Muzikos ir pedagogikos sintezė: nuo vaikystės svajonių iki profesionalios scenos
Kiekvienas kelias į muzikos pasaulį prasideda nuo mažų žingsnių ir svajonių. Dažnai žmonės yra linkę svajoti apie tai, kuo norėtų tapti ateityje. Puikiai pamenu, kai su sese ir draugėmis žaisdavome suaugusių žmonių gyvenimus bei vadinome tą žaidimą „Namais“ - kūrėme namus, auginome vaikus ir ėjome į darbus. Mūsų darbas buvo labai įdomus, mes buvome dainininkės ir mūsų darbo vieta - didžioji muzikos scena.
Kelias į profesionalųjį meną
Mano muzikinis kelias prasidėjo nedideliame Kaišiadorių miestelyje, kur ir baigiau muzikos mokyklą. Mama klausė, kokiu instrumentu norėčiau groti, o ją kiek nustebino mano noras groti dūdmaišiu. Buvau informuota, jog tokios specialybės muzikos mokykloje nėra, todėl man pasiūlė stoti į chorinio dainavimo specialybę, kur gausiu ir fortepijono pamokų. Po muzikos mokyklos įstojau į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, kur baigiau choro dirigavimo studijas.
Studijuojant konservatorijoje galutinai įsimylėjau chorinę muziką. Dainuojant choruose „Cantate Domino“ ir „Saluto“ pirmą kartą pajutau, ką reiškia džiaugtis muzika kartu su dideliu būriu žmonių. Studijas tęsiau Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Čia žinias gilinau pas garsius pedagogus, o dainavimas chore „Jauna muzika“ man buvo didžiausia ir reikšmingiausia muzikantiško gyvenimo ir atlikėjiškumo mokykla.
Dainavimo pamoka burtininkų mokykloje
Darbo patirtis ir pasiekimai
„Jauna muzika“ geba atlikti itin sudėtingas programas, yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šio choro vadovas V. Augustinas man yra gyva legenda, ir man yra garbė dainuoti jo kolektyve. Be to, dirbu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyrų choro „Kariūnas“ chormeistere ir koncertmeistere, esu vokalinio ansamblio „B2“ chormeisterė ir dainininkė. Taip pat buvau valstybinio choro „Vilnius“ dainininke.
Svarbiu mano karjeros etapu tapo 2019 m. pavasaris, kai dainavau Venecijos bienalėje lietuvių paviljone pristatytoje operoje-performanse „Sun and sea Marina“. Už šį pasirodymą Lietuvos paviljono komanda buvo nominuota „Auksiniu liūtu“ už geriausią Nacionalinį pasirodymą.
Pedagogika ir šeimos vertybės
Šiandien profesinė veikla persipina su šeimyniniu gyvenimu. Esu iš tų žmonių, kurių kurtumas nei stabdo, nei riboja. Mes su vyru Adu gyvename pavydėtinai aktyvų ir visavertį gyvenimą, auginame du girdinčius vaikus - sūnų Elijų ir dukrą Izabelę. Tarptautinė vaikų gynimo diena tapo puikia priežastimi pasikalbėti apie mūsų šeimos vertybes, tradicijas ir gestų kalbą.
Mūsų šeimoje gestų kalba užima labai svarbią vietą. Iš tiesų vaikai jau žino ir supranta, kad abu tėvai yra negirdintys, kad yra du skirtingi pasauliai. Abu mūsų vaikai kalba gestų kalba laisvai. Mūsų šeima laikosi nuomonės, kad bendrauti su girdinčiais vaikais reikia gestų kalba. Nereikia laikyti gestų kalbos nuošalyje, tai labai brangi ir vertinga kalba.
| Veikla | Patirtis |
|---|---|
| Chorinis dainavimas | Mokykla, konservatorija, akademija |
| Pedagoginė veikla | Darbas akademijose, darželių lankymas |
| Visuomeninė veikla | Kurčiųjų reabilitacijos centras |
Pedagoginio darbo svarba
Kai pirmą kartą vedžiau vaiką į darželį, pasitaikė senų pažiūrų auklėtoja, bet vėliau susikalbėjome. Kai darželyje pasikeitė direktorė, padėtis dar pagerėjo ir aš pasisiūliau surengti paskaitą auklėtojoms apie kurčiuosius. Norėjau paaiškinti, kodėl esant darželyje vaikų, kurių tėvai negirdi, privaloma jiems suteikti informaciją gestų kalba. Paskaita visiems patiko, sulaukiau dėmesio, pasijutau svarbi.
Dainavimo studijos prasideda nuo kontakto. Jeigu teigiamas ryšys užsimezga, susikuria šilta atmosfera, studentams būnu ir dėstytoja, ir psichologė, ir mama. Nejučia pradedi gyventi jų gyvenimus, globoji, stengiesi perduoti visa, ką žinai. Labai svarbu sukurti sąlygas atsiskleisti jaunai asmenybei.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
