Jurgis Zauerveinas – lietuvybės žadintojas ir neoficialaus Mažosios Lietuvos himno autorius

Sausio 15-oji yra svarbi data mūsų valstybės XX a. istorijoje, tačiau kartu tai yra ir Jurgio Zauerveino (1831-1904) gimimo diena. Didis lietuvių tautos bičiulis, poetas ir publicistas J. Zauerveinas gimė 1831-aisiais Hanoveryje, vokiečio evangelikų liuteronų kunigo šeimoje. Jurgio Zauerveino asmenybė peržengė visas to meto įprastines veiklos bei interesų raiškos ribas.

Poliglotas ir pasaulio pilietis

Studijavo Getingeno ir Vienos universitetuose, tačiau mokslų nebaigė, susižavėjęs pasaulio tautų kalbomis. Daug keliavo po Europą, buvojo ir Šiaurės Afrikoje, Mažojoje Azijoje. Neįtikėtina, bet, J. Basanavičiaus apskaičiavimu, per savo gyvenimą J. Zauerveinas išmoko apie 70 kalbų, o susikalbėti galėjo ir visais dviem šimtais. Kaip tikras pasaulio pilietis Zauerveinas neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, sakydamas „ne gyvenu ten ir ten, bet būnu“.

Veikla Mažojoje Lietuvoje

Mažojoje Lietuvoje ėmė lankytis nuo 1877-ųjų; ypač pamėgo gražiąsias vietas palei Šešupę, Pilkalnio apylinkėse. J. Zauerveinas suprato ne tik kalbos, bet ir etninės kultūros vertę. Bendravo su Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, įsitraukė į lietuvių tautinę ir politinę veiklu ir bendradarbiavo apie 20 metų. Ryžtinga J. Zauerveino laikysena, jo idėjos formavo Jono Šliūpo, Martyno Jankaus, Vydūno, kitų pirmųjų lietuvių tautinio atgimimo epochos šauklių pasaulėžiūrą.

Neliko abejingas vietinių gyventojų vargams ir rūpesčiams. Jo akyse vyko sparti krašto germanizacija, gujant lietuvių kalbą iš mokyklų. J. Zauerveinas ėmėsi organizuoti lietuvininkų deputacijas pas kaizerį Vilhelmą I. Taip pat ir rašyti straipsnius apie prigimtines tautos teises į lietuviškus laikraščius - Šerniaus leidžiamą „Lietuvišką caitungą“, Einaro - „Naująjį keleivį“, Mauderodės - „Naująją lietuvišką caitungą“.

Literatūrinis palikimas ir „Lietuviais esame mes gimę“

Iš viso parašė apie tris šimtus eiliuotų kūrinių. Dauguma jo patriotinių eilėraščių tapo liaudies dainomis. Labiausiai jį išgarsino 1879 m. parašytas eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“ („Lietuv'ninkai mes esam gimme“), kuris laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu. Nors oficialiu Lietuvos himnu netapo, o šiandien labiau žinomas sutrumpintas variantas, tačiau populiarumo neprarado, tik žodis „lietuvninkai“ pakeistas į „lietuviai“ ir pavadintas „Lietuviais esame mes gimę“.

Svarbesnės Jurgio Zauerveino publikacijos

Jam esame dėkingi už labai svarbų lietuvybės palaikymą tautinio atgimimo pradžioje; už tautinės tapatybės žadinimą Klaipėdos krašte. Galima pasidžiaugti, kad prieš porą metų Klaipėdos centre, prie Liepų g. namo nr. 5 iškilo paminklas Jurgiui Zauerveinui - granite iškaltas įžymiojo kultūrininko siluetas ir minėtos giesmės pradžios ketureilis.

tags: #j #zauerveinas #lietuviais #esame #mes #gime

• Priežastys ir sprendimai vaikų odos ir nagų problemoms
• kodėl verta mėgautis karšta vonia
• Diagnostikos iššūkiai ir gyvybiškai svarbi pagalba apendicitui nėštumo metu
• Kaip atpažinti agresyvaus vaiko tikruosius poreikius?
• Supraskite ovuliacijos ir gausių išskyrų ryšį