimu siekia jiems pikto. Paprasti, itin racionalūs suaugusiųjų bandymai nuraminti vaiką, paneigti jo baimes ne visada yra tinkamas sprendimo būdas. Kodėl tą reikia daryti? Vaikas, paveiktas baimės, gali tapti pasyvus, apatiškas, arba priešingai - itin piktas, nerimastingas, išsiblaškęs. Šios būsenos trukdo spręsti sunkumus, gali iššaukti somatinius nusiskundimus (galvos, pilvo skausmus ir kitus fizinius simptomus, kurie negali būti paaiškinti medicininėmis ligomis ar sužeidimais), emocines problemas. Baimė pati savaime nėra blogis. Būdas, kurį tėvai gali pasitelkti norėdami įgalinti savo vaiką įveikti baimės situacijas, yra terapinės pasakos. Šių pasakų paskirtis - mokymas į sudėtingas situacijas pažvelgti be baimės, išmokti padėti sau sunkiu metu. Tėvams, norintiems padėti vaikui išmokti įveikti kylančias baimes savo jėgomis, siūlau pasidomėti psichologės Marios Molickos knyga „Terapinės pasakos“. Šioje knygoje rasite pasakas apie Mikutį darželyje (baimę būti paliktam), pasiklydusį spinduliuką (baimę pasiklysti), prieblandos draugus (tamsos baimę), Ufutį (ligoninės, skausmo, kūno sužalojimo baimę) ir kitas.
Konkretaus vaiko (Kajaus) raidos analizė. Atliktas Kajaus, 3 metų ir 3 mėnesių berniuko, raidos tyrimas, naudojant natūralų stebėjimą ir interviu su mama. Pažymėtina, kad berniukas dar nekalba, tik bando atkartoti žodžius. Stebėjimo ir pokalbio su mama metu paaiškėjo, kad Kajus yra protingas ir darbštus. Sandra, Kajaus mama, labai daug laiko praleidžia su sūnumi, visada jį padrąsina, atliepia jo poreikius, tačiau yra nustačiusi vaikui ir elgesio ribas. Tėtis vakarais dažniausia užsiima su Kajumi (žaidžia su mašinėlėmis, dėlioja puzles, lipdo iš modelino, kartais piešia).
Agresyvaus elgesio atvejis grupėje. Aprašomas incidentas darželio grupėje, kai tarp dviejų berniukų, Vito ir Viliaus, kilo konfliktas. Konfliktas prasidėjo nuo diskusijos, ar jie galėtų užlipti ant pavėsinės stogelio. Situacija eskalavosi, kai Vitas timtelėjo Vilių, ir šis, užkliuvęs už draugo, pargriuvo. Auklėtojai matant, pargriuvęs Vilius atsistojo ir trenkė Vitui. Auklėtoja nedelsiant įsikišo, atskyrė berniukus ir nuramino situaciją. Auklėtoja pripažino, kad per anksti paleido Vilių, reikėjo jį šiek tiek ilgiau palaikyti suspaustą glėbyje, ir paleisti tik įsitikinus, kad jis nurimo. Kitą dieną buvo grįžta prie šio įvykio. Berniukams esant ramiems pasikalbėjome apie jų vakarykštį elgesį. Berniukai nebuvo labai kalbūs, bet iš to ką pasakė, pateikiau apibendrinimą, kaip kiekvienas iš jų jautėsi, kaip reikia tokioje situacijoje elgtis, priminiau grupės bendravimo taisykles, galimas jų elgesio pasekmės. Berniukai ramiai stovėjo ir klausėsi auklėtojos. Pagyriau berniukus, kad jie yra geri, tačiau toks jų elgesys yra netinkamas ir netoleruotinas. Vaikai atsiprašė vienas kito, apsikabino ir susitaikė. Taip pat priminiau, kad jei nepavyksta susitarti visada galima kreiptis į auklėtoją pagalbos. Manau, kad tinkamai pasielgiau nepalikus šios situacijos, o grįžau ir visiems nurimus apie tai pasikalbėjom. Iš šios situacijos pasimokiau, kad labai svarbu vaikus mokyti tinkamai spręsti konfliktus, valdyti ir priimtinais būdais išreikšti savo pyktį, mokyti spręsti problemas ne veiksmu, o žodžiu. Vilius yra ūmesnio būdo, auga su vienu vyresniu broliu, iš vaiko pasakojimų peštynės su broliu yra kasdienybė ir normalus dalykas ginant savo interesus tiek pačiam vaikui, tiek jo tėvams.
Tam, kad būtų galima pradėti kalbėti apie vaiko ugdymą, visų pirma reikia išsiaiskinti vaiko bendruosius ir individualius fizinius, psichologinius, bei sociologinius faktorius. Atsižvelgiant į vaiko gabumus, individualumą, pomėgius, emocijas - ugdymas tampa daug veiksmingesnis. Užduotys gali būti per sunkios, o vyresniems - nebeįdomios. Daugelis psichologų, pedagogų, filosofų yra atlikę tyrimus ir suformulavę teorijas apie vaiko raidą: fizinę, psichologinę, vaizduotės, kūrybiškumo, santykio su aplinka. Tai teorijos, kurios apima tam tikrus raidos etapus ir atskleidžia bendingus bruožus, dėsningumus kiekviename amžiaus tarpe. Bet visada išlieka ir individualumo klausimas, kuris išryškėja tik bendravimo su vaiku metu. Vaiko individualumą lemia daugybė faktorių: šeimos, kultūros tradicijos, išsivystymo lygis, (kartais išsivystymas atsilieka arba lenkia jo biologinį amžių), charakteris, temperamentas, lytis, intelektas, pažinimo būdas, pomėgiai, savivaizdis.
Ikimokyklinis vaiko amžius 3-5 gyvenimo metai yra ypatingas. Šiais už šeimos ribų; vaikas gauna nepriklausomybės ir savikontrolės, mokosi perimti iniciatyvą ir įsitvirtinti socialiai priimtinais būdais. Vaikai yra smalsūs pasaulio tyrinėtojai ir eksperimentuoja su savo aplinka, norėdami sužinoti kas vyksta, kai jie bendrauja su kitais žmonėmis, išbando daiktus bei medžiagas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai bendraudami vartoja daug žodžių, sudėtingas frazes ir sakinius. Vaikas, išmokęs suprasti kitus ir aiškiai reikšti savo mintis, patirtis tampa turtingesnė. Kad būtų aiškiau reikia išskirti keturias vaiko raidos sritis - socialinę ir emocinę, fizinę, pažintinę bei kalbos. Nors suskirstymas ir būtinas ir naudingas, tam tikra prasme jis vis dėlto yra dirbtinis.
Kalba. Kalbėdami su vaikais ir padėdami jiems suprasti, kad kalba perteikia mintis, jūs ugdote vaiko kalbą. Socialinė ir emocinė raida prasideda tada, kai vaikai ima vartyti knygas savarankiškai arba bendradarbiauja, naudodami magnetines raides. Fizinė raida atsiskleidžia naudojant rašymo priemones (kreideles, pieštukus, žymeklius), o pažintinė, kai vaikai vaidina pasakų ištraukas.
Ikimokyklinio amžiaus vaiko socialinė ir emocinė raida atspindi socializaciją - procesą, kurio metu vaikai susipažįsta su vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu. Asmenybė. Socialinė ir emocinė kompetencija yra būtina vaiko gerovei, taip pat sėkmei mokykloje ir gyvenime.
Fizinė raida apima vaiko judėjimo įgūdžius. Kartais fizinė raida vaiko darželio grupėje laikoma suprantamu dalyku, nes manoma, kad ji vyksta be jokių pastangų. Geriau fiziškai išsivystę vaikai atlieka sudėtingesnes užduotis ir prisiima asmeninę atsakomybę už savo fizinius poreikius. Pavyzdžiui apsirengti patiems. Be to, fizinė raida daugeliu būdu skatina socialinę ir emocinę raidą. Kai vaikai suvokia, ką geba jų kūnas, jie įgauna pasitikėjimo.
Fizinės raidos skatinimo nauda yra išsamiai ištirta. Konstatuojama, kad fizinis aktyvumas yra labai svarbus asmens sveikatai ir gerovei. Ikimokyklinio amžiaus vaiko fizinis ugdymas turi įtakos vaiko pažinimo rezultatams, bendrai sveikatos būklei, savigarbai, streso valdymui ir socialinei raidai.
Pažintinė raida atspindi intelekto veikimo principus. Ji apima tai, kaip vaikai mąsto, suvokia pasaulį ir pritaiko tai, ką išmoksta. Viena iš džiaugsmingiausių stebint vaiko pažintinę raidą, yra matyti jo tobulėjimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai mąstydami naudojasi vaizduote, apskritai jų mąstymas yra kūrybiškas. Vieną minutę jie gali būti astronautais, kitą apsimesti kūdikiais, vaidindami ir pritaikydami atitinkamus veiksmus. Sugebėjimas susitapatinti su kuo nors kita suteikia vaikams galimybę bendrauti, jie gali pasidalyti jausmais ir patirtimi. Žaisdami su lėlėmis arba piešdami, jie gali išreikšti savo jausmus, suvaidinti reikiamą situaciją.
Kalbos raida sudaro kalbos suvokimas ir bendravimas žodžiu arba raštu. Vaikai gimsta turėdami gebėjimą bendrauti žodžiais ir ne žodžiais. Prieš jiems ateinant į ikimokyklinę įstaigą, jų gebėjimas reikšti mintis ir jausmus žodžiais įgyja didesnės svarbos. Žodžiai apibūdina daiktus ir sąvokas, todėl kalbos raida glaudžiai susijusi su pažintinės raida. Kuo platesnis vaiko žodynas, tuo labiau tikėtina, kad vaikas taps geru skaitytoju. Įgimtosios kalbos ir raštingumo įgūdžiai įgyjami kartu.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #raidos #ypatumai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
