Kūrybiškumas - universalus, bet savitas kiekvieno žmogaus gebėjimas interpretuoti gautą informacija ir iš to sukuri naujus, originalius darinius. Vaikystėje kūrybiškumo, ko gero, netrūko nei vienam... Tačiau, kad šis gebėjimas nuolat tobulėtų ir atsiskleistų, reikalingas tikslingas ugdymas. Mokymų metu kalbėsime apie ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymą kasdienėse veiklose: kaip paprastai ir lengvai išlaisvinti vaikų kūrybiškumą, kaip jo neslopinti ir vaikų „neįstatyti į rėmus“.

Šioje knygoje meistriškai suderinti dabartiniai švietimo reikalavimai, susiję su ugdymo rezultatais bei jų vertinimu, ir žinios apie žaidimo reikšmę vaikų raidai. Vaikų veikla ikimokyklinio ugdymo įstaigoje turi būti suvokiama kaip vientisas procesas, kai tenkinant įgimtus vaikų poreikius kartu nepamirštama integruoti ugdymo(si) turinį ir ugdyti vaikų įgūdžius. Būtent toks požiūris padeda pasiekti geriausių rezultatų formuojant jaunos asmenybės pagrindus. Šiame leidinyje pateikta ugdymo programa gali naudotis ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai, siekiantys sklandžios 3-5 metų vaikų raidos ir norintys, kad vaikai augtų motyvuoti, jautrūs, pasitikintys savimi ir patiriantys sėkmę.

Tyrimo tikslas - įvertinti pedagoginės meno terapijos galimybes ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumui, kaip vidinės harmonijos išraiškai, ir socializacijai ugdyti. Moksliškai pagrįstos programos remiasi detalia analize. Teorinės literatūros analizės ir apibendrinimo metodais išaiškinti kūrybiškumo ugdymo ikimokykliniame amžiuje ypatumai, išskirtos meno terapijos rūšys, tinkančios darbui su ikimokyklinukais, sudarė sąlygas modeliuoti pedagoginio eksperimento programą ir numatyti jos realizavimo principus. Eksperimentinio ugdymo programa buvo siekiama plėsti pažintinius bei kūrybinius vaiko gebėjimus, sukurti aplinką, kuri sudarytų teigiamą poveikį vaiko asmenybės, kūrybiškumo ir socializacijos ugdymui(si).

Ikimokyklinukų kūrybingumo ir socializacijos ugdymo pamatinė priemonė - vaikams gerai žinomos pasakos: Ropė, Raudonkepuraitė, Pagrandukas, Trys paršiukai, Pelenė ir kt. Kokybinio tyrimo rezultatų analizė patvirtino hipotezę, kad eksperimentinio ugdymo programa, pagrįsta trimis pedagoginės meno terapijos rūšimis (pasakų, žaidimo ir dailės) bei jas atitinkančiais darbo metodais, sudarė prielaidas kiekvieno vaiko kūrybiškumui atsiskleisti ir jo socializacijos galimybėms puoselėti. Šios skirtingos terapijos rūšys, taikomos per žaidimą ir kūrybinę veiklą, padeda vaikams išreikšti save ir mokytis bendrauti.
Žemiau pateikiama lentelė iliustruoja pagrindinius pedagoginės meno terapijos rūšių poveikius:
| Meno terapijos rūšis | Poveikis kūrybiškumui | Poveikis socializacijai |
|---|---|---|
| Pasakos | Skatina fantaziją, kalbos raidą, vaizduotę | Moko empatijos, problemų sprendimo, bendravimo |
| Žaidimas | Lavina kūrybinį mąstymą, improvizaciją | Stiprina bendradarbiavimą, vaidmenų supratimą |
| Dailė | Leidžia saviraiškai per spalvas ir formas, lavina smulkiąją motoriką | Padeda išreikšti emocijas, dalytis patirtimi |
Kūrybinę ikimokyklinukų veiklą būtina sieti su kita veikla, žadinančia vaiko emocijas, stiprinančia pasitikėjimą savimi. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumui ir socializacijai vystyti pedagoginės meno terapijos metodais būtina turėti šių kompetencijų: būti sumaniam, išradingam, numatant veiklos užduotis, skatinant vaikus veikti savarankiškai, t.y. nevaržyti jų laisvės ir laiko, puoselėjant jų išgales fantazuoti.

Eksperimento rezultatams įvertinti pasitelktas pedagoginis stebėjimas natūraliomis sąlygomis ir kūrybinių darbų (žodinių, pieštų, žaidybinių) analizė. Šie vertinimo metodai leidžia pamatyti, kaip ugdymo programa prisideda prie visapusiškos vaiko asmenybės raidos.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #kurybiskumo #ugdymo #programoje