Ikimokyklinio amžiaus vaikų poreikiai: nuo fiziologijos iki ugdymo

Vaikų ugdymo profesionalai pastebi, kad vis labiau sklaidosi mitas, jog visi vaikai ugdymo įstaigose yra ugdomi „pagal vieną kurpalį“. Šiuolaikinis ugdymas siekia atliepti kiekvieno vaiko individualius poreikius ir gebėjimų lygį. Ekspertai pastebi, kad toks ugdymas ypač reikšmingas ankstyvajame amžiuje, kai formuojasi vaiko asmenybės pagrindai ir įvairūs gebėjimai.

Įtraukusis ugdymas ir jo reikšmė

Įtraukusis ugdymas - tai kiekvienam vaikui sudaromos jo individualius poreikius ir gebėjimų lygį geriausiai atitinkančios ugdymosi sąlygos. Įtraukties sąvokos, sako specialistai, nereikėtų tapatinti su specialiųjų poreikių vaikų ugdymu - svarbu pabrėžti, kad įtraukusis ugdymas atliepia kiekvieno vaiko poreikius. „Įtrauktis nėra pasirinkimas, tai - žmogaus teisė, įrašyta šalies įstatymuose, todėl švietimo įstaigose privalome užtikrinti įtraukųjį ugdymą.“ „Įtraukusis ugdymas iš esmės reiškia kokybišką ugdymą kiekvienam į darželį einančiam vaikui. Šiandien mes, mokytojai, turime permąstyti, kaip sukurti bendrą, lanksčią ugdymo(si) aplinką, kokius pasirinkti ugdymo metodus, priemones, kad joje sėkmingai ugdytųsi visi skirtingų poreikių vaikai. Tai yra svarbiausias įtraukiojo ugdymo aspektas.“

„Siekiama, kad vaikas jaustųsi komfortiškai - galėtų dalyvauti ugdymosi veiklose savo tempu, skatinant vaiko susidomėjimą, įsitraukimą, palaikant jo iniciatyvą“, - ugdymo pavyzdžius vardija R. Tam, kad galėtų atliepti skirtingus vaikų poreikius ir suteikti reikiamą pagalbą, mokytojai, padėjėjai ir švietimo pagalbos specialistai nuolat gilina savo žinias ir tobulina kompetencijas.

Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius.

Ankstyvojo ugdymo svarba ir socialinė grąža

Pasak L. Pečiulienės, mokslininkai yra įvertinę ne tik socialinę ir psichologinę, bet ir ekonominę ankstyvojo ugdymo grąžą. „Ankstyvasis ugdymas padeda visapusiškai formuotis ir atsiskleisti vaiko asmenybei. Jeigu vaiku yra tinkamai rūpinamasi, atpažįstami ir atliepiami jo poreikiai - vaiko raida vyksta optimaliai.“

Ikimokyklinis ugdymas turi įtakos socialiniams rodikliams: kokybišką ikimokyklinį ugdymą gavę vaikai geriau pasirengia mokymuisi mokykloje, turi didesnę motyvaciją, demonstruoja aukštesnius pasiekimus vidurinėje mokykloje, rečiau „iškrenta“ iš švietimo sistemos, dažniau įgyja aukštąjį išsilavinimą, daugiau uždirba, linkę mažiau nusikalsti ir kt.

Vaikų poreikiai: nuo norų iki esminių gyvybinių funkcijų

Visiems gerai žinoma, kad poreikiai ir norai yra tai, kas veda mus į priekį. Nepatenkinus poreikių, tai atsilieps tolesniam gyvenimui. Poreikiai yra esminė gyvybės išraiška, o norai gali pagerinti gyvenimą.

Fiziologiniai poreikiai

Fiziologiniai poreikiai aiškiausi - jie ir labiausiai matosi pažvelgus į naujagimius. Vaikui būtina kvėpuoti, valgyti, tuštintis, palaikyti kūno temperatūrą, miegoti. Šie poreikiai aktualūs ir visą likusį žmogaus gyvenimą.

Kuri turėtų ateiti į galvą, matant viešoje vietoje besiožiuojantį vaiką, tai mintis, kad svarbu pagalvoti, ar jis nėra pervargęs, alkanas, ištroškęs.

Kiti su mūsų fiziologija susiję poreikiai yra ne tokie akivaizdūs: tai kūno šiluma, fizinis kontaktas su kitu. Vaikai, kurie gauna daugiau fizinio kontakto, auga sveikesni, jų raida sklandesnė. Tai gali atrodyti, kai paaugę vaikai nustoja glaustytis, apsikabinti. Berniukai mušasi, imasi imtynių, mergaitės apsikabina. Vaikai apkabinėja ir kai pykstasi. Fizinis kontaktas padeda geriau suprasti jo galimybes.

Su kūno galimybėmis susijęs ir poreikis judėti, o vaikai juda visą laiką. Judėjimas ruošia ir smegenis sėkmingiau priimti ir perdirbti informaciją. Todėl ugdytojai neturėtų reikalauti iš vaikų mokytis išbūti ramiai, nes judesys yra jų pagrindinė būsena. Jei vaikai negali ramiai sėdėti, ugdytojai daryti judrumo pertraukas.

Vaikai ypač jautrūs ligoms, infekcijoms, sukrėtimams. Jiems ypač reikia pagalbos atsitiesti, suaugusiųjų palaikymo. Vaikas, kurio poreikiai atliepiami sklandžiai, suaugusiųjų iš pusiausvyros neišmuša.

Meilės ir priklausymo poreikiai

Meilės poreikis yra vienas svarbiausių vaikų psichologinei savijautai. Nepatenkinimas meilės poreikių gali turėti rimtų pasekmių. Nemažai tyrimų rodo, kad vaikai, kurie jaučiasi mylimi, yra laimingesni, labiau pasitikintys savimi ir sėkmingesni mokykloje. Vaikai, kurie jaučiasi mylimi ir priimti, yra labiau linkę pasitikėti savimi ir pasauliu. Meilę svarbu ne tik jausti, bet ir ją rodyti. Tai gali būti ir paprasti dalykai, tokie kaip apkabinimas, švelnus žodis, dėmesys. Svarbiausia, kad vaikas žinotų, jog jis yra mylimas. Vaikas, kuriam pakanka fizinio kontakto, meilės ir dėmesio, elgsis tinkamo elgesio, siekiant gauti tėvų ar artimųjų dėmesį.

Pripažinimo poreikis

Pripažinimo poreikis, arba „aš geras“ jausmas, iš kitos pusės svarbu jaustis savarankišku, daryti tai, ką vaikas pats gali (t. y., kad moka). Vaikams, kuriems suteikiama pakankamai saugumo ir leidžiama išbandyti jėgas, kai saugu ir veiksmas jau žinomas, augs savarankiški ir jaus mūsų paramą. Tai padeda vaikui pasitikėti savo jėgas. Tai reiškia, kad vaikas turi jaustis pripažintas ir vertinamas dėl to, kas jis yra, ir dėl to, ką jis daro.

Bendravimo poreikis

Dar vienas esminis poreikis, kuris tęsiasi daugelį metų, tai poreikis bendrauti. Vaikams, su kuriais bendrauja suaugęs žmogus, geriau sekasi mokytis, vystytis, bendrauti su kitais žmonėmis. Tai tik keli pavyzdžiai, rodantys bendravimo svarbą. Bendraujant su vaikais, mes patenkinam ir pripažinimo, ir paramos, ir dėmesio poreikius, formuojam moralės jausmą, formuojamės vertybes. Vaiko vystymąsi sąlygoja socialinė aplinka, vertybinės orientacijos, tiek šeima (giminės), tiek ugdymo įstaiga - darželis, mokykla. Svarbūs socialiniai ryšiai, kurie leidžia vaikams mokytis artimiausioje mokymo įstaigoje.

Saugumo poreikis

Saugumo jausmas vaikams yra itin svarbus. Jeigu vaikas jaučiasi saugus, jis gali atsipalaiduoti, tyrinėti pasaulį ir mokytis. Priešingai, jei vaikas nuolat jaučiasi nesaugus, jis gali tapti neramus, uždaras, bijoti naujų situacijų. Tai reiškia ir fizinį saugumą, ir emocinį saugumą. Vaikas turi jaustis apsaugotas nuo pavojų, bet taip pat žinoti, kad jo emocijos yra priimtinos ir kad jis gali pasitikėti suaugusiaisiais.

Autonomijos poreikis

Vaikai, nors ir maži, turi poreikį jaustis savarankiški ir kontroliuoti bent dalį savo gyvenimo. Suteikdami vaikams galimybę rinktis (pavyzdžiui, kokius drabužius vilkėti, ką valgyti), mes skatiname jų autonomiją ir atsakomybės jausmą. Žinoma, tai turi būti daroma atsižvelgiant į vaiko amžių ir gebėjimus, suteikiant pagrįstas ribas.

Žaidimo poreikis

Žaisti yra svarbiausias pirmaisiais septyniais vaiko gyvenimo metais. Žaidimas vaikams yra ne tik pramoga, bet ir svarbi mokymosi bei tobulėjimo priemonė. Per žaidimą vaikai mokosi spręsti problemas, bendrauti, kurti, pažinti save ir pasaulį. Tai padeda ugdyti vaizduotę, perpratimą, ugdymą, pažinti kitus. Todėl svarbu sudaryti sąlygas vaikams laisvai žaisti, be griežtų taisyklių ir nurodymų.

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintys vaikai

Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.

Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) - tai individualūs vaiko poreikiai, atsirandantys dėl įvairių priežasčių, tokių kaip negalia, sutrikimai ar mokymosi sunkumai. Prie SUP turinčių vaikų taip pat priskiriami ir itin gabūs vaikai. Ugdymosi specialieji poreikiai (pagalbos ir paslaugų reikmė) skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius.

Kaip nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai?

Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus.

1. Pirminis vertinimas: Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Ši komisija atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą, aprašydama vaiko galias ir sunkumus, pasiekimus, elgesį, emocijas, bendravimo ir socialinius įgūdžius. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Atlikus pirminį vertinimą, gali būti paskirta reikiama švietimo pagalba.
2. Vertinimas PPT/ŠPT: Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į Pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybą (ŠPT). Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.
3. Pažymos:
   • Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama).
   • Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo.
   Tėvai, pasirašydami šias pažymas, pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.
4. Individualaus pagalbos plano sudarymas: Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis. Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius.

Vaikų, turinčių negalią, ypatumai

Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti ir tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą.

Intelekto sutrikimai

Intelekto sutrikimas pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių ir motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT).

Regos sutrikimai

Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai.

Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu.

Klausos sutrikimai

Klausos sutrikimas - tai sumažėjęs ar visiškai išnykęs gebėjimas girdėti garsus. Gali būti įvairaus laipsnio - nuo nežymaus iki gilaus kurtumo. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) specialistais. Po kochlearinių implantų implantacijos surdopedagogai ir logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius.

Įvairiapusiai raidos sutrikimai

Šie sutrikimai apima autizmo spektro sutrikimus (vaikystės autizmą, atipišką autizmą, Aspergerio sindromą), Retto sindromą ir kitus įvairiapusius raidos sutrikimus. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus.

Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų.

Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai

Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą. Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus.

Vaikų, turinčių sutrikimų, ypatumai

Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai).

Mokymosi sutrikimai

Priskiriami bendrieji mokymosi sutrikimai, specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) ir neverbaliniai mokymosi sutrikimai.

• Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų.
• Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais.
• Neverbaliniai mokymosi sutrikimai - tai neuroraidos sutrikimai, dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose.

Elgesio ir emocijų sutrikimai

Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Priskiriami aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai.

• Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje.
• Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius.
• Emocijų sutrikimai pasireiškia nuolatiniu nerimu, baime, nuovargiu ir įtampa, emocijų, savęs vertinimo, motyvacijos pokyčiais.

Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai

Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar/ir kalbos suvokimo sunkumai.

• Kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai).
• Kalbos sutrikimai (tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė).

Vaikų, turinčių mokymosi sunkumų, ypatumai

Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Prie šių sunkumų priskiriami mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės. Prie mokymosi sunkumų priskiriami ir nerealizuoti ypatingi gabumai, kai vaiko pasiekimai neatitinka jo aukštų intelektinių gebėjimų dėl asmenybės ar aplinkos veiksnių.

Ankstyvoji intervencija

Ankstyvoji intervencija - tai kompleksinė pagalba, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų, ir jų šeimoms. Ji apima identifikavimą, ugdymą ir pagalbą šeimai. Ankstyvoji intervencija grindžiama sisteminiu holistiniu požiūriu. Vaikams (nuo gimimo iki 3 metų) ankstyvoji specialioji pedagoginė pagalba teikiama namuose, šeimynose, vaikų globos, sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose institucijose.

Ugdymo turinys ir metodai

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo turinys pasižymi specifiniais bruožais, tokiais kaip susiaurinimas. Svarbu ugdyti ne tik akademinius įgūdžius, bet ir lavinti kalbą, motoriką, valios ir emocijų sferą. Ugdymas turi būti praktinio pobūdžio, siejamas su nepakankamais intelektiniais gebėjimais, pavėluotu psichiniu vystymusi ir brendimu.

Ikimokyklinio ugdymo principai

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymosi sritys ir kontekstai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #poreikiai

• Kiaušinių laikymo trukmė ir jų teikiama nauda organizmui
• Kiek spermatozoidų reikia apvaisinimui?
• Kūdikio nosytės gargaliavimas: patarimai tėvams
• Vaiko lyties nustatymo būdai
• Sužinokite daugiau apie pilvo skausmą nėštumo laikotarpiu