Holterio monitoravimas ir širdies veiklos stebėjimas nėštumo metu

Nėštumo laikotarpis moters organizme sukelia daugybę pokyčių, kurie gali paveikti ir širdies veiklą. Nors dauguma nėštumų yra sklandūs, kai kuriais atvejais gali prireikti detalesnio širdies ritmo stebėjimo. Svarbu: Jei nėštumas yra mažos rizikos, nėščiąją gali prižiūrėti akušerė, šeimos gydytojas ar gydytojas akušeris ginekologas. Apsilankymų metu vertinami moters nusiskundimai, nėštumui įtaką darantys rizikos veiksniai, matuojamas kūno svoris, kraujospūdis. Reikėtų nepamiršti, jog jeigu turite jau anksčiau diagnozuotų ligų, vertėtų apsilankyti pas jus gydančius specialistus, informuoti juos, jog esate nėščia. Tai yra itin svarbu, nes gali prireikti koreguoti jums paskirtą gydymą - mažinti vaistų dozes ar juos pakeisti kitais, kad kūdikio laukimo laikotarpiu nekiltų jokių komplikacijų ir nėštumas būtų sklandus. Sužinojusi apie nėštumą moteris turėtų peržiūrėti savo elgsenos ir gyvenimo įpročius - vengti kontakto su sergančiais, karščiuojančiais žmonėmis, kurie turi infekcijų, atsisakyti bet kokių žalingų įpročių - beje, jų atsisakyti turėtų ne tik būsima mama, bet ir ją supantys artimiausi žmonės.

Kas yra Holterio monitoravimas?

Holterio monitoravimas - tai neinvazinis širdies ritmo stebėjimo metodas, kai atliekamas elektrokardiogramos (EKG) registravimas 24-72 valandų laikotarpiu. Dažniausiai skiriamas 24 valandų stebėjimas, tačiau gali būti rekomenduota stebėjimą atlikti ir ilgiau - 2 ar 3 paras. Skirtingai nuo standartinės elektrokardiogramos (EKG), kuri trunka vos kelias minutes, Holterio tyrimas leidžia stebėti širdies veiklą realiomis gyvenimo sąlygomis - darbo metu, ilsintis ar miegant. Dažnai širdies ritmo ar laidumo sutrikimai trunka vos kelias sekundes, todėl įprastas EKG tyrimas jų neužfiksuoja. Per 24 val. Holterio aparatas užfiksuoja daugiau nei 100 000 širdies ciklų, todėl net ir asimptominės aritmijos gali būti diagnozuotos. Holterio tyrimas - tai ilgalaikis širdies kardiogramos registravimas, padedantis gydytojui kardiologui aptikti paslėptus ritmo ir širdies kraujo tiekimo sutrikimus, pasireiškiančius įprasto fizinio krūvio, emocinių išgyvenimų metu, taip pat miegant.

Holterio tyrimo eiga ir pasiruošimas

Nors Holterio monitoravimas yra visiškai neskausminga ir neinvazinė procedūra, tinkamas pasiruošimas jai yra kritiškai svarbus. Nuo to, kaip paruošite savo odą, kokius drabužius pasirinksite ir kaip elgsitės tyrimo metu, tiesiogiai priklauso duomenų tikslumas ir tai, ar tyrimo nereikės kartoti.

Pasiruošimas tyrimui

• Po gydytojo kardiologo konsultacijos, pacientui užklijuojami elektrodai ant krūtinės, prijungiami prie nedidelio prietaiso - Holterio monitoriaus.
• Būtinai išsimaudykite duše ar vonioje ryte prieš pat vizitą pas kardiologą.
• Nenaudokite kremo, losjono ar aliejaus tose krūtinės vietose, kur bus klijuojami elektrodai. Riebalai, esantys kosmetikos priemonėse, sukuria barjerą tarp odos ir elektrodo klijų. Dėl to elektrodai gali atsiklijuoti praėjus vos kelioms valandoms po uždėjimo, ypač jei suprakaituosite.
• Vyrams, turintiems plaukuotą krūtinę, būtina atlikti „depiliaciją” tose vietose, kur bus klijuojami elektrodai.
• Patogumas tyrimo metu labai priklauso nuo to, ką vilkėsite. Geriausia vilkėti atskirą viršutinę dalį (marškinius, palaidinę) ir kelnes ar sijoną. Laisvi marškiniai ar palaidinės: Rinkitės drabužius, kurie nėra aptempti.
• Paprastai gydytojai rekomenduoja tęsti visų paskirtų vaistų vartojimą įprastu režimu, nebent kardiologas nurodė kitaip. Svarbu tęsti įprastą gydymą, kad būtų įvertintas jo efektyvumas.

Tyrimo metu

Pacientas su aparatu išleidžiamas į namus. Per šį laikotarpį reikia užsiimti įprastine veikla, dirbti kasdienius darbus. Netgi rekomenduojama gyventi įprastai - dirbti, vaikščioti, patirti įprastą fizinį ir emocinį krūvį, nes taip padidėja tikimybė užfiksuoti realiomis sąlygomis pasireiškiančius ritmo sutrikimus. Lengvas fizinis aktyvumas galimas, tačiau intensyvus sportas nerekomenduojamas dėl gausaus prakaitavimo ir galimo elektrodų atsiklijavimo.

• Holterio monitorius nėra atsparus vandeniui. Tai reiškia, kad užsidėję aparatą, jūs negalėsite maudytis duše, vonioje ar plaukioti baseine visą tyrimo laiką.
• Pritvirtintoje įrangoje yra mygtukas, kurį reikia paspausti pajutus nemalonius pojūčius ar skausmą širdies plote. Tokiu būdu aparatas užfiksuos laiką, kurio metu užrašytą kardiogramą išsamiau peržiūrės kardiologas.
• Pacientui nurodoma pildyti specialų dienoraštį. Tai yra popieriaus lapas, kuriame turėsite žymėti visus svarbius įvykius. Pavyzdžiui: „14:30 - Lipau į 5 aukštą. Jaučiau širdies permušimus.”
• Miegoti su aparatu gali būti nepatogu. Rekomenduojama miegoti ant nugaros arba ant šono taip, kad nespaustumėte aparato ir netemptumėte laidų.
• Jei lipdukas atsiklijavo, pabandykite jį priklijuoti atgal. Svarbu, kad metalinė elektrodo dalis liestųsi su oda.
• Taip, šiuolaikiniai Holterio monitoriai yra gerai apsaugoti nuo buitinių prietaisų trikdžių. Galite naudotis telefonu, kompiuteriu, žiūrėti televizorių ar naudotis mikrobangų krosnele.
• Holterio monitoravimas netrukdo vairuoti.

Po tyrimo

Tyrimo pabaigoje pacientas grįžta į kliniką (praėjus gydytojo nurodytam parų skaičiui), kur Holterio įranga nuimama. Duomenys iškart perkeliami į kompiuterinę sistemą. Duomenys analizuojami specialia programine įranga - nustatomi net smulkūs nukrypimai nuo normos. Svarbu suprasti, kad Holterio tyrimo rezultatai nėra gaunami iš karto. Rezultatų paruošimas gali užtrukti nuo kelių dienų iki savaitės.

Holterio tyrimo tinkamumas ir svarba nėštumo metu

Ar Holterio tyrimas tinkamas nėščioms moterims? Taip, Holterio monitoravimas yra saugus nėštumo metu, nes nenaudoja spinduliuotės ir neveikia vaisiaus.

EKG nėra privalomas tyrimas nėštumo metu. EKG gali būti registruojama, jeigu nėščioji turi kokių nors nusiskundimų dėl širdies veiklos. Pavyzdžiui, skundžiasi padažnintu ar netvarkingu širdies plakimu, jeigu ją vargina neįprastai intensyvus dusulys arba jeigu gydytojas išklausė širdies ūžesį. Kilus įtarimams dėl nėščiosios širdies darbo, ji turi būti siunčiama gydytojo kardiologo konsultacijai.

Širdies permušimai ir ritmo sutrikimai: Kada sunerimti?

Širdies permušimus bent kartą gyvenime yra pajutęs kiekvienas. Juos gali nulemti pervargimas, ilgalaikis stresas, nesaikingas kavos, alkoholio vartojimas ir įvairios kitos aplinkybės. Įprastai širdis plaka ritmingai, ir žmogus savo širdies plakimo nejaučia, nebent jis paspartėja ar sustiprėja. Priešlaikiniai širdies susitraukimai, dar vadinami širdies permušimais arba ekstrasistolėmis, atsiranda tada, kai širdyje aktyvuojasi tam tikras taškas, išbalansuojantis normalų ritmą. Pacientai šį pojūtį apibūdina įvairiai: vieni sako, kad jaučia tarsi krūtinėje „kažkas persiverčia“, kiti apibūdina tai kaip „gerkle nuslinkusį kąsnį“, dar kiti teigia tiesiog pajutę greitesnį širdies plakimą ar stabtelėjimą.

Svarbu žinoti, kad nei pats žmogus, nei gydytojas, išklausęs paciento nusiskundimų, negali tiksliai nustatyti širdies permušimų priežasties - tam reikia atlikti papildomus tyrimus. Pasak gydytojo kardiologo, širdies permušimus gali sukelti daugybė veiksnių. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei kartu su permušimais pasireiškia oro trūkumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas, skausmas krūtinės srityje fizinio krūvio metu. Gydytojas kardiologas prisimena, kad širdies permušimais besiskundžiančių pacientų buvo ypač padaugėję „Covid-19“ pandemijos metu. Pasak jo, šis faktas patvirtina, kad virusinės infekcijos gali turėti ilgalaikį poveikį širdies veiklai - net ir visiškai pasveikus, permušimai gali išlikti.

Širdies ritmo sutrikimų diagnostika ir gydymas

Pradinis būtinas tyrimas - elektrokardiograma (EKG). Kadangi širdies ritmas EKG užrašymo metu tiriamas labai trumpai (15-30 sekundžių), permušimai ne visada užfiksuojami. Jei jų nepavyksta užregistruoti, atliekamas Holterio monitoravimas - pacientas visą parą ar kelias nešioja specialų aparatą, kuris užrašo EKG. Kardiologė G.Balčiūnaitė sakė, kad yra trys pagrindinės didelės širdies ligų grupės, kurias galima nustatyti užregistravus elektrokardiogramą: Širdies ritmo sutrikimai, širdies laidumo sutrikimai (blokados) ir koronarinė širdies liga bei miokardo infarktas. Pacientai turėtų žinoti, kad tiek ritmo, tiek laidumo sutrikimai gali būti trumpalaikiai, įvykti bet kuriuo paros metu, nebūtinai gydytojo kabinete. Tokiu atveju registruojant EKG jokių pakitimų galima ir neaptikti.

Jei permušimai pavieniai, gydymo dažniausiai neprireikia. Tačiau jei jie dažni, gydytojas gali rekomenduoti ištirti kalio ir magnio kiekį kraujyje, įvertinti skydliaukės veiklą. Siekiant patikslinti, ar nėra širdies permušimus galinčių lemti struktūrinių širdies pakitimų, būtinai atliekamas ultragarsinis širdies tyrimas (echoskopija). Esant labai dideliam ekstrasistolių kiekiui svarstomas jų gydymas antiaritminiais vaistais ar kitais metodais. Visgi, svarbu žinoti, jog netgi jeigu monitoravimo metu permušimų nebus užfiksuota, negalima teigti, kad jų nėra.

Kartais pacientui skundžiantis permušimais, tyrimai atskleidžia esant prieširdžių virpėjimą - vieną dažniausių ritmo sutrikimų. Negydomas prieširdžių virpėjimas smarkiai padidina insulto riziką. Pasak dr. A. Maksvyčio, tik specialūs antikoaguliantai, kurie šiandien yra kompensuojami, gali efektyviai sumažinti insulto riziką.

Jeigu širdies permušimus sukelia išoriniai veiksniai (mityba, stresas, pervargimas), gydymo dažniausiai nereikia - pakanka koreguoti gyvenimo būdą ir daugeliu atvejų jie išnyksta savaime. Jeigu nustatoma konkreti priežastis, sukėlusi širdies permušimus - pavyzdžiui, mažakraujystė ar skydliaukės sutrikimai - būtina skirti atitinkamą gydymą.

Diagnozavus dažniausiai pasitaikantį širdies ritmo sutrikimą - prieširdžių virpėjimą - gali prireikti jo atstatymo. Esant tam tikriems ritmo sutrikimams, gali prireikti intervencinio gydymo. Kai širdyje nustatomi vadinamieji „aktyvūs taškai“, atsakingi už ritmo sutrikimus, gali būti atliekama perkateterinė abliacija - procedūra, kurios metu specialia įranga per kateterį pasiekiami ir sunaikinami permušimus sukeliantys židiniai.

Pavyzdžiui, žmogus kreipiasi dėl širdies permušimų, tačiau neatsižvelgia į tai, kad jau kurį laiką jo kraujospūdis yra padidėjęs ir nėra gydomas. Pradėjus reguliuoti kraujospūdį ir pasiekus gerus rezultatus, permušimai gali žymiai sumažėti ar net visai išnykti. Panaši situacija gali būti ir su skydliaukės ligomis - pacientas nepastebi ar ignoruoja tam tikrus simptomus, tačiau pajutęs širdies permušimus kreipiasi į gydytoją. Taigi, jeigu permušimai juntami dienos bėgyje ar kartojasi keletą dienų, svarbu šio simptomo neignoruoti, ypač jei jis pasireiškia kartu su kitais negalavimais. Žmogus dažnai nesusieja atskirų simptomų tarpusavyje, tačiau gydytojas, atlikęs būtinus tyrimus, gali nustatyti tikrąją problemos priežastį ir padėti ją pašalinti.

Pagrindiniai širdies ritmo sutrikimų diagnostikos metodai

tags: #holterio #tyrimas #ir #nestumas

• Kaip plaukų tyrimas atskleidžia alkoholio vartojimą
• Išsami informacija apie Bepanthen kremą žindymo laikotarpiu
• Dėmesio sutelkimas ikimokykliniame amžiuje
• Kaip gydyti kūdikio odos sausumą.
• Rekomendacijos šeimai