Žilvino Butkevičiaus kelias: nuo sudėtingos verslo pradžios iki „ankstyvos pensijos“

Žilvinas Butkevičius - ne tik jaunas verslininkas ir trijų įmonių savininkas, bet ir pavyzdys, kaip atkaklumas bei unikalus požiūris į darbą ir investicijas gali atvesti į sėkmę. Šiandien jis mėgaujasi gyvenimu, vadindamas save „pensininku“, nors jam vos 32-eji. Tačiau jo kelias nebuvo lengvas, kupinas iššūkių, nusivylimų ir sunkaus darbo.

Žilvino Butkevičiaus portretas

Karjeros pradžia ir verslo idėja

Prieš verslą: Nusivylimai ir naujos galimybės

Prieš daugiau nei dvejus metus, būdamas 25-erių, Žilvinas Butkevičius su būsimu verslo partneriu Arnu gana sėkmingai darbavosi vienoje tarptautinėje įmonėje. Jie buvo pardavimo grupių vadovai, o finansų sektorius teikė puikias tiek uždarbio, tiek karjeros perspektyvas. Dirbdami finansinių produktų pardavimo srityje, jie dažnai sulaukdavo giminingų įmonių pasiūlymų pardavinėti ir jų produktus.

Jaunas plėtros vadovas iš „MP Pension Funds Baltic“, Jonas Šileika, Žilviną vis kalbino ateiti dirbti pas juos ar bent platinti II pakopos pensijų fondus. Nors iš pradžių atsisakydavo, po mėnesio jis galiausiai sutiko pabandyti ir nustebo, kaip paprasta dirbti su II pakopos pensijų fondais, o atlyginimas pribloškė dar labiau.

Finansų sektoriaus schema

Nejučiomis Žilvinui gimė idėja įtraukti II pakopos pensijų fondus (PF) į tuometės darbovietės paslaugų krepšelį. Šią idėją jis pristatė kompanijos akcininkui iš Austrijos, ir viskas atrodė šaunu: vadovai nusprendė, kad II pakopos PF būtinai bus ir Lietuvoje. Jau net buvo skaičiuojami dideli būsimi atlyginimai, tačiau per lemiamą susitikimą austrai ir lietuviai (MP vadovai) nesusikalbėjo. Visas planas žlugo.

Po šio nesėkmingo bandymo tiek Žilvino, tiek Arno nuotaika pabjuro. Pardavimai ir atlyginimai smuktelėjo, teko net skolintis pinigų pragyvenimui. Rudeniop pradėjo sklisti kalbos apie darbovietės Lietuvos padalinio uždarymą. Jausdami, kad nieko gero nebus, Žilvinas su Arnu pradėjo rimtai galvoti apie savo verslo galimybes. Galiausiai, po pokalbio prie kavos, jie priėjo prie išvados, kad reikia imtis nuosavo verslo. Tvirtą sprendimą priėmė Europos verslo centre prie liftų.

„M Capital“ gimimas

Priėmus sprendimą, teko ieškoti finansavimo įmonei steigti. Situaciją komplikavo tai, kad tiek Žilvinas, tiek Arnas skendėjo skolose. Laimei, Arno sesuo Vaiva sutiko investuoti 10 000 litų, reikalingų startuoti.

Verslo idėja buvo paprasta: II pakopos pensijų fondus pardavinėti tinklinės rinkodaros principu. Jie planavo per metus pasiekti 1 000, o vėliau - net 5 000 konsultantų. Šiai sistemai reikėjo unikalaus IT sprendimo komisiniams skaičiuoti. Per pažįstamus buvo rastas Deividas Urbonavičius, kuris patikėjo verslo idėja ir sutiko sukurti sistemą už nedidelę dalį įmonės akcijų. Finansinė ir IT problemos buvo išspręstos.

Tinklinės rinkodaros modelis

UAB steigimo procesas, nors ir sunkus pirmą kartą, pavyko, nors tai patuštino kišenes dar 1 000 litų. Įmonės pavadinimą „M Capital“ sugalvojo sėdėdami picerijoje, sujungdami žodžius „money“ ir „capital“.

Pirmieji žingsniai ir augimas

Sunkumai ir ryžtas

Smagiausia prisiminti 2009 m. spalio 27 dieną. Turėjo visas sutartis ir dokumentus, išskyrus tuščius blankus sutartims pildyti. Neturėdami pinigų praktiškai niekam, rudenį, per darganą, Žilvinas su Arnu pėstute kulniavo iš centro į „Vilniaus vartų“ verslo centrą, pasiėmė dėžę tuščių blankų ir vėl pėstute per Žvėryną kėblino į savo „korporacijos“ būstinę - Žilvino vieno kambario butuką Karoliniškėse. Nepaisant lietaus ir sunkaus kelio, jie šypsojosi, laimingi, kad jau rytoj galės dirbti sau. Tą vakarą visas mažas butukas buvo nuklotas popieriais, Žilvinas tikrąja to žodžio prasme miegojo tarp sutarčių.

Žmonės dirbantys namuose nuotrauka

Kitas rytas buvo puikus, kaip ir keli kiti mėnesiai. Nuo 10 iki 20 valandos jie susitikdavo su klientais ir potencialiais verslo partneriais. Po 20 valandos Arnas skubėdavo pas žmoną, o Žilvinas sėsdavo prie kompiuterio vesti duomenų į sistemą.

Po maždaug dviejų savaičių Žilvinui teko užsukti į Kauną, į centrinę MP būstinę, pasiimti trūkstamų blankų. Jis paprašė 500 sutarčių, tačiau MP vadovė dr. Dalia Kaupelytė žiūrėjo kreivai, ypač kai jis pažadėjo per mėnesį jas grąžinti užpildytas (parduotas). Po ilgų derybų ji davė 300 sutarčių ir kaip garantiją viską nufotografavo, akivaizdžiai netikėdama jo pažadais. Tačiau prabėgus mėnesiui netikėjimas išgaravo, nes savo pažadus jie tesėjo su kaupu.

Spartus vystymasis

Per pirmuosius veiklos mėnesius prie „M Capital“ prisijungė daugiau nei 100 konsultantų. Dar prieš Naujuosius jie persikėlė į mažą, bet tikrą biurą. Po mėnesio buvo pasamdyta pirmoji darbuotoja - administratorė Jovita, kuri dirba iki šiol.

Sėkmingos įmonės biuro aplinka

Tiek Žilvino, tiek Arno požiūris į verslą sutapo - jie stengėsi daryti viską, kad konsultantai uždirbtų kuo geriau. Verslas augo kaip ant mielų: 2010 m. vasarą su „M Capital“ jau dirbo daugiau nei 900 konsultantų, ir jie tapo daugiausia pensijų fondų sutarčių pasirašančia įmone Lietuvoje.

Partnerystės svarba ir verslo filosofija

Ideali partnerystė

Žilvinas mano, kad pats svarbiausias dalykas imantis verslo - partneris arba partneriai. Jo patarimas: verslo imtis ne vienam, turėti komandą. Jam ir Arnui pasisekė, kad kadaise susipažino dirbdami baruose Palangoje. Jie yra geriausi draugai, pasitiki vienas kitu ir supranta vienas kitą be žodžių. Tai kartais stebina aplinkinius.

Verslo partneriai susitikimo metu

Jų sėkmės paslaptis slypi ir asmenybių skirtumuose: Arnas yra analitinio mąstymo žmogus, matematikos genijus, ramus ir atsakingas. Žilvinas - emocingas, greitas, ekstremalus, begalvis, kupinas idėjų ir polėkio. Šie skirtumai labai padeda, nes Arnas į viską žiūri realiai, o Žilvinas dažniausiai pernelyg optimistiškas. Iš to ir susilipdo puikus darinys.

Idėjos ir finansavimas

Daugelis galvoja apie verslo pradžią, o tam reikia idėjos ir pinigų. Žilvinas pataria dalytis idėjomis su kitais, nes taip jos tobulinamos ir didinama tikimybė jas įgyvendinti, randant bendraminčių. Šiais laikais idėjos nieko vertos, jų pilna - vertė yra žmonės, kurie jas geba įgyvendinti. Jei turite idėją ir galite ją įgyvendinti, pinigų tikrai rasite.

Žilvinas su partneriu patys yra gavę lėšų iš investuotojų ir pabrėžia, kad investuotojai turi pilnas kišenes pinigų, bet dažnai nesulaukia žmonių, į kurių projektus galėtų investuoti. Tiems, kurie nenori investuotojo, patariama parašyti verslo planą ir kreiptis į banką ar kredito uniją.

Gyvenimo pamokos ir nekonvencinis požiūris į išsilavinimą

Kodėl verta imtis verslo?

Žilvinas tvirtai tiki, kad verslo imtis verta. Nors verslo pradžia sunki, o pažįstami gali sakyti, kad daroma kvailystė ar net tyčiotis, jis ragina nekreipti į tai dėmesio, turėti savo tiesą ir savo tikslą. Pradžioje jam su Arnu teko dirbti labai daug, o dėl streso naktimis buvo sunku užmigti. Tačiau dabar tas etapas - jau praeitis. Jis keliasi į darbą tada, kada nori, dirba tiek, kiek jam patinka, ir turi nuostabių darbuotojų.

Žilvinas ragina kurti savo verslą, nes vieną dieną tikrai nesigailėsite dėl to, ką padarėte, o gailėsitės dėl to, ko nepadarėte. Ne visiems gyvenime prireikia aukštojo išsilavinimo tam, kad sukurtų sau šviesią ateitį. Yra daug pavyzdžių užsienyje, kai žmonės tampa turtingi, įkuria savo kompanijas ir samdo tuos, kurie baigė aukštąsias mokyklas.

Mokslas ir patirtis

Žilvinas Butkevičius, šiandien džiaugiasi sukūręs sėkmingą verslą ir tapęs „jaunu pensininku“, pasakoja apie praeityje dirbtus sunkius darbus ir kaip buvo išmestas iš studijų. Jis pabrėžia, kad universitetas ne visada paruošia žmones gyvenimui.

„Aš nesu baigęs universiteto, mane išmetė iš studijų. Paradoksalu, bet aš neišlaikiau makroekonomikos, o dabar dirbu finansų srityje jau 15 metų. Baigęs esu vidurinę mokyklą, turiu 12 klasių atestatą.“ - teigia Žilvinas.

Knygų lentyna ir skaitymo procesas

Jis tvirtina, kad mokytis reikia, ir pabrėžia savo smalsumą bei aistrą žinioms: „Kiekvieną mėnesį aš perklausau keletą knygų, kai kurias net ne vieną kartą. Man išsilavinimas (ne universitetinis) yra kaip narkotikas, gerąja prasme. Suprasti, žinoti daug dalykų man yra labai įdomu. Bet ar žinių reikia eiti į pastatą, kuris vadinasi universitetas, šiai dienai tikrai ne. Manau, tai būtų vienas blogesnių pasirinkimų, kaip įgauti žinias.“

Nuo padavėjo iki verslininko

Žilvino darbų pradžia buvo sunki: jis pradėjo dirbti padavėju ir dirbo daug metų. Jo gyvenime buvo situacija, kai teko valgyti kitų žmonių paliktą maistą. „Manau, ta akimirka ir buvo lūžis gyvenime, kai suvoki, kad valgai kažkieno paliktą maistą ir daugiau taip nebus,“ - prisimena Žilvinas. Jis įsitikinęs, kad daugelis galbūt turėjo panašių situacijų, ir tie, kurie priėmė sprendimą veikti, kažką pakeitė, o kitiems dar trūko skausmo, kad imtųsi veiksmų.

Restorano padavėjas prie staliuko

„Ankstyvas pensininkas“: gyvenimas po sėkmės

Pensijos samprata

Paklaustas, kodėl save vadina pensininku, Žilvinas Butkevičius atsako: „Tiems žmonėms, kurie klausinėja, ką aš dirbu, ar ką veikiu? Aš atsakau, kad esu išėjęs į pensiją, nes mano planas buvo dirbti iki 30, na nepavyko to padaryti, teko aktyviai dirbti iki 32 metų. Paskutiniu laiku daugiau laiko leidžiu su šeima ir savo hobiais, o darbinių valandų turiu pakankamai nedaug per mėnesį.“

Investicijos ir pajamų šaltiniai

Žilvinas gyvena iš verslo ir investicijų. Tai, kas buvo padaryta prieš maždaug 10-15 metų, dabar duoda rezultatą ir leidžia mėgautis gyvenimu, apie kurį kažkada svajojo. Universitetas, pasak jo, nelabai kuo prie to prisidėjo, o pusantrų metų mokymosi nedavė reikšmingos naudos.

Sėkmingiausios jo investicijos yra verslo pradžia ir, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, bitkoinas. Jo verslo modelis yra susijęs su pardavimais, užtikrinančiais nuolatines pajamas net ir dirbant nedaug. Jis yra sukūręs nemažą pardavėjų tinklą, iš kurio ateina didžiausia pajamų dalis. „Man per daug dirbti nereikia,“ - teigia jis.

Bitkoinų simbolis su augančiu grafiku

Darbo grafikas

Vis dėlto, ar Žilvinas tikrai yra pensininkas, ar jam vis tiek tenka prižiūrėti pardavėjus? Jis atsako: „Ne. Jei pažiūrėtumėte į mano mėnesio grafiką, kiek valandų būna praleista darbiniais reikalais. Pavyzdžiui, susitikimai su valdyba, kurie trunka apie pusantros valandos, dar turime pietus. Aš skaičiuoju kaip darbo valandas, iš viso gaunasi nuo 8 iki 12 valandų per mėnesį.“

Jis nori, kad jaunimui neatrodytų, jog nieko neveikiant ar nesimokant viskas seksis iš karto. „Mokytis reikia, tą reikia teisingai suprasti,“ - pabrėžia Žilvinas, nors ir kritikuoja tradicinį universitetinį išsilavinimą.

tags: #zilvinas #butkevicius #gime



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems