Kalba yra vienas svarbiausių psichikos komponentų, dalyvaujantis visose žmogaus psichikos apraiškose. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymas yra itin aktualus, ypač dirbant su vaikais, turinčiais emocijų ir kalbos sutrikimų. Mokslinėje literatūroje išskiriamos įgimtos ir įgytos priežastys, kurios gali lemti vaikų kalbos sutrikimus. Įgimti veiksniai apima genetiką, biologinius veiksnius bei klausos sutrikimus, o įgytos priežastys dažniausiai siejamos su mokymosi sunkumais, ligomis ir aplinkos įtaka.

Emocinių sutrikimų priežastys gali būti įvairios: centrinės nervų sistemos pažeidimai, socialinių kontaktų trūkumas vaikystėje, nepilna ar nedarni šeima, nuolatiniai tėvų nesutarimai bei konfliktai, emocinių ryšių tarp tėvų ir vaikų stoka ar netinkamas auklėjimo šeimoje stilius. Vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, kalbos vystymuisi įtaką daro nemažai psichologinių, socialinių ir fizinių veiksnių.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai, turintys žymų ir vidutinį kalbos neišsivystymą, dažniausiai ugdomi logopediniuose darželiuose arba bendrojo ugdymo darželių logopedinėse grupėse. Kai kurie iš jų yra integruoti. Norint pasiekti geresnių ugdymo rezultatų vaikams, turintiems emocijų sutrikimų, būtinas individualus darbas ir pedagogo buvimas šalia, nes taip didėja vaikų savikontrolės galimybės.
Vaikų kalbos įgūdžiams lavinti tikslinga naudoti įvairias priemones ir metodus: dailės terapiją, kuri yra derinama su vaidybos elementais, bei žaidimus, skatinančius judėjimą ir vaidybą. Komunikuojant aptariamos emocijos, stengiamasi jas ne tik atpažinti, bet ir įvardinti.
Svarbu pabrėžti, kad šios programos yra rekomendacinio pobūdžio. Kiekvienas specialistas jomis gali naudotis kūrybiškai ar sudaryti savą programą. Pavyzdžiui, bendrojo ugdymo darželių programa „Vėrinėlis“ gali būti pritaikyta vaikams su žymiai ir vidutiniškai sutrikusia kalba ugdyti.
| Ugdymo sritis | Taikomi metodai |
|---|---|
| Emocijų atpažinimas | Individualus darbas, įvardinimas |
| Kalbos lavinimas | Dailės terapija, vaidyba |
| Motorikos ugdymas | Judėjimo žaidimai |
Tas pats metodas vieną kartą pasiteisina, o kitą kartą - ne, ir tai priklauso nuo situacijos, aplinkybių bei vaiko nuotaikos. Leidiniai ir metodinės rekomendacijos šia tema skiriami logopedams, darželių auklėtojoms, poliklinikų specialistams bei specialiesiems pedagogams, dirbantiems su vaikais, kuriems nustatytas kalbos neišsivystymas.
