Cezario salotos: istorija, receptai ir įdomūs faktai
Cezario salotos - tai klasikinis patiekalas, kuris jau daugelį metų džiugina gurmanus visame pasaulyje. Nors patiekalo pavadinimas asocijuojasi su Romos imperatoriumi, iš tikrųjų šios salotos neturi nieko bendro su garsiuoju Romos imperatoriumi Julijumi Cezariu.
Cezario salotų istorija ir kilmė
Pasirodo, šios salotos - tai ne garsiojo karvedžio ir rašytojo Gajaus Julijaus Cezario mėgstamiausias patiekalas, sukurtas Romoje 100 m. pr. Kr. Cezaris Cardinis, kurio vardu ir pavadintos šios salotos, gimė tik 1896 m. Lago Maggiore, Italijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo jis kartu su broliu Alessandro emigravo į JAV. Meksikoje, Tijuanos miestelyje, esančiame 20 mylių nuo San Diego (kur broliai apsigyveno), C. Cardini atidarė nedidelį restoranėlį su viešbučiu ir pavadino „Caesar`s place“ („Pas Cezarį“). Tai buvo labai gera geografinė vieta verslui, mat tuo metu JAV galiojo „sausasis įstatymas“, o čia, JAV kaimynystėje, jo laikytis nereikėjo.
1924 m. per Nepriklausomybės dieną, liepos 4-ąją, į C. Cardini užeigą sugužėjo daugybė Holivudo žvaigždžių, kirtusių valstybės sieną, nes norėjo gerai pasilinksminti. Gėrimų asortimentas buvo pakankamas, tačiau dėl užkandžių kilo sunkumų. Buvo vakaras, visi patiekalai pasibaigę, o aplinkinės parduotuvės - uždarytos. Ceasaris virtuvėje rado tik kiaušinių, alyvų aliejaus, romaninių salotų lapų, baltos duonos, parmezano, česnakų ir Vusterio padažo. Nenorėdamas, kad sugužėję netikėti svečiai išsiskirstytų, šeimininkas pasiūlė jiems paskanauti naujų salotų, skubiai pagamintų iš turimų produktų. Taip buvo patiektos pirmosios Cezario salotos, vėliau sužavėjusios visą pasaulį. Ši istorija, papasakota Cezario dukters, vėliau apaugo legendomis, naujomis pikantiškomis detalėmis.
Pirmasis Cezario salotų receptas
Apgalvojęs kelis variantus, C. Cardini išsirinko (kaip dabar jau galime tvirtinti) sėkmingiausią. Jis ištrynė lėkštę česnaku, gražiai sudėliojo salotų lapus, apšlakstė juos alyvų aliejumi, sudėjo kiaušinius, pagamintus ypatingu būdu (kiaušiniai 60 sekundžių buvo panardinti į beveik verdantį vandenį, todėl jų konsistencija priminė padažą), pabarstė tarkuoto sūrio, įspaudė citrinų sulčių, paskanino druska ir baltos duonos skrebučiais (crouton), pakepintais su alyvų aliejumi ir česnakais. Ir viskas! Daugiau jokių priedų klasikinėse Cezario salotose nebuvo! O istoriją apie jų sukūrimą žurnalistams papasakojo Cardini duktė Rosa. Jos pasakojimai buvo išspausdinti „Chicago Tribune“ (1987 m.), „The Santa Fe New Mexican“ (1997 m.) ir kituose leidiniuose.
Į salotas pridėti ančiuvių vėliau sugalvojo Ceasario brolis Alessandro, nutraukęs karo lakūno darbą ir apie 1926 m. prisijungęs prie šeimos verslo. Šiuo nauju salotų variantu jis pavaišino restorane apsilankiusius amerikiečių lakūnus, atvykusius iš San Diego. Patiekalui suteikė naują pavadinimą - „Aviatorių salotos“. Tačiau pats Ceasaris manė, jog salotoms pakankamai pikantiškumo suteikia Vusterio padažas ir jokių papildomų priedų joms nereikia. Be to, jis tvirtino, kad gaminant jo sumanytas salotas būtina naudoti tik itališką alyvų aliejų ir tik itališką parmezaną.
Kitos versijos ir legendos
Dalis Caesario draugų ir kolegų prieštarauja šiai Cezario salotų atsiradimo versijai. Štai vienas iš restorano darbuotojų Livio Santini tvirtina, kad būtent jis pirmasis 1925-aisiais pagamino šias salotas C. Cardini restorano virtuvėje pagal savo mamos receptą. Vėliau Caesaris šį jo receptą pasisavino. Restorano partnerė Paula Maggiora teigia, kad pirmą kartą jos buvo paruoštos 1927 m. amerikiečių lakūnams iš San Diego, o jų garbei pavadintos Aviator Salad (lietuvių k. „Lakūnų salotos“). Labai panašiai skamba ir Caesario brolio Alexo Cardini versija. Pasak jo, butent jis sukūrė šias garsiąsias salotas ir pavadino jas Aviator Salad.
Kita salotų gimimo versija, dėl kurios daugelis abejoja, pateikta George'o Leonardo Herterio knygoje „Bull Cook and Authentic Historical Recipes and Practices“. Čia rašoma, jog pirmą kartą šias salotas 1903 m. pagamino Giacomo Junia, Čikagoje dirbęs italų virėjas. Giacomo buvo mažo restoranėlio „The New York Café“ virėjas, norėjęs įtikti amerikiečių skoniui, mat makaronai ir picos, taip mėgstami Italijoje, čia nebuvo paklausūs. Todėl jis ir sukūrė šį paprastą užkandį, pavadindamas Cezario vardu garsiojo Gajaus Julijaus Cezario garbei.
Kitos versijos tvirtina, kad Cezario salotos ir Lakūnų salotos buvo dvi skirtingos salotų rūšys. Pirmąsias 1924-aisiais pagamino C. Cardini, o antrąsias, kurios buvo su ančiuviais, po poros metų paruošė A. Cardini. Julia Child savo knygoje From Julia Child‘s Kitchen pasakoja, kad dar vaikystėje valgė Cezario salotas, paruoštas paties Ceasario.
Klasikinės Cezario salotos: sudėtis ir paruošimas
Autentiškos Cezario salotos ruošiamos iš nesmulkintų romaninių salotų lapų, duonos skrebučių, alyvuogių aliejaus, česnako, citrinų sulčių, parmezano, kiaušinių ir Vusterio padažo. Šios salotos yra paprastumas ir elegancija. Pagamintos vos iš kelių produktų - romaninių salotų, krutonų, parmezano ir padažo jos užnugaryje palieka visas kitas salotas. Gerų cezario salotų pagrindą sudaro ne kas kitas, kaip padažas. Jis čia visa esmė ir žvaigždė.
Klasikinių Cezario Salotų Sudėtis
Nors šių salotų receptas per metus evoliucionavo, klasikinė Cezario salotų sudėtis išliko nepakitusi. Tai yra:
- Romėniškos salotos: Šios traškios salotos yra pagrindinis ingredientas, suteikiantis patiekalui šviežumo ir tekstūros.
- Skrebučiai: Tradiciškai naudojami duonos skrebučiai, apkepti su česnaku ir alyvuogių aliejumi, suteikia papildomos traškios tekstūros.
- Parmezano sūris: Smulkiai tarkuotas parmezano sūris suteikia sūrumo ir gilumo.
- Cezario padažas: Šio padažo sudėtis yra pagrindinė šių salotų paslaptis. Padažas gaminamas iš kiaušinio trynių, česnako, ančiuvių, Dijon garstyčių, citrinos sulčių, Worčesterio padažo, alyvuogių aliejaus ir parmezano.
Padažas - salotų širdis
Gerų cezario salotų pagrindą sudaro ne kas kitas, kaip padažas. Jis čia visa esmė ir žvaigždė. Gaminkite tiksliai pagal receptą ir namie greitai ir lengvai sukursite geriausiems restoranams nenusileidžiančias cezario salotas. Tiesa, originalus receptas reikalauja naudoti kiaušinius ir aliejų (iš esmės pasigaminti naminį majonezą), bet man žali kiaušiniai namų virtuvėje visada kelia baimę, tad aš naudoju tiesiog gerą majonezą.
Padažo paruošimas
- Alyvuogių aliejus: 150.00 ml (1/2 puodelio - česnakiniam aliejui ir 2 valg. š.)
- Citrinos: 2.00 vnt.
- Druska: 1.00 arbat. š.
- Česnako skilteles nulupkite ir sudėkite į nedidelį prikaistuvį. Užpilkite puse puodelio aliejaus. Kaitinkite ant vidutinio dydžio ugnies apie 3 minutes, kol aplink česnako skilteles aliejus ims burbuliuoti. Sumažinkite ugnį ir leiskite virti apie 10 minučių, kol česnakai paruduos.
- Į maisto smulkintuvą sudedame visus padažo ingredientus ir sutriname iki vientisos masės.
Skrebučiai: traškumo paslaptis
Skrebučius reikia apkepti alyvuogių aliejuje su česnaku, kad jie būtų traškūs, bet ne per daug riebūs.
- Prancūzišką batoną supjaustykite nestoromis, apie 0,6 cm storio, riekelėmis.
- Įkaitinkite orkaitę iki 120 ˚C temperatūros.
- Keptuvėje įkaitinkite česnakinį aliejų. Sudėkite orkaitėje išdžiovintas batono riekeles ir apkepkite iš abiejų pusių, kol riekelės sugers aliejų ir taps gražiai auksinės spalvos.
- Paruošiame krutonus - duoną supjaustome kubeliais, indelyje sumaišome aliejų su druska, pipirais, džiovintomis žolelėmis. Aliejaus mišinį pilame prie duonos kubelių, išmaišome. Kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 10-15 minučių, kol krutonai gražiai apskrunda ir sukietėja.
Salotų paruošimas
Išskirtinis yra ir šių salotų maišymo būdas. Priešingai nei daugelis salotų, jos nėra maišomos vis krestelėjant ir „mėtant“ produktus. Romaninės salotos, ruošiant šį patiekalą, „ridinėjamos“ po dubenį tol, kol visos tolygiai pasidengia padažu. Tai galima atlikti tiek specialiais įrankiais, šaukštais, tiek rankomis.
- Romėniškos salotos turi būti itin traškios ir šviežios. Šefas Darius rekomenduoja prieš patiekiant salotas palaikyti šaldytuve, kad jos būtų maksimaliai gaivios.
- Pašalinkite nuo romėninių salotų tamsius lapus, o nuo likusių nupjaukite apie 5 cm nuo šerdies. Nuplaukite ir gerai nusausinkite - salotos turi būti visiškai sausos ir traškios. Sudėkite salotas į dubenį. Apšlakstykite jas keliais lašeliais alyvuogių aliejaus. Berkite į dubenį šaukštelį druskos ir šaukštelį maltų juodųjų pipirų.
- Apšlakstykite salotas laimo sultimis ir vorčesterio padažu.
- Suberkite tarkuotą sūrį ir skrebučius. Ir vėl viską gerai išmaišykite, kad produktai tolygiai pasiskirstytų ir gerai susimaišytų.
- Sausus salotų lapus sumaišome su padažu, dedame juos į lėkštę. Ant viršaus dedame parmezano drožlių, krutonų ir vištienos (jei naudosite).
Cezario salotų interpretacijos
Nuo to laiko viso pasaulio virėjai su malonumu eksperimentuoja gamindami Cezario salotas ir kaskart papildydami klasikinį receptą naujomis sudedamosiomis dalimis. Vištiena tikrai neįeina į originalų Cezario salotų receptą. Bet jei salotų norisi sotesnių, tai ji čia tobulai tinka. Taip pat dar tobuliau tiktų krevetės.
Šiandien ypač populiarios Azijos virtuvių įkvėptos, sveikuoliškos, veganiškos patiekalų versijos. Kartu ir pagamintos su šviežiu itališku sūriu burata, ar naujai atrastos klasikinės. Pavyzdžiui, Cezario salotos su ant žarijų keptomis krevetėmis bei šparagais. Restorano „River Town“ Cezario salotos yra ne tik tradicinės, bet ir modernizuotos su unikaliu šefų prisilietimu.
Cezario salotos su grilinta vištiena
Viena iš populiariausių versijų - Cezario salotos su grilinta vištiena. Vištiena, grilinta iki tobulumo, suteikia patiekalui sultingumo, kuris puikiai dera su traškiomis romėniškomis salotomis ir sodriu Cezario padažu. Vištienos filė pabarstykite druska ir pipirais, kepkite ant grotelių. Iškeptą vištieną supjaustykite griežinėliais.
Cezario salotos su krevetėmis
Kita mėgstama variacija - Cezario salotos su krevetėmis, kurios suteikia jūros gėrybių skonio ir elegancijos šiam klasikiniam patiekalui.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
