Laukinių gyvūnų, ypač paukščių, globa Lietuvoje: atsakingas elgesys ir teisiniai aspektai

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, laukiniai gyvūnai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriems įveikti reikalinga žmonių pagalba. Nuo sužalojimų eismo įvykiuose iki netinkamų laikymo sąlygų - priežasčių, kodėl gyvūnams prireikia globos, yra daug. Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas laukinis gyvūnas, kuris atrodo bejėgis ar nejudrus, iš tiesų yra sužeistas. Gyvūnų ekspertai primena, kad iš karto kilęs noras suteikti pagalbą, nebūtinai yra gerai. Įsikišimas į gamtos taisykles galima tik pabloginti situaciją.

Laukinių gyvūnų globos centrų vaidmuo

Antrus metus veikiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC) yra svarbus pagalbos laukiniams gyvūnams teikėjas. Vien šiais metais centras suteikė pagalbą 1964 laukiniams gyvūnams, iš kurių beveik 500 buvo sugrąžinti į gamtą. Naujausiais duomenimis, šiais metais gauta per 6,650 tūkst. pranešimų dėl galimai sužeistų laukinių gyvūnų - net 24 proc. LSMU Laukinių gyvūnų globos centras Kaune yra vienintelis šalyje centras, kuriame pagalba laukiniams gyvūnams teikiama visą parą.

Jis įsikūręs Kauno rajone ir priima sužeistus, konfiskuotus ar globos reikalaujančius laukinius gyvūnus iš visos Lietuvos. Šiame centre gyvūnams suteikiama veterinarinė pagalba, vykdoma reabilitacija, o pasveikę ir galintys savarankiškai gyventi gyvūnai grąžinami į natūralias buveines. Centro specialistai pabrėžia, kad geriausia pagalba laukiniam gyvūnui - profesionalus ir kuo greitesnis perdavimas specialistams, o ne laikinas laikymas namuose.

Pagrindinės laukinių gyvūnų sužalojimų priežastys

LGGC vadovė J. Morkūnaitė pabrėžia, kad didžioji dauguma laukinių gyvūnų nukenčia dėl žmogaus veiklos pasekmių. Dažniausios nukentėjusių gyvūnų diagnozės - kaulų lūžiai, sumušimai, dehidratacija, išsekimas. Laukiniai gyvūnai sužeidžiami eismo įvykiuose, nemažai paukščių žūva atsitrenkę į stiklines vitrinas, langus. Daug sužalojimų sukelia žvejybos priemonės - valai, kabliukai, įvairios atliekos. Kita nemaža problema - tyčiniai gyvūnų sužalojimai. Vien per 9 šių metų mėnesius į LGGC pateko net 14 pašautų gyvūnų.

Laukinių gyvūnų prisitaikymas miestuose ir nauji iššūkiai

LSMU VA Veterinarijos fakulteto Gyvūnų gerovės centro atstovė dr. pastebėjo, kad gyvūnai ieško, kur jiems geriau - ir atkeliauja į miestus. Viena priežasčių, dėl kurių laukiniai gyvūnai atkeliauja į miestus - nes čia jie randa maisto, prisitaiko ir išgyvena. Pastebėta, kad miestuose laukinė gyvūnija keičia savo elgseną: išplečia natūralią mitybą, įtraukia į ją ir žmonių maistą. Taip pat - sumažina savo gyvenamąją teritoriją, tampa aktyvūs ir medžioja naktį. Kita priežastis - klimato kaita.

Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė pastebėjo: antrus metus veikiantis LGGC jau kuria pokyčių laukinių gyvūnų gelbėjimo srityje - bet Lietuvoje kasmet susiduriama ir su visiškai naujais iššūkiais - kaip rudasis lokys Vilniuje, gyvūnų gerovės problemos zoologijos soduose, masinės paukščių nykštukų žūtys pajūryje.

Gyvūnų konfiskavimas ir laikymo nelaisvėje reglamentavimas

Per pastaruosius metus Centre penktadaliu išaugo ir paimtų iš netinkamų laikymo sąlygų ar konfiskuotų gyvūnų laikinoji globa: šiemet per 9 mėnesius ji suteikta 247 gyvūnams. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė informavo, jog iš laikytojų šiemet dėl netinkamų laikymo sąlygų ar neteisėto laikymo paimti 247 laukiniai gyvūnai, iš jų - 7 ropliai, 170 paukščių, 70 žinduolių.

Šis skaičius išaugo beveik 3,5 karto per metus.

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vedėja Toma Bulauskienė aptarė Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reglamentavimą. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2 tūkst. laukinių gyvūnų laikytojų. Pagal išduotus leidimus nelaisvėje laikomos 96 laukinių gyvūnų rūšys. Lietuvos zoologijos sodo mokslinės veiklos skyriaus vadovas Airingas Šuopys pasidalijo patirtimi, kokios praktikos taikomos didžiųjų gyvūnų gerovei užtikrinti.

Kada paukščiui reikia pagalbos?

Svarbu atskirti situacijas, kada paukščiui iš tikrųjų reikia pagalbos, o kada geriau jo netrikdyti. Daugelio žmonių randamų paukščių jauniklių yra beveik savarankiški. Tai daugiausia lizdą palikę, dar nemokantys skristi paukščiai, kuriuos vis dar globoja tėvai ir jiems mūsų pagalbos nereikia. Baltosios kielės jaunikliams pagalba nereikalinga, nes kai tokie paukščiai palieka lizdą pirmą kartą, dažniausiai jie ten nebegrįžta, todėl net jei lizdą matote, nederėtų paukščio dėti atgal - jis iškart iššoks vėl. Radus tokį paukščio jauniklį, įprastai jam pagalbos nereikia, jis jau mokosi gyventi savarankiškai. Tokiu atveju paukščio jauniklį galima perkelti ant šalia esančios neaukštos šakelės ar krūmo bei užtikrinti, kad mūsų pačių augintiniai nepasieks jauniklio.

Kada pagalba būtina?

Jei paukščio jauniklis dar nėra visiškai padengtas plunksnomis, matomos plikos odos vietos, yra padengtas pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, vaikščioti, šokuoti arba skristi, tokiam jaunikliui reikalinga pagalba. Jei radote tokį jauniklį ant žemės, vadinasi, jo lizdas greičiausiai yra netoliese. Tik nesijaudinkite dėl žmogaus kvapo, paukščių tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą, tai tik senas mitas ir bijoti dėl to nereikia, tėvai tikrai nepaliks savo jauniklio, jei jį palietė žmonės. Jei lizdas buvo sunaikintas, galite padaryti naują, ir įdėti į buvusio lizdo vietą ar greta. Įdėję jauniklį atgal, stebėkite ar tėvai grįžta. Jei jauniklio tėvai negrįžta į lizdą, vadinasi paukščio negalima sugrąžinti į buvusį ar naują lizdą, susisiekite su laukinių gyvūnų globos centru.

Pagalba laukiniams gyvūnams žiemą

Šąlant orams būtina pasirūpinti tais, kurie patys to padaryti negali. Šiomis itin žvarbiomis dienomis didelis pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei gresia daugeliui lauke gyvenančių keturkojų, paukščių bei žvėrių. Šlakelis vandens gali išgelbėti gyvybę. Benamių kačių bei šunų maitinimo vietose, taip pat po balkonais, įpilkite į dubenėlį šilto vandens. Pamaitinkite. Eidami iš namų pasirūpinkite bent „keliais trupiniais“ lauke gyvenantiems gyvūnams. Suteikite šiltą užuovėją. Šalčiausiomis dienomis galite įleisti lauke gyvenančius gyvūnus į laiptinę, rūsį ar savo balkoną. Pasirūpinkite šilta užuovėja. Putplasčio padėklas, pledas, kartoninė dėžė ar nenaudojamas drabužis gali tapti puikiais namais lauke gyvenančioms katėms bei šunims.

Lietuvoje žiemojančioms gulbėms, antims bei kitiems paukščiams - sunkus metas. Jiems sunku susirasti maisto, tad dabar jau reikalinga ir žmonių pagalba. Visgi svarbu žinoti, kad tokiu metu paukščius reikia šerti ne duona ar batonu, o tik avižomis ar grūdais. Įkėlus inkilą, suteiksite paukščiukams saugią ir šiltą užuovėją. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos viršininkas Mantas Arbūzas teigia, kad pražūtingas yra būtent žmonių pomėgis lesinti paukščius vandens telkiniuose.

Kur kreiptis pagalbos?

Jeigu kyla abejonių, ar gyvūnui reikalinga pagalba, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais. LSMU Laukinių gyvūnų globos centro specialistai visą parą konsultuoja telefonu +370 605 72837 ir padeda įvertinti, ar gyvūnas tikrai sužeistas ar sergantis.

Radus akivaizdžiai sužeistą, nusilpusį ar netinkamoje aplinkoje atsidūrusį laukinį gyvūną ar paukštį, pagrindinis veiksmas - pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Šis numeris galioja visoje Lietuvoje, taip pat ir pajūrio zonoje ar Kuršių mariose pastebėjus sužeistus paukščius ar jūrinius gyvūnus. Informacija bus perduota atsakingoms tarnyboms ir reabilitacijos centrams.

Papildomai galima kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją, kuri visą parą konsultuoja telefonu 8 686 44 828. Specialistai patars, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, o prireikus patys atvyks ir pasirūpins gyvūnu. Jei pastebimi pasiutligės požymiai - nekoordinuoti judesiai, agresyvumas, seilėtekis - būtina informuoti ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Gyvūnų augintinių laikytojai privalo užtikrinti šunų, kačių ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės. Jei kyla įtarimas, jog gyvūnas gali būti užsikrėtęs ar sirgti pasiutlige, reikia nedelsiant pranešti privačiam veterinarijos gydytojui arba teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Jei radote sužeistą ar pagalbos reikalingą gyvūną, galite kreiptis į šias organizacijas:

• LSMU Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC): Konsultacijai telefonu: +370 605 72837 arba el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Pagalba teikiama 24 val. per parą.
• Gyvūnų globėjų asociacija: Svetainėje nurodytais telefonais.
• Skubiosios pagalbos tarnybos: Tik išskirtiniais atvejais, kai reikalinga ir kitų tarnybų pagalba, kreiptis Skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
• Veterinarijos klinikos: Kreipkitės į artimiausią veterinarijos kliniką.
• Aplinkos ministerija arba Gamtos apsaugos departamentai: Radus sužeistą laukinį gyvūną ar paukštį, reikėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją arba tiesiogiai į Gamtos apsaugos departamentus visoje Lietuvoje. (8-5) 266 36 61.

Laukinių gyvūnų ėmimas iš gamtos: įstatymai ir atsakomybė

Kiekvieną pavasarį aplinkosaugininkams tenka spręsti, ką daryti su laukinių gyvūnų jaunikliais, kuriuos gamtoje radę žmonės parsineša namo, manydami, kad šie yra našlaičiai ir jais reikia pasirūpinti. Taip paimama dešimtimis briedžiukų, stirniukų, kiškiukų, paukščiukų. Žvėrių ir paukščių jaunikliai labai retai tampa našlaičiais. Pievoje ar miške rastas elniukas, briedžiukas ar stirniukas paprastai nebūna vienas. Pajautusi artėjantį žmogų, jo motina pasitraukia, o dar mažas ir silpnas jauniklis susigūžia savo guolyje. Gamtai netinka žmonių pasaulio principai, ir jautrumas šiuo atveju yra net žalingas. Svarbu kuo greičiau pasišalinti ir žvėrelį palikti jo motinai. Taip pat yra ir su paukščių jaunikliais - palikę lizdą, jie dažnai dar nemoka gerai skraidyti, slepiasi žolėje ar tarp šakų ir laukia su lesalu atskrendančių tėvų.

Nors Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius, tačiau žmonės dar dažnai nepaiso šio draudimo. Jeigu apie paimtą gyvūnų jauniklį sužinoma ne iš karto, grąžinti jį tėvams nebeįmanoma. Laikomas namuose šis jauniklis negali užaugti sveikas, jam grįžti atgal į gamtą reikia ilgo adaptacijos laikotarpio. Aplinkos ministerija primena, kad visa laukinė Lietuvos gyvūnija priklauso valstybei. Imti gyvūnus iš gamtos be leidimo galima tik radus sužeistą ar sergantį žvėrį ar paukštį. Visi neteisėtai paimti gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už neteisėtą jų paėmimą gresia administracinė atsakomybė. Savavališkai gyvūną iš gamtos paėmusiam žmogui gresia atsakomybė ir finansiniai nemalonumui. Jeigu gyvūnų jauniklis paimamas, grąžinti jį tėvams praktiškai nebeįmanoma, o laikomas namuose šis negali užaugti sveikas. Gyvūnui grįžti atgal į gamtą reikia ilgo adaptacijos laikotarpio bei specialių sąlygų, tad kai kurie žmonių užauginti gyvūnai gamtai yra prarasti, teigiama pranešime spaudai. Beveik visi jie būna sveiki, globojami tėvų, todėl kiekvieno paėmimas yra didelė žala gamtai. Kad gyvūnui būtina globa, konstatuoja veterinarijos gydytojai ar gyvūnų globos tarnybų specialistai.

Už sunaikintą briedžio jauniklį tektų sumokėti 3040 Eur, stirnos ar vilko jauniklį - po 870 Eur, už pilkojo kiškio jauniklį - 290 Eur. Be to, už neteisėtą gyvūnų paėmimą gresia administracinė atsakomybė.

Teisinis reguliavimas

Pagrindinis teisės aktas, su kuriuo būtų naudinga susipažinti visiems gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar augina gyvūnus - Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas. Kiti svarbūs teisės aktai apima Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą.

Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatos:

• 18 straipsnio 1 dalis teigia, kad paimti laukinius gyvūnus iš jų buveinių kitais tikslais ir sąlygomis, negu numatyta šio Įstatymo 13, 14, 15, 16, 17 ir 19 straipsniuose, ir laikyti juos nelaisvėje be atskiro leidimo leidžiama tik globos ir gydymo tikslais.
• 18 straipsnio 2 dalis nurodo, kad nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams, vadovaujantis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimais, turi būti sudarytos tinkamos sąlygos.
• 23 straipsnis pabrėžia, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, įstatymų nustatyta tvarka traukiami civilinėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn.
• 1 straipsnio 1 dalis leidžia paimti laukinius gyvūnus iš aplinkos ir laikyti juos nelaisvėje globos ir gydymo tikslais vadovaujantis šiuo įstatymu, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis.
• 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad išgijusius laukinius gyvūnus (išskyrus invazines rūšis) būtina grąžinti į buveines, iš kurių jie paimti, arba į jiems būdingas buveines, arba būtina perkelti į voljerus, aptvarus ar kitus statinius, įrengtus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai neišgyvens.
• 1 straipsnio 3 dalis numato, kad nuolat nelaisvėje globos tikslais laikant paimtus iš aplinkos laukinių rūšių žinduolius ir paukščius, turint privataus veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad gyvūnui reikalinga nuolatinė globa, leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nurodytas šio įstatymo 7 straipsnyje, nereikalingas.
• 1 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kad laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus globos tikslais leidžiama šerti ar lesinti tik Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais atvejais ir būdais, išskyrus medžiojamuosius gyvūnus, kurių šėrimas ir jaukinimas nustatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.

Pasak R. Matevičiaus, tokiais atvejais, kai plėšrūnas užpuola grobį, ar du tos pačios rūšies gyvūnai kovoja dėl teritorijos, gyvūnas gina savo jauniklius arba ginasi pats - pagalbos laukiniam gyvūnui nereikia. Sergantis ar nusilpęs mažesnis gyvūnas tampa plėšrūno grobiu ir maistu, kas leidžia jam išmaitinti save ir jauniklius. Išgelbėdami vieną nusilpusį gyvūną mes galime pakenkti kitam, sveikam ir stipriam tos pačios ekosistemos nariui.

Gyvūnų gerovės pažeidimai ir bendrosios taisyklės

Svarbu žinoti ir laikytis gyvūnų laikymo taisyklių, kad būtų užtikrinta jų gerovė ir saugumas. Benamių gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai yra aiškiai apibrėžti. Gyvūnų laikymo vietos turi būti aptvertos ne mažiau kaip 1,5 metro aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų ir kt.

Pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus (gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų, sulysęs, kenčia alkį ar troškulį, kenčia nuo sužalojimų, ligų ir pan.) reikėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Gyventojų pateikta informacija apie gyvūnų gerovės pažeidimus yra labai svarbi - kuo ji išsamesnė, tuo sėkmingesnis pažeidimų tyrimas.

Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų klausimais (perteklinis gyvūnų laikymas daugiabučiuose, kai kaimynas daugiabučio balkone laiko vištas, ožką ar kitus ūkinius gyvūnus, kai gyvūnai kelia triukšmą, sklinda nemalonus kvapas bendro naudojimo patalpose ir t.t., kai be antsnukio vedžiojami šunys, ypač agresyvių veislių, gyvūnai teršia bendro naudojimo patalpose, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimo klausimu ir t.t.) reikia kreiptis į savivaldybes. Savivaldybių kontaktus galima rasti Lietuvos savivaldybių asociacijos interneto svetainėje. Už benamių gyvūnų augintinių gaudymą, prieglaudų jiems kūrimą ir kontrolę savo kompetencijos ribose atsakingos savivaldybės. Radus priklydusį šunį ar katę, svarbu specialiu skaitytuvu patikrinti, ar gyvūnas identifikuotas poodine mikroschema. Pagal unikalų identifikavimo priemonės numerį galima sužinoti pasiklydusio gyvūno šeimininką.

tags: #gyvunu #globos #draugija #privalo #paimti #pauksti

• Apie gėlių nešimą mokytojams
• Tautos tapatybė lietuvininkų
• JYSK antklodės vaikams
• Apie ikimokyklinio ugdymo įstaigas Švenčionių rajone
• Gutausko poezija ir proza jauniesiems