Daugeliui žmonių pamačius sužeistą ar sunkiai sergantį gyvūną iš karto kyla noras suteikti jam pagalbą, nesvarbu, ar tai laukinis, ar naminis gyvūnas. Gyvūnų globa ir gelbėjimas yra nuolatinis darbas, apimantis tiek benamių augintinių prieglaudas, tiek ir specializuotus centrus, teikiančius pagalbą laukinei faunai.
Vilniaus gyvūnų globos namai gaudo bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus miesto viešosiose teritorijose, suteikia jiems laikiną prieglaudą ir pirmąją veterinarinę pagalbą. Mūsų prieglaudoje nuolat atsiranda naujų gyvūnų istorijų. Registruojame dingusius arba rastus gyvūnus bei teikiame informaciją apie juos.
Globa apima ir socialiai jautresnes grupes - nemokamai paimame gyvūnus iš vienišų neįgaliųjų gyventojų, vienišų pensininkų, kurie dėl sveikatos būklės neįstengia savo globotinių atvežti patys. Taip pat nemokamai priimame sveikus, tinkamus dovanojimui gyvūnus (iki 8 m. amžiaus). Svarbu pažymėti, kad nemokamai priimame gyvūnus iš gyventojų, registravusių savo gyvenamąją vietą Vilniuje, jei gyvūnas yra tinkamas dovanojimui (iki 8 m. amžiaus). Pristatytas gyvūnas turi būti vakcinuotas polivalentine vakcina ir ženklintas poodine mikroschema.
Gyventojus, ieškančius savo augintinio, norinčius išsirinkti ar pristatyti gyvūną, kviečiame darbo dienomis nuo 12 iki 18 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis - nuo 12 iki 15 val. Vizito laiką būtina suderinti iš anksto.

Programos „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ esmė yra humaniškai kontroliuoti benamių kačių populiaciją. Šią programą vykdome nuo 2011 metų. Vykdant PSP programą benamės katės sugaunamos, jei sveikos - kastruojamos ar sterilizuojamos, o po keleto dienų, operacijos randeliams sugijus, paleidžiamos toje pačioje vietoje, kur buvo sugautos.
Žmonėms dažnai kyla klausimų, kodėl pagautos katės nelieka prieglaudoje. Atsakymas paprastas - laukinės katės nesugeba prisitaikyti gyventi patalpose, todėl narvelyje ar net namuose labai stresuoja. Kiemas, iš kurio jos buvo paimtos, ir yra tikrieji jų namai: čia jos geriausiai jaučiasi, čia yra jų medžioklės plotai. Sterilizuotos katės ir toliau gina savo teritoriją, neįsileidžia į ją naujų gyventojų. Tačiau svarbiausia - čia jos efektyviai kontroliuoja graužikų (kartais platinančių sudėtingai pagydomas ligas) populiaciją. Būtent todėl kai kuriuose kiemuose pastatyti specialūs nameliai, kuriuose katės gali pasislėpti esant nepalankioms oro sąlygoms.
Jei viešosiose Vilniaus miesto erdvėse pamatote nepažymėtas benames kates (neįkirptu kairės ausies galiuku), praneškite trumpuoju telefono numeriu 1355 arba kreipkitės tiesiogiai į Vilniaus gyvūnų globos namų specialistus - +370 527 36188.

Registruoti augintinį operacijai senjorai gali kiekvieno mėnesio 1 d., skambindami telefono numeriu +370 652 57707 - darbo dienomis nuo 7 val. iki 19 val., savaitgaliais - nuo 9 val. iki 16 val. Operacijos laiką pasiūlys mūsų specialistai.
Benamiai gyvūnai - problema ir širdies skausmas! Kad ir kaip gaila bebūtų, bet tokių benamių gyvūnų daug. Į žmonių pranešimus Vilniaus gyvūnų globos namai ir UAB „Grinda“ komanda reaguoja greitai ir atsakingai, vadovaudamasi gyvūnų apsaugos teisės aktais (pagal sudarytą dienos maršrutą).
LABAI PRAŠOME SKIRTI SAVO GYVENTOJO 1.2 PROC PAJAMŲ DALĮ BEGLOBIŲ GYVŪNŲ MIESTELIUI. Prieš gerus 13 metų, gyvūnėlius pradėję gelbėti neturėdami savo nuolatinės globos vietos, vėliau įsikūrę nuomotoje žėmėje ir pradėję veiklą plyname lauke, praėjusiais metais organizacijos gimtadienio proga, pasidaliję gyvūnų globos namų vaizdeliu iš paukščio skrydžio, gavome sveikinimą ,,tegyvuoja šis beglobių gyvūnų miestelis”. Patys ir su siaubu, ir su džiaugsmu suvokėme ką prisidirbome, suteikdami galimybę gyventi dar ir dar 1 gyvybei. Per pastaruosius keletą metų teko priimti ir po 50 ir po 40 konfiskuotų (ne panašių į veislinius, o mišrūniukus) gyvūnėlių vienu metu.
Su tokiu gausiu lojančiu, miauksinčiu, o kartais ir sparnais mosuojančiu ūkiu, atėjus metui kai finansinės lėšos išsenka, nemiga garantuota mažiausiai…Nors ir labai sunkiai, su kukliomis finansinėmis lėšomis, mes gyvuojame. Tačiau iki šiol surinkta parama leisdavo išgyventi, kad ir labai taupant apie 4-5 mėn. Toliau dažnai tenka skolintis ir atiduoti skolas, vėl gavus Jūsų suaukotą paramą. Kad galėtume išlaikyti savo priglaustus gyvūnėlius, imamės įvairiausių, net ir pačių sunkiausių darbų, teikiame paslaugas keletui savivaldybių, tačiau, dažnu atveju, jas atlikdami patiriame daugiau išlaidų. Automobiliams, jų remontui, kurui, draudimams, darbuotojų atlyginimams dirbant ištisą parą ir savaitgaliais bei sunkiai sužeistų gyvūnėlių gydymui patiriame didžiules išlaidas. Viena paguoda-išgelbėtos gyvybės, kurių išlaikymui valstybė lėšų jau nebeskiria, jų išlaikymui ir gydymui naudojame žmonių suaukotą paramą.
2015 m. į prieglaudą parsivežėme Plutą, su kabančia nutrūkusia grandine ant kaklo klaidžiojantį apie dvi savaites. Plutas buvo išsekęs ir silpnas, kaklas smarkiai sužalotas, pažeista vidinė ausis, žaizdos labai gilios. Operacijos metu paaiškėjo, kad visas procesas įsisenėjęs, prasidėjęs vidinis pūliavimas ir padėtis žymiai sunkesnė, nei galėjom įsivaizduoti. Galvojome neišgyvens, tačiau pakliuvęs į kompetetingos veterinarės rankas išgyveno labai sudėtingą operaciją. Ausį teko iš naujo prisiūti dėl grožio, ji liko visam laikui nulinkusi. Plutas buvo didelis, skaudžių išgyvenimų patyręs šuo. Tokiam gyvūnui, deja, namus rasti sudėtinga. Vieninteliais ir paskutiniaisiais namais jam tapome mes. Netekome jo tik praėjusią savaitę. Prieglaudoje išgyveno aštuonerius metus. Dar bandėme gydyti, lyg ir buvo pagerėję, tačiau turėjome susitaikyti, kad nuo senatvės vaistų nėra. Mirė eidamas apie 13-uosius metus. Tokių Plutų, deja, kuriems tampame vieninteliu prieglobsčiu, yra šimtai, o per visą darbo laikotarpį, tūkstančiai. Labai prašome skirti skirti savo 1,2 proc. pajamų dalį mūsų beglobių gyvūnų miesteliui.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras (LGGS) veikia nuo 2024 m. ir teikia pagalbą laukiniams gyvūnams 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Pagalbos galima kreiptis telefonu: 112, susisiekti konsultacijai telefonu: +370 605 72837 arba el. paštu. LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytojai budi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir yra pasirengę konsultuoti telefonu arba priimti sužeistus gyvūnus gydymui ir priežiūrai, taip pat jų sužeistus jauniklius.
Tačiau svarbu suprasti, kad laukiniai gyvūnai yra gamtos dalis, kurioje galioja savitos taisyklės. Ligos ir mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau gamtoje niekas nesibaigia vieno gyvūno mirtimi. Sergantis ar nusilpęs gyvūnas tampa plėšrūno grobiu ir maistu, kas leidžia jam išmaitinti save ir savo jauniklius. Laukiniai gyvūnai slepia skausmo ir ligos požymius, tai padeda jiems apsisaugoti nuo plėšrūnų natūralioje gamtoje.
Prieš bandant padėti laukiniam gyvūnui, labai svarbu įvertinti jo būklę. Štai keletas požymių, kurie gali rodyti, kad gyvūnui reikia pagalbos:

Pavasarį, kaip ir kasmet, daug žmonių ant žemės randa paukščių jauniklių. Dažniausiai žmonės nori paukščio jauniklį paimti, priglausti ir bandyti taip jam padėti, tačiau neįvertina to, kad ne visi globoje užaugę paukščių jaunikliai gali sėkmingai grįžti atgal į gamtą. Augantiems po vieną, be tėvų ir gentainių, jaunikliams daug sunkiau išmokti būtinųjų įgūdžių ir prisitaikyti gyventi laukinėje gamtoje. Todėl radus paukščio jauniklį, pirmiausia reikia nuspręsti, ar pagalba jam tikrai būtina.
Daugelio žmonių randamų paukščių jauniklių yra beveik savarankiški. Tai daugiausia lizdą palikę, dar nemokantys skristi paukščiai, kuriuos vis dar globoja tėvai ir jiems mūsų pagalbos nereikia. Beveik savarankiški jaunikliai gali stovėti ant kojų, šokinėti ar bėgioti, o kojų pirštais gali tvirtai suimti pirštą ar šakelę. Baltosios kielės jaunikliams pagalba nereikalinga, nes kai tokie paukščiai palieka lizdą pirmą kartą, dažniausiai jie ten nebegrįžta, todėl net jei lizdą matote, nederėtų paukščio dėti atgal - jis iškart iššoks vėl. Radus tokį paukščio jauniklį, įprastai jam pagalbos nereikia, jis jau mokosi gyventi savarankiškai.
Tokiu atveju paukščio jauniklį galima perkelti ant šalia esančios neaukštos šakelės ar krūmo bei užtikrinti, kad mūsų pačių augintiniai nepasieks jauniklio. Kartais paukščio jauniklio tėvų nematyti, nes jie gali prižiūrėti keturis ar penkis jaunuolius vienu metu. Galite stebėti iš tolo, kad įsitikintumėte, jog tėvai grįžta prižiūrėti jauniklio, tačiau reikėtų nepamiršti, kad paukščiai - sumanūs ir gerai besislepiantys gyvūnai. Tik nesijaudinkite dėl žmogaus kvapo, paukščių tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą, tai tik senas mitas ir bijoti dėl to nereikia, tėvai tikrai nepaliks savo jauniklio, jei jį palietė žmonės.
Kada jaunikliui tikrai reikia pagalbos?
| Gyvūno Būklė | Pagalbos Poreikis | Rekomenduojami Veiksmai | Kontaktai (jei reikalingi) |
|---|---|---|---|
| Beveik savarankiškas paukščio jauniklis (su plunksnomis, šokinėja, tėvai šalia) | Paprastai nereikia | Perkelkite į saugią, artimą vietą (krūmą ar šakelę), stebėkite iš tolo | - |
| Nesavarankiškas paukščio jauniklis (be plunksnų, pūkuotas, negali stovėti/judėti) | Reikalinga pagalba | Grąžinkite į lizdą (jei rasta); jei lizdas sunaikintas arba tėvai negrįžta, susisiekite su centru | LSMU LGGS (+370 605 72837), 112 |
| Sužeistas ar sergantis laukinis gyvūnas | Reikalinga skubi pagalba | Skambinkite pagalbos tarnyboms arba laukinių gyvūnų globos centrui | 112, LSMU LGGS (+370 605 72837) |
| Benamė katė be ausies žymės | Pranešimas dėl sterilizacijos | Praneškite Vilniaus gyvūnų globos namams | 1355, +370 527 36188 |
