Gyvūnų priežiūra ir globa Lietuvoje: atsakingumas, iššūkiai ir pagalba

2025 m. Spalio 4-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė gyvūnų globos diena - tai ypatinga proga atkreipti dėmesį į gyvūnų teises, jų gerovę ir atsakingą gyvūnų laikymą. Šis renginys - tai ne tik galimybė visuomenei geriau suprasti gyvūnų priežiūros svarbą, bet ir galimybė padėti rasti naujus namus globos namuose gyvenantiems gyvūnams.

Atsakingas požiūris į gyvūnus ir teisinis reguliavimas

Gyvūnų augintinių gerovė ir jų tinkama priežiūra yra kiekvieno savininko pareiga. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, gyvūnų gerovės srityje galioja griežti teisės aktai ir tarptautinės sutartys. Šie reglamentai skirti užtikrinti, kad su gyvūnais būtų elgiamasi humaniškai, o jų poreikiai būtų patenkinti.

Primename, kad gyvūnai augintiniai: katės, šunys, šeškai ir kiti gyvūnai augintiniai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Gyvūnų augintinių registro valdytoja - Žemės ūkio ministerija, tvarkytojos - valstybės įmonė Žemės ūkio informavimo ir kaimo verslo centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Dėl netinkamos priežiūros, veterinarinės pagalbos, žiauraus elgesio, prastų gyvenamųjų sąlygų ir pan. nelegalios gyvūnų veiklos reikėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Laukinių gyvūnų globa ir priežiūra

Laukinių gyvūnų globa ir reabilitacija yra itin svarbi sritis, siekiant išsaugoti šalies gamtos įvairovę ir užtikrinti sužeistų ar nelaimės ištiktų gyvūnų gyvybes. Šioje srityje didelį vaidmenį atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC), kuris pradėjo veiklą nuo sausio pirmosios. Centras, įkurtas Naujųjų Muniškių kaime, Kauno rajone, dirba 7 dienas per savaitę. Šio centro įsteigimas yra itin svarbus žingsnis siekiant užtikrinti tinkamą laukinių gyvūnų priežiūrą ir gerovę Lietuvoje. Specialistų teigimu, Lietuvą spaudžia ES teisės aktais nustatyti bei tarptautinėmis sutartimis prisiimti įsipareigojimai laukinių gyvūnų gerovės srityje.

LGGC tikslai ir veikla

LSMU Laukinių gyvūnų globos centro pagrindiniai tikslai yra rūpintis laukinių gyvūnų laikymu, globa, reabilitacija bei adaptacija. Išgydyti ir galintys savarankiškai gyventi laukiniai gyvūnai bus sugrąžinti į natūralias buveines. Specialistai pasakoja, kad iki šiol, nesulaukę savalaikio ir tinkamo gydymo, nugaišdavo 65 proc. paimtų laukinių gyvūnų, o į natūralias buveines buvo paleidžiamas tik kas penktas gyvūnas. Iki šiol nekompetentingai skirstomos gyvūnų laikymo ir globos funkcijos bei prasta perkamų globos paslaugų kokybė teigiamų rezultatų nedavė. „Didžioji dalis paimtų gyvūnų - žinduolių, roplių, paukščių - nugaišinami ar nesulaukę savalaikio ir tinkamo gydymo nugaišta. Tai sudaro apie 65 proc.“

Tarptautinė patirtis

Siekiant pagerinti laukinių gyvūnų globos standartus Lietuvoje, buvo domimasi gyvūnų gerovės centrais Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Pastebėta, kad Lietuvoje nugaišusių gyvūnų procentas buvo daugiau kaip dvigubai didesnis nei Airijoje. Didžiosios Britanijos Vale laukinių gyvūnų ligoninė ir reabilitacijos centras per vienerius metus paima apie 4 tūkst. gyvūnų, t. y. beveik 6 kartus daugiau nei Lietuva. „Didžiosios Britanijos ir Lietuvos klimatinės sąlygos panašios, laukinių gyvūnų rūšinė sudėtis irgi panaši. Toks paimamų gyvūnų skaičiaus skirtumas rodo, kad Didžiosios Britanijos visuomenė yra aktyvesnė, žmonės ten labiau linkę reaguoti į laukinių gyvūnų nelaimes bei ieškoti pagalbos. Be to, seniai ir aktyviai veikia nemažai laukinių gyvūnų reabilitacijos centrų.“

LGGC priimti gyvūnai ir konfiskuotų gyvūnų problema

Laukinių gyvūnų globos centras yra pasirengęs priimti įvairius gyvūnus, kuriems reikalinga pagalba. Neseniai į LGGC buvo perkeltos Aplinkos apsaugos departamento dėl pažeidimų paimtos papūgos ir kiti egzotiniai paukščiai: 53 individai, 4 karališkieji pitonai, amerikinė raudonoji voverė, 12 kačių hibridų, servalas, didysis apuokas, liepsnotoji pelėda. Taip pat į centrą globai iš gamtos priimti didysis erelis rėksnys ir jūrinis erelis. Neseniai pagalba suteikta barsukui, sidabriniam kirui, gulbei bei kitiems paukščiams. Konfiskuotų gyvūnų problema išlieka aktuali. „Pažeidimą nustatęs Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) neturi galimybės paimti neteisėtai ar netinkamai laikomų laukinių gyvūnų, kol nesuranda, kas gali juos prižiūrėti. Esant tokiai situacijai, dažnai gyvūnai lieka pas pažeidėjus, kol šalyje ar užsienyje surandami kvalifikuoti specialistai bei būtinos laikymo sąlygos.“

Ką daryti radus laukinį gyvūną?

Apie rastą sužeistą laukinį gyvūną pirmiausiai reikia pranešti Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Atsiliepęs darbuotojas, įvertinęs situaciją, nukreips į LGGC. Taip pat galima tiesiogiai susisiekti su LGGC konsultacijai telefonu ar el. paštu. Radus sužeistą laukinį gyvūną reikėtų kreiptis į LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą adresu: Jurginų g. 6, Naujieji Muniškiai, Kauno raj. Dėl žiauraus elgesio su laukiniais gyvūnais ar jų kankinimo, partrenktų, užstrigusių ar gatvėje besiblaškančių laukinių gyvūnų, dėl neteisėto laukinių gyvūnų laikymo, naudojimo ar prekybos, bei jų laikymo sąlygų neatitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 arba kitais nurodytais kontaktais. Radus gyvūną reikėtų atidžiai įvertinti jo būklę. Jeigu gyvūnas sveikas geriausia palikti jį ten, kur buvo rastas.

Rastų paukščių jauniklių rūšys ir pagalbos poreikis

Radus paukščio jauniklį, svarbu atpažinti, ar jam tikrai reikalinga pagalba. Dauguma aptinkamų paukščių jauniklių jau yra beveik savarankiški. Tai paukščiai, palikę savo lizdą ir prižiūrimi tėvų, dar negalintys pilnai skraidyti, tačiau jiems nereikia žmogaus pagalbos. Savarankiški jaunikliai tvirtai stovi ant kojų, gali šokinėti ar bėgti, ir kojų pirštais sugriebti šaką. Šie paukščiai dažniausiai turi plunksnas visame kūne, gali skristi trumpus atstumus, bet ne pilnai. Paprastai tokie paukščiai palieka lizdą ir į jį negrįžta, todėl tokio jauniklio nereikėtų grąžinti į lizdą - jis vis tiek iššoks. Jei pastebėjote tokį jauniklį, įsitikinkite, kad jūsų augintiniai nekelia jam grėsmės, o jei esate tikri, kad jauniklis yra nesaugioje vietoje, jį galima perkelti į netoliese esantį krūmą ar medžio šaką.

Pagalbos reikia, jei paukščiukas dar nėra pilnai apaugęs plunksnomis, matyti nuogos odos plotai, jis padengtas pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, o juo labiau vaikščioti, šokinėti ir visiškai negali skraidyti. Jei radote tokį jauniklį ant žemės, labai tikėtina, kad netoliese yra jo lizdas. Jei pavyks rasti lizdą (jis gali būti gerai paslėptas), kuo greičiau grąžinkite paukštį atgal. Nesijaudinkite - paukščių tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą ir neapleis savo jauniklio, jei jį palietė žmogus. Jei lizdas buvo sunaikintas, galite padaryti naują, dirbtinį lizdą ir pastatyti jį buvusio lizdo vietoje arba šalia. Įdėkite jauniklį atgal ir pažiūrėkite, ar tėvai sugrįš. Jei jauniklio tėvai negrįžta į lizdą, paukščiuko negalima grąžinti į buvusį lizdą.

Jei paukštis yra sužeistas arba dėl kitų priežasčių esate visiškai tikri, kad jam reikia pagalbos, praneškite pagalbos tarnyboms telefonu 112. Jei sergančiam, sužeistam ar savarankiškai išgyventi negalinčiam paukščiukui reikalinga skubi pagalba, LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytojai budi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir yra pasirengę konsultuoti telefonu arba priimti sužeistus gyvūnus gydymui ir priežiūrai, taip pat ir jų sužeistus jauniklius.

Beglobių naminių gyvūnų priežiūra ir Vilniaus patirtis

Vilniaus miesto savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisija rūpinasi gyvūnų gerovės politikos formavimu sostinėje. UAB „Grinda” teikia ne tik miestui būtinas inžinerinės ir judumo infrastruktūros paslaugas, bet ir rūpinasi sostinės beglobiais gyvūnais, organizuoja jų priežiūrą ir globą. Vilniaus gyvūnų globos namai kasmet priglaudžia apie 1500 gyvūnų, daugiausia šunų ir kačių. Gyvūnų skaičius išlieka panašus jau penkerius metus, todėl, pasak globos namų atstovų, būtina didinti vilniečių sąmoningumą tiek dėl atsakingo elgesio su gyvūnais, tiek dėl benamių gyvūnų globos kaip pirmojo pasirinkimo, nusprendus priimti naują šeimos narį. „Jei pažvelgtume į pastarųjų metų statistiką, tai mūsų priglaustų gyvūnų skaičius yra stabilus. Džiugina, kad maždaug kas dešimtas iš jų randa naujus namus.“ Vidutiniškai globos namuose nuolatos globojama apie 80 gyvūnų, iš kurių katės ir šunys sudaro maždaug po 50 proc. Kiekvieną dieną situacija gali keistis: vieni gyvūnai suranda naujus namus, o kiti patenka į globos namus ieškodami prieglobsčio. Vilniaus gyvūnų globos namų atstovai pabrėžia, kad kasmet sulaukia daugybės pranešimų apie bešeimininkius gyvūnus. 2023 m. registruoti net 1627 iškvietimai.

Modernizacija ir plėtra

Vilniaus gyvūnų globos namai nuolat tobulina savo infrastruktūrą ir teikiamas paslaugas. „Džiaugiuosi, kad pavyko pastatyti ir įkurti naujus, modernius Vilniaus miesto savivaldybės gyvūnų globos namus.“ Ilgai planuota, beveik metus vykdyta Vilniaus gyvūnų globos namų rekonstrukcija baigta. Visos anksčiau teiktos beglobių gyvūnų priežiūros paslaugos vėl teikiamos adresu L. Giros g. 114. Komisijos atstovai apžiūrėjo baigiamą rekonstruoti Vilniaus gyvūnų globos namų kompleksą L. Giros g., laikinąsias patalpas E. Andrė g., kur šiuo metu gyvena namų netekę keturkojai, bei tikrąsias (oficialias) Vilniaus gyvūnėlių kapines. Atnaujintu Vilniaus gyvūnų globos namų kompleksu domisi ir statybos bei architektūros profesionalai. Išsamiau apie rekonstrukcijos iššūkius ir pritaikytus sprendinius rašo Statyba ir architektūra - žurnalas ir portalas apie statybų, architektūros, interjero ir kitas aktualijas. Nors dažniausiai globos namai rūpinasi šunimis ir katėmis, pasitaiko ir neįprastų atvejų. „Per savo praktiką esame priėmę stirną, papūgą, net meškėną“, - dalinasi A. Žėbienė. Kartais nutinka ir stebinančių istorijų. Pavyzdžiui, vienas šuniukas, pabėgęs iš naujų namų, pats grįžo į globos namus ir laukė prie vartų, kol darbuotojai jį vėl priims.

Populiacijos kontrolė ir socialinės programos

Beglobių gyvūnų populiacijos kontrolė yra vienas iš pagrindinių gyvūnų globos organizacijų tikslų. Sparčiai vėstant orams Vilniaus gyvūnų globos namuose laikinai stabdoma puslaukinių kačių sterilizacijos programa „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“. Bendradarbiaujant su gyvūnų globos organizacijomis šiemet čia sterilizuota beveik tūkstantis kačių. Programos vykdymas bus atnaujintas 2023 m. pavasarį. Programa „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“- humaniškas ir mažiausiai streso gyvūnui keliantis benamių kačių populiaciją kontroliuojantis būdas. Nors kasmet sterilizuojama daugiau nei 700 kačių, miesto plėtra ir naujų teritorijų prijungimas kelia papildomų iššūkių. Sostinė pradeda analogų šalyje neturinčią „Senjoras - senjorui“ programą - kviečia vyresnio amžiaus vilniečius tapti šeimininkų netekusių, dažniausiai garbaus amžiaus, keturkojų augintinių globėjais. Jiems Vilniaus miesto savivaldybė suteiks visas priežiūros priemones, pasirūpins pašaru ir kraiku, prireikus, veterinarinėmis paslaugomis.

Švietėjiška veikla

Siekiant ugdyti atsakingą požiūrį į gyvūnus, gyvūnų globos organizacijos aktyviai vykdo švietėjišką veiklą. Minint Pasaulinės gyvūnų globos dieną, Vilniaus gyvūnų globos namai duris atvėrė Vilniaus Antakalnio pradinės mokyklos moksleiviams. UAB „Grinda“ administruojamų Vilniaus gyvūnų globos namų (VGGN) specialistai svečiavosi VšĮ „Geros pradžios“ mokykloje, kur 1-4 klasių moksleivius supažindino su prieglaudos veikla. Į susitikimą su Vilniaus gyvūnų globos namų vadove, veterinarijos gydytoja Agne Žėbiene ir veterinarijos felčere Vaida Žirniene susirinkę pradinukai aiškinosi, kodėl kai kurios katės yra pakirptomis ausimis.

Pagalba sužeistiems ir bešeimininkiams gyvūnams: Kur kreiptis?

Padėkite mums padėti tiems, kurie negali savimi pasirūpinti. Svarbiausias Gyvūnų globėjų asociacijos tikslas - ginti naminius ir laukinius gyvūnus nuo žiauraus elgesio, ieškoti būdų ir priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti, suteikti pirmąją pagalbą sužeistiems laukiniams gyvūnams ir paukščiams. Žinoti, kur kreiptis pagalbos, yra gyvybiškai svarbu.

• Skubi pagalba (bendrasis pagalbos numeris): 112 - visais atvejais, kai gyvūnui reikalinga skubi pagalba ar pagalba laukiniams gyvūnams.
• LSMU Laukinių gyvūnų globos centras: Dėl sužeistų, sergančių ar pagalbos reikalingų laukinių gyvūnų. Adresas: Jurginų g. 6, Naujieji Muniškiai, Kauno raj. Galima tiesiogiai susisiekti su LGGC konsultacijai telefonu ar el. paštu.
• Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT): Dėl netinkamos gyvūnų augintinių priežiūros, veterinarinės pagalbos, žiauraus elgesio, prastų gyvenamųjų sąlygų, nelegalios gyvūnų veiklos. Tel. Nr. +370 37 322333, mob. : 065570058.
• Aplinkos apsaugos departamentas (AAD): Dėl žiauraus elgesio su laukiniais gyvūnais ar jų kankinimo, partrenktų, užstrigusių ar gatvėje besiblaškančių laukinių gyvūnų, dėl neteisėto laukinių gyvūnų laikymo, naudojimo ar prekybos, bei jų laikymo sąlygų neatitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams. Skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 arba el. Nr. +370 37 322333, mob. : 065570058.
• Vilniaus gyvūnų globos namai: Apie pastebėtus bešeimininkius gyvūnus Vilniuje galima informuoti trumpuoju telefonu 1355.
• VšĮ teikianti bešeimininkių kačių kastravimo (PSP) programas ir gaudymo paslaugas: Tel. Nr. +370 37 42 60 53.

tags: #gyvunu #prieziuros #ir #globos #komisija

• Rėmeliai "Mano Pirmieji Metai"
• viskas, ką reikia žinoti apie kompiuterinių žaidimų įtaką vaikams
• Theresos May kelias į Dauningo gatvę
• žaiskite smagius Baby Barbie žaidimus
• Kaip išsirinkti patogiausią vokelį