Gyvūnų Globa: Kaip Atsakingai Elgtis su Laukine Gamta ir Remti Beglobius Keturkojus
Padidėjus pranešimų skaičiui apie laukiniu gyvūnus, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis gamtoje radus, atrodo, be tėvų likusį paukštelio ir žvėrelio jauniklį? Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad geriausiai gyvūnais ar paukšteliais pasirūpinsite jų neliesdami, neimdami.
Pagalba Laukiniams Gyvūnams: Ką Reikia Žinoti?
Laukinius gyvūnus imti iš gamtos galima tik tada, kai jie sužeisti ir jiems tikrai reikia pagalbos. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar gyvūnas yra sužeistas arba akivaizdžiai sergantis ir, jei taip, - apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Jei nėra aišku, ar gyvūnas tikrai sužeistas arba sergantis, aplinkosaugininkai pataria susisiekti su Laukinių gyvūnų globos centro specialistais konsultacijai telefonu +370 605 72837 arba el. Centro darbuotojai pakonsultuos ir supažindins detaliau, kaip teisingai gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui, atsakys į kitus su gyvūnų globa susijusius klausimus.
Kodėl Negalima Liesti Laukinių Gyvūnų Jauniklių?
„Pastebime, kad žmonės labai dažnai laukinių gyvūnų jauniklius parsineša namo ar nori jiems kažkaip padėti, nes jaunikliai atrodo palikti tėvų. Tačiau gamtoje viskas vyksta kitaip, pavyzdžiui, kol stirnos patelė maitinasi, jauniklis kantriai ir tyliai laukia aukštoje žolėje, todėl labai svarbu jo neišgąsdinti ir kuo skubiau palikti jauniklį ten, kur jis buvo rastas. Kitaip nei paukščių, laukinių gyvūnų uoslė puiki ir žmogaus paliestą jauniklį tėvai dažniausiai palieka“, - sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jolita Matulevičienė.
Radus žolėje apsiplunksnavusį paukštelį, geriausia jo neimti, nes jis jau turi minimalius skraidymo įgūdžius ir gali pasirūpinti savimi. Iš lizdo iškritusius paukštelius galima perkelti ant medžio. Nors paukščiai kvapų neužuodžia, tačiau rekomenduojama rankose ilgai jų nelaikyti, nes jie gali patirti didžiulį stresą.
Laukinių Gyvūnų Maitinimo Pavojai
Laukinių gyvūnų nereikėtų maitinti šiltuoju metų laiku. Žmonių atnešamas maistas labai skiriasi nuo to, kuo gyvūnai įprastai maitinasi gamtoje, todėl taip šeriami gyvūnai gali sunegaluoti. Laukiniai gyvūnai pripranta prie lengvai randamo maisto ir vis dažniau užsuka į gyventojų sodybas, kuriose atvirai paliekamos maisto atliekos.
Tokiais atvejais pavojus kyla tiek gyvūnams, tiek gyventojams. Be to, laukiniai gyvūnai gali prarasti savisaugos jausmą ir vis dažniau svečiuotis apgyvendintose teritorijose, kuriose jų tyko įvairūs pavojai, pavyzdžiui, naminiai gyvūnai, intensyvus automobilių eismas ir pan.
Gyvūnų Apsauga Šienavimo Metu
Šienaujant svarbu pasirūpinti ir laukinių gyvūnų jaunikliais. Žemės ūkio plotuose, dirbamuose laukuose ar pievose, vasarą galima aptikti ir nemažai laukinių gyvūnų, bei jų jauniklių. Prasidėjus javapjūtei ar šienapjūtei, iškyla pavojus gyvūnų ir jų jauniklių, lizdų saugumui.
Išvengti daugelio žūčių galima pasirinkus tinkamą šienavimo būdą - pirmiausia apžiūrėti lauką, o šienauti pradėti nuo lauko vidurio, kad gyvūnai galėtų pasitraukti į saugias vietas. Šalyje netrūksta naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti laukinius gyvūnus - jų ieškoma ūkininkų laukuose pasitelkiant dronus. Tokiu būdu apžiūrėti šienaujami plotai padeda išsaugoti kuo daugiau besislepiančių jauniklių.
Gyvūnų paieška termoviziniu dronu – efektyvus sprendimas sudėtingose sąlygose
Primename, kad pastebėjus sužeistą arba akivaizdžiai sergantį laukinį gyvūną, apie tai reikia informuoti skubiosios pagalbos tarnybų operatorius telefonu 112. Tokie pranešimai perduodami Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos specialistais ir juos įvertinus, informacija perduodami Laukinių gyvūnų globos centro veterinarams, kurie pasirūpina sužeistais gyvūnais.
Beglobių Gyvūnų Globa: Prieglaudų Veikla ir Parama
"Beglobių gyvūnų miestelis" - ilgametė patirtis ir iššūkiai
Labai prašome skirti savo gyventojo 1.2 proc pajamų dalį beglobių gyvūnų miesteliui. Prieš gerus 13 metų, gyvūnėlius pradėję gelbėti neturėdami savo nuolatinės globos vietos, vėliau įsikūrę nuomotoje žėmėje ir pradėję veiklą plyname lauke, praėjusiais metais organizacijos gimtadienio proga, pasidaliję gyvūnų globos namų vaizdeliu iš paukščio skrydžio, gavome sveikinimą ,,tegyvuoja šis beglobių gyvūnų miestelis”. Patys ir su siaubu, ir su džiaugsmu suvokėme ką prisidirbome, suteikdami galimybę gyventi dar ir dar 1 gyvybei.
Per pastaruosius keletą metų teko priimti ir po 50 ir po 40 konfiskuotų (ne panašių į veislinius, o mišrūniukus) gyvūnėlių vienu metu. Su tokiu gausiu lojančiu, miauksinčiu, o kartais ir sparnais mosuojančiu ūkiu, atėjus metui kai finansinės lėšos išsenka, nemiga garantuota mažiausiai…Nors ir labai sunkiai, su kukliomis finansinėmis lėšomis, mes gyvuojame.
Tačiau iki šiol surinkta parama leisdavo išgyventi, kad ir labai taupant apie 4-5 mėn. Toliau dažnai tenka skolintis ir atiduoti skolas, vėl gavus Jūsų suaukotą paramą. Kad galėtume išlaikyti savo priglaustus gyvūnėlius, imamės įvairiausių, net ir pačių sunkiausių darbų, teikiame paslaugas keletui savivaldybių, tačiau, dažnu atveju, jas atlikdami patiriame daugiau išlaidų.
Automobiliams, jų remontui, kurui, draudimams, darbuotojų atlyginimams dirbant ištisą parą ir savaitgaliais bei sunkiai sužeistų gyvūnėlių gydymui patiriame didžiules išlaidas. Viena paguoda-išgelbėtos gyvybės, kurių išlaikymui valstybė lėšų jau nebeskiria, jų išlaikymui ir gydymui naudojame žmonių suaukotą paramą.
Pluto Istorija: Išgelbėta Gyvybė
2015 m. į prieglaudą parsivežėme Plutą, su kabančia nutrūkusia grandine ant kaklo klaidžiojantį apie dvi savaites. Plutas buvo išsekęs ir silpnas, kaklas smarkiai sužalotas, pažeista vidinė ausis, žaizdos labai gilios. Operacijos metu paaiškėjo, kad visas procesas įsisenėjęs, prasidėjęs vidinis pūliavimas ir padėtis žymiai sunkesnė, nei galėjom įsivaizduoti.
Galvojome neišgyvens, tačiau pakliuvęs į kompetetingos veterinarės rankas išgyveno labai sudėtingą operaciją. Ausį teko iš naujo prisiūti dėl grožio, ji liko visam laikui nulinkusi. Plutas buvo didelis, skaudžių išgyvenimų patyręs šuo. Tokiam gyvūnui, deja, namus rasti sudėtinga. Vieninteliais ir paskutiniaisiais namais jam tapome mes. Netekome jo tik praėjusią savaitę.
Prieglaudoje išgyveno aštuonerius metus. Dar bandėme gydyti, lyg ir buvo pagerėję, tačiau turėjome susitaikyti, kad nuo senatvės vaistų nėra. Mirė eidamas apie 13-uosius metus. Tokių Plutų, deja, kuriems tampame vieninteliu prieglobsčiu, yra šimtai, o per visą darbo laikotarpį, tūkstančiai.
Labai prašome skirti skirti savo 1,2 proc. pajamų dalį mūsų beglobių gyvūnų miesteliui. Nuoširdžiai tikime, kad visi be globos likę keturkojai nusipelno antro šanso, todėl jais rūpinamės, gydome ir dedame visas jėgas svajonių namų paieškai.
Gyvūnų globos organizacija „Lesė“: Misija ir Veikla
Gyvūnų globos organizacija „Lesė“ buvo įkurta 2007 metais, šiuo metu turime du padalinius: Vilniuje ir Kaune. Mūsų tikslas yra visiems globotiniams rasti namus, tad jie prieglaudoje gyvena tol, kol randa naujus šeimininkus arba miršta nuo senatvės. Esame nevyriausybinė, ne pelno siekianti gyvūnų globos organizacija, kurios branduolį sudaro savanoriai.
Nuo įkūrimo 2007 m. „Lesės“ Vilniaus skyriui vadovauja Vesta Auškalnienė, kuri taip pat yra „Lesės“ direktorė, steigėja ir vienintelė dalininkė. Vesta aktyvią gyvūnų gelbėjimo veiklą pradėjo dar 2006 m., prieš pradedant kurtis pirmosioms savanoriškoms gyvūnų globos organizacijoms. 2006 m. Vesta taip pat buvo viena iš „Pifo“ (pirmos savanoriškos gyvūnų globos organizacijos) steigėjų.
„Lesės“ Vilniaus skyriaus raida
Dalis mūsų narių savo veiklą gyvūnų globos srityje pradėjo gyvūnų globos tarnyboje „Pifas“ dar 2006 m. Vilniaus komanda 2007-aisiais įkūrė atskirą organizaciją „Vilniaus Pifas“, kuri vėliau buvo pervadinta į „Lesę“. Iš pradžių vykdėme gyvūnų gelbėjimo darbus, gydėme ir globojome gyvūnus savanorių namuose. Darbus pradėjome su itin ribotais ištekliais.
2010 m. persikėlėme į dabartines nuomojamas patalpas Buivydiškėse, kuriose turime galimybę globoti daugiau gyvūnų, ypač šunų. Patalpose vienu metu globojama virš 100 gyvūnų, iš kurių apie 30 - 40 šunų.
„Lesės“ Kauno skyriaus istorija
Nuo 2011 m. Kauno „Lesė“ yra gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ padalinys. Tai viešoji įstaiga, ne pelno siekianti, ne vyriausybinė organizacija, kuri rūpinasi beglobiais šunimis bei katėmis, jų nemigdo, globoja juos iki senatvės arba tol, kol jiems randa naujus namus. Kauno prieglauda dažnai dalyvauja įvairaus pobūdžio renginiuose, priimama svečius ir svečių grupes prieglaudoje.
2008 m. „Lesės“ veiklą Kaune pradėjo kelios iniciatyvios savanorės, kurios buvo neabejingos beglobiams gyvūnams. Kadangi tuo metu beveik visa „Lesės“ veikla vyko tik Vilniuje, o kauniečių savanorių buvo tik trys, pradėti veiklą nuo nulio reikėjo didžiulio noro ir užsispyrimo. Savanoriai pradėjo globoti benamius gyvūnus savo namuose, ieškoti jiems naujų šeimininkų, taip pat suorganizavo ir pradėjo sterilizacijos finansavimo programą Kaune.
2010 m. prie „Lesės“ komandos Kaune prisijungė didelę patirtį gyvūnų globos srityje turinti savanorių komanda iš gyvūnų globos tarnybos „Pifas“. Buvo stipriai išplėsta „Pagauk, sterilizuok, paleisk“ programa Kauno mieste. 2011 m. vasarį buvo pasirašyta gamybinės - sandėliavimo paskirties patalpų nuomos sutartis Sausinės kaime, pradėti remonto darbai. Nuomos sutartis buvo pasirašyta penkeriems metams iki 2016 m. vasario mėn. 15 d.
Nuo 2008 m. „Lesės“ Kauno skyriui vadovauja Eglė Baležentienė. Eglė priima sprendimus dėl vykstančių prieglaudos remonto darbų, gyvūnų priėmimo, priežiūros ir gydymo Kaune. Vadovė aktyvią gyvūnų gelbėjimo veiklą pradėjo dar 2006 m.
Švietimas ir Savanorystė: „Lesės“ Indėlis į Visuomenę
Tikime, kad, norint užtikrinti vis geresnes sąlygas gyvūnams Lietuvoje, dirbti vien prieglaudoje neužtenka, todėl aktyviai užsiimame švietimu, lankomės mokyklose. Dažnai dalyvaujame įvairaus pobūdžio renginiuose, priimame svečius ir svečių grupes prieglaudoje. Kiekvienas mūsų globotinis mums, visų pirma, yra draugas, todėl gyvūnų nemigdome, nebent tai yra išskirtinis, nepagydomos ligos atvejis.
Esame pirmoji gyvūnų globos organizacija, kuri turi kokybės ženklą ir yra akredituota priimti savanorius iš užsienio ilgalaikiams projektams (10-12 mėn.). Ši programa vadinama Europos Solidarumo Korpusu (ESK). Kiekvienais metais, bendradarbiaudami su „Socialinis veiksmas”, priimame kelis užsienio savanorius Vilniuje, užtikrindami jiems tinkamas savanorystės sąlygas bei žmogiškuosius resursus.
Taip pat vykdome ir smulkesnius projektus, tokius kaip „Savanoris vienai dienai”. Šio projekto metu, įvairiuose renginiuose susipažįstame su naujais žmonėmis ir kviečiame juos apsilankyti mūsų prieglaudoje. Atvykusius supažindiname su prieglauda, kasdieniais joje atliekamais darbais, gyvūnais. Visada laukiame pasiūlymų ar idėjų, kur galėtume prisijungti! Reikia tik parašyti juos el.
Be kasdienių darbų prieglaudoje, dalyvaujame ir įvairiuose renginiuose. Vienas pagrindinių mūsų tikslų - šviesti visuomenę. Renginiuose sutinkame daug bendraminčių, su kuriais dalinamės patirtimi, įžvalgomis apie gyvūnų priežiūrą ir jų gerovę. Taip pat renginių metu stengiamės susipažinti su potencialiais savanoriais, tad kalbame apie savanorystės privalumus ir iššūkius.
Jei yra galimybė, vežamės savo globotinius, kurie visiems pakelia nuotaiką, žaidžia su renginio lankytojais, laukia paglostymų ir tikisi surasti namus. Visada laukiame kvietimų į renginius, kuriuose būtume naudingi. Jeigu norėtumėte mus pakviesti, rašykite el.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
