Sveikas ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimas: naujos taisyklės ir rekomendacijos

Vaiko augimą ir vystymąsi nulemia paveldimumas ir aplinka. Svarbus aplinkos veiksnys yra mityba, kuri aprūpina organizmą energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą.

Maitinimo tvarkos pokyčiai ir jų reikšmė

Siekiant reikšmingai pagerinti vaikų maitinimą, parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394. Nuo rugsėjo darželiuose, mokyklose, stovyklose ir socialinės globos įstaigose vaikai turės gauti sveikesnį ir kokybiškesnį maistą. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintame naujame maitinimo organizavimo šiose įstaigose tvarkos apraše.

Taip tikimasi užtikrinti sveikatai palankesnę vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę bei ugdyti sveikos mitybos įgūdžius. Ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šios naujovės dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose patobulintos atsižvelgiant į naujas mitybos mokslo žinias, pažangių šalių patirtį, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir ES sveikatos politikos nuostatas. „Yra akivaizdu, kad vaikų mitybos tvarką reikėjo keisti ir pagaliau tai įvyko. Pagal šias naujoves įstaigos bus įpareigotos labiau rūpintis vaikų mityba, tad tikimės, jog jau artimiausiu metu vaikai pradės gauti kokybiškesnį ir sveikesnį maistą.

Deja, bet šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose situacija yra labai nevienoda. Yra tikrai daug įstaigų, kuriose maitinimas yra puikus, tačiau netrūksta ir tokių, kurios tiekia tikrai ne patį geriausią maistą. Šios naujovės - vienas iš žingsnių tobulinant reikalavimus vaikų mitybai. O ateityje bus ir dar daugiau svarbių pokyčių“, - sako ministras A. Šios tvarkos vykdymo priežiūrą atlikti pavesta vietiniams stebėtojams (visuomenės sveikatos priežiūros specialistams ar kitiems įgaliotiesiems asmenims ugdymo įstaigoje). Informaciją parengė mitybos specialistė Živilė Skuodienė.

Siekiant, kad vaikai būdami ugdymo įstaigose (įskaitant ikimokyklines įstaigas) visada gautų subalansuotą maitinimą, internete paskelbti pavyzdiniai fiziologines normas atitinkantys valgiaraščiai ir patiekalų receptūros. Siekdami užtikrinti, kad vaikams lopšeliuose-darželiuose, ikimokyklinėse įstaigose būtų sudarytos sąlygos sveikai maitintis, maitinimui teikiamų maisto produktų asortimentas sudaromas vadovaujantis rekomenduojamų maisto produktų grupėmis, pagal vaikų amžiaus grupes. Patiekalų ir produktų asortimentas tvirtinamas ikimokyklinės įstaigos vadovo ir derinamas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Įmonė teikia profesionalias maitinimo paslaugas ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikams. Visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose maistas gaminamas vietoje įrengtose maisto gaminimo patalpose.

Valgiaraščių sudarymas ir mitybos režimas

Valgiaraštis - numatomų patiekti vartojimui dienos maisto produktų ir patiekalų sąrašas su išeigomis, energine ir maistine verte. Ugdymo įstaigose valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip 15 darbo dienų laikotarpiui. Valgiaraštis turi būti sudaromas atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas ir įstaigoje praleidžiamą laiką. Galimas nuokrypis nuo rekomenduojamos paros normos yra 5 proc. Įstaigose maitinimai yra skirstomi į: pusryčius, priešpiečius, pavakarius ir vakarienę.

Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego. Valgyti reguliariai - kasdien tuo pačiu metu, nes organizmas jau iš anksto pasirengia įsisavinti maistą. Valgyti reguliariai, ne rečiau kaip kas 4 val., valgyti lėtai, neskubant, nevalgyti gausios vakarienės ir prieš miegą (paskutinis valgymas likus 2 val. iki miego).

Rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų pasiskirstymas

Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos, bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius.

Sveikos mitybos principai ir apribojimai

Gerinant maistinę vertę, nustatyti didžiausi leidžiami cukrų ir druskos kiekiai bei privalomas skaidulinių medžiagų kiekis vaikams tiekiamuose maisto produktuose ir patiekaluose, priartinant juos prie sveikatai palankių maisto produktų, ženklinamų tarptautiniu „Rakto skylutės“ simboliu (tai PSO ir ES maisto sveikatinimo politinės nuostatos). Nustatyta, kad vaikai turi gauti daug šviežių daržovių ir vaisių, visagrūdžių duonos produktų ir kitų aukščiausios rūšies maisto produktų. Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.

Angliavandeniai, baltymai ir riebalai

Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti). Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz., riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligomis. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai.

Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų.

Cukrus ir druska: ribojimai ir pavojai

Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Saldumynai - maistas nesveikas. Vaikai, valgantys gausiai pasaldintą maistą, gali nemėgti natūralaus skonio maisto produktų. Tačiau nuo per saldaus kaip ir nuo per sūraus, maisto galima atprasti. Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližių nuo saldumynų.

Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.

Vengtini produktai ir patiekalai

Pagal naują tvarką, SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko teigimu, darželiuose vaikai nebegaus kepto, sunkaus maisto, t. y. karšti patiekalai juose bus tik tausojantys - pagaminti išsaugant daugiausiai maistinės vertės. Tausojantys patiekalai darželiuose turės sudaryti 80 proc. maitinimo. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto. Kuo mažiau vartoti įvairių riebių padažų (sviesto, majonezo, salotų užpilo), vengti riebių užkandžių (bulvių traškučių, aliejuje keptų kukurūzų ir t.t.), mažinti kepimui vartojamų riebalų kiekį (svieste ar taukuose apkepti patiekalai) ir atsisakyti iš viso riebaluose bet kokio ruošto maisto, vietoj riebios mėsos valgyti liesą mėsą, vištieną ir žuvį, na ir be abejo valgyti daugiau daržovių, vaisių ir kruopų, atsisakyti labai saldaus maisto.

Nauja ir tai, kad vaikams tiekti draudžiamų maisto produktų sąrašas papildytas naujais sveikatai nepalankiais maisto produktais: pieno produktais su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, valgomaisiais ledais, rūkytais mėsos gaminiais (darželiuose ir mokyklose), džiūvėsėliuose voliotais ar džiūvėsėliais pabarstytais keptais mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiais. „Norint tinkamai subalansuoti vaikų mitybą būtina gerinti jiems tiekiamus produktus, turi nelikti sveikatai nepalankaus maisto, o vietoje jo turi atsirasti sveikesni produktai. Šiuo metu vykdomi maisto tikrinimai šalies ugdymo įstaigose atskleidžia nemalonią tiesą, kad kai kur vaikų mityba mažai rūpinamasi, neatsižvelgiama į galimą tokios mitybos įtaką jų sveikatai. Tikimės, kad ši nauja tvarka pakeis situaciją“, - sako A.

Skaidulinės medžiagos ir garnyrai

Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Skatinant daržovių vartojimą nustatytas reikalavimas, kad garnyras (šviežios ar termiškai apdorotos daržovės, išskyrus bulves) sudarytų ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio.

Maisto ruošimas ir patiekimas

Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgio neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt. Dar vienas naujas reikalavimas - maistas turi būti patiekiamas estetiškai. Ugdant sveikos ir visavertės mitybos įgūdžius mokykloms rekomenduojama leisti vaikams patiems pasirinkti maistą patiekiant jį „švediško stalo“ principu. Taip pat pateikiamos rekomendacijos ugdymo įstaigoms sudarant sutartis su tiekėjais. Rekomenduojama pirmenybę teikti ekologiškiems, sveikatai palankiems maisto produktams.

Vandens svarba mityboje

Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas. Rekomenduojam išgerti pakankamai skysčių, geriausiai tinka vanduo, vengti sulčių ir kitų daug energijos turinčių gėrimų. Nors mitybos piramidėje nėra minimas geriamasis vanduo, jo kiekis vaikui nėra ribojamas, gali gerti tiek kiek norisi. Per dieną galėtų išgerti apie 1-1,5 litro vandens, priklausomai nuo amžiaus.

Tėvų vaidmuo ir sveikos mitybos įpročių ugdymas

Dalis tėvų, dėl žinių trūkumo, nepakankamai dėmesio skiria ikimokyklinio amžiaus vaikų racionaliai mitybai, todėl specialistų teigimu, glaudesnis ikimokyklinės įstaigos ir tėvų bendravimas, teigiamai pakeistų vaikų sveikos mitybos nuostatų formavimąsi. Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų.

Reikia laiko, kad būtų pamėgti nauji maisto produktai. Vaikai nemėgsta pirmą kartą ragauti daug patiekalų. Padrąsinkime tik paragauti, neverskime valgyti. Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Būtinai pagirti vaiką už gerą valgymą. Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Valgyti visiems (kiek įmanoma) vienu metu, kartu.

Mokyti vaiką tinkamai pasirinkti maisto produktus, nes kūno svorio reguliavimo pagrindas yra maisto subalansavimas, rinktis maisto produktus pagal sveikos mitybos piramidę, daugiausia valgyti maisto produktus esančius bazėje ir retai, maisto produktus esančius piramidės viršūnėje. Įveskite naujus maisto produktus, tik duokite ragauti nedideliais kiekiais. Įtraukite vaiką į nesudėtingų patiekalų ruošimą, tokiu atveju, vaikas mielai valgo pačio pagamintą maistą.

Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Riboti sulčių suvartojimą (nes tai taip pat maistas) per dieną. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.

Antsvoris ir mitybos nepakankamumas

Dažniausia antsvorio ir nutukimo priežastis - tai per didelis su maistu gaunamas kalorijų kiekis, kuris nėra išeikvojamas, todėl šis maistinių medžiagų perteklius virsta riebalais. Žinoma, kad apie 35 % nutukimo atvejų lemia ir paveldimumas, na o kitos priežastys tai - aplinkos sąlygos (mažas fizinis aktyvumas, mityba, psichiniai ir socialiniai veiksniai), endokrininės, genetinės ligos ir sutrikimai. Vaiko svorį reikėtų stebėti nuo pat gimimo. Vaiko fizinė raida nustatoma taikant procentilinį metodą - svorio ir ūgio procentilinės diagramos. Vaikams antsvoris diagnozuojamas, jei svorio ir ūgio rodiklis yra ≥ 90‰ ir ≤ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį, o nutukimas, jei svorio/ūgio rodiklis yra ≥ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį. Nutukusiam ikimokyklinio amžiaus vaikui (>3 m.) tikimybė būti nutukusiam suaugus - 30 %, o mokyklinio amžiaus vaikui > 50 %.

Būtina išsiaiškinti visos šeimos mitybą ir fizinį aktyvumą, nes tėvų gyvenimo įpročiai labai įtakoja vaiką. Priešinga nutukimui būklė yra mitybos nepakankamumas. Jei vaiko svoris per mažas ne dėl organinių priežasčių ar psichosocialinių veiksnių, greičiausiai tai paveldimas iš šeimos nevalgumas ar tiesiog daugiau domėjimasis aplinka, žaidimais nei maistu.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #maitinimas

• Vaisingumo akmuo Lopaičiuose
• Dr. Sūdikienės darbas vaiko širdies sveikatos srityje
• Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos ikimokyklinio ugdymo programa
• Kūdikio kojinių dydžiai ir medžiagos
• Profesionalios auklės Lietuvoje