Gyvūnų globos „juodasis sąrašas“: kova su neatsakingais šeimininkais ir finansavimo iššūkiai
Lietuvoje gyvūnų globa yra svarbi sritis, kurioje susiduriama su įvairiais iššūkiais. Visuomenės nuomonė apie gyvūną kaip augintinį ženkliai pasikeitė ir artėja prie Vakaruose įprasto šuns - draugo, kompaniono, o ne sargybinio, modelio. Šv. Pranciškus yra paskelbtas gyvūnų globėju, todėl Tarptautinė gyvūnų diena visuomet ypatinga ir pranciškonams. Prie akcijos, skatinančios susimąstyti apie gyvūnų teises, organizavimo prisidėjo ir pranciškonų vienuoliai.
Įvairių organizacijų iniciatyvos ir veikla
Jėgas suvienijusios įvairios gyvūnus globojančios organizacijos pristatė naują iniciatyvą. Vilniaus mokyklų moksleiviai, pavyzdžiui, pagamino aštuonias šėryklas katėms, kurios bus išdalintos skirtingoms miesto seniūnijoms. Žmonės maitina gyvūnus ir dabar, tačiau su tokiomis iniciatyvomis atsiranda specialiai tam skirtos vietos.
Taip pat šios įstaigos užsiima švietėjiška veikla: propaguoja humanišką visuomenės elgesį su gyvūnais, padeda valstybinėms institucijoms ir privačioms organizacijoms spręsti beglobių gyvūnų problemas, propaguoja beglobių gyvūnų sterilizacijos programą ir siekia ją įgyvendinti. Svarbu paminėti sterilizacijos ir kastracijos svarbą, kuri turi daug privalumų, padedančių kontroliuoti beglobių gyvūnų populiaciją ir gerinant jų sveikatą.
Finansavimo iššūkiai ir parama
Nors gyvūnų globos organizacijos atlieka nepaprastai svarbų darbą, jos susiduria su dideliais finansavimo iššūkiais. Savivaldybės skiriamos lėšos dažnai yra orientuojamos į gyvūnų sugavimą ir naikinimą, o organizacijoms, besirūpinančiomis tikrąja gyvūnų globa, joks finansavimas neskiriamas. Tai reiškia, kad didžioji dalis finansavimo priklauso nuo visuomenės geranoriškumo ir paramos.
Gyventojai įvairias organizacijas kasmet gali paremti skirdami 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GMP). Valstybinė mokesčių inspekcija pranešė paramos gavėjams ir politinėms partijoms pradedanti pervesti paramą, kurią gyventojai skyrė nuo savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Daugiausiai gyventojų skiriamos pajamų mokesčio dalies sulaukė labdaros ir paramos fondai. Dosniausi lietuviai buvo gyvūnus globojančioms viešosioms įstaigoms. Didžiausią sumą gavo trys gyvūnus globojančios organizacijos, bendrai surinkusios kiek daugiau nei 720 tūkst. litų paramos.
Paramos sumos gyvūnų globos organizacijoms
Štai konkretūs pavyzdžiai, kokią paramą gavo kai kurios organizacijos:
| Organizacija | Paramos suma (litais) |
|---|---|
| VšĮ "Penkta koja" | 267 349 |
| VšĮ "Lesė" | 247 744 |
| VšĮ "SOS gyvūnai" | 205 009 |
„Juodieji sąrašai“: kova su neatsakingais šeimininkais
Viena iš nuolatinių problemų - neatsakingi žmonės, kurie prisiima atsakomybę už gyvūnus, bet vėliau nesilaiko susitarimų ar net elgiasi su jais žiauriai. Siekiant apsaugoti gyvūnus nuo tokių žmonių, gyvūnų globos organizacijos sudaro vadinamuosius „juoduosius sąrašus“.
Kas yra „juodasis sąrašas“?
„Juodasis sąrašas“ - tai asmenų, kurie nėra patikimi gyvūnų globėjai, sąrašas. Toks sąrašas padeda dalytis informacija apie žmones, kurie elgiasi neatsakingai su gyvūnais. Bendrą gyvūnus globojančių organizacijų „juodąjį sąrašą“ galima rasti ir tinklalapyje gyvunugloba.lt. Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Vilniaus skyriaus tinklalapyje beglobis.lt yra speciali rubrika pavadinimu „Juodasis sąrašas“.
Kaip sudaromas „juodasis sąrašas“?
Poreikis sudaryti tokį sąrašą kilo, kai gyvūnus globojančios organizacijos ir pavieniai asmenys pradėjo piktintis ir skųstis dėl neatsakingų žmonių poelgių. Šioje skiltyje bus sudarytas ir skelbiamas bendras visų prieglaudų ir/ar gyvūnų globėjų „juodasis sąrašas“ asmenų, kurių negalėtume laikyti „geromis rankomis“ dėl neatsakingo požiūrio ir/ar elgesio su gyvūnais. Kiekvienas, kuris nesilaiko dovanojimo sutarties sąlygų, iš pradžių yra įspėjamas dėl įtraukimo į „juodąjį sąrašą“. „Juodajame sąraše“ trumpai aprašoma, dėl kokių priežasčių nurodytiems asmenims negalima perduoti gyvūnų.
Sutartys ir atsakomybė
Daugelis savanoriškųjų gyvūnų globos organizacijų perduodamos gyvūną naujam šeimininkui reikalauja, kad jis pasirašytų sutartį. Pasirašydamas šią sutartį naujasis šeimininkas taip pat įsipareigoja atėjus laikui atlikti augintinio kastraciją arba sterilizaciją. Tačiau tokia sutartis, gyvūnų globos organizacijų atstovų teigimu, yra labiau drausminio pobūdžio, nes juridinis jos svoris menkas.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai globėjai nepaiso sutarties sąlygų ir vienaip ar kitaip jas pažeidžia. „Visada žmonėms primename, kad jie ima ne daiktą, o gyvą padarą, kad naujasis šeimininkas turi jausti didelę atsakomybę.“ Pavyzdžiui, pasitaiko, kad gyvūnas, dovanotas kaip staigmena, vėl grįžta į prieglaudą, nes „staigmenėlė“ nepatiko. Organizacijos atiduoda labai daug gyvūnų, todėl sekti kiekvieno jų likimą yra sudėtinga. „Didžiausia bėda yra ta, kad pas mus niekada nebūna tuščių narvų, todėl vos tik vieta atsilaisvina, iš karto gelbėjame naują benamį. O tas gyvūnas, kuris grįžta į prieglaudą „lieka ant ledo“. Naminių gyvūnų prieglaudos gyventojai ilgisi žmogaus.
Pavyzdžiai iš „juodojo sąrašo“
Štai keletas pavyzdžių, kodėl žmonės įtraukiami į „juodąjį sąrašą“:
- Moteris, ieškanti katės tik peliavimui tvarte, nesirūpinanti jos gerove.
- Vyras, ieškantis katytės veisimui.
- Asmuo, sergantis diabetu ir turintis invalidumą, ieškantis gyvūno, nors pats savimi negali pasirūpinti.
- Žmonės, kurių gyvūnai nuolat dingsta dėl neatsakingumo.
- Asmenys, grąžinantys gyvūnus į prieglaudą dėl menamų priežasčių ar meluojant.
- Girtaujantys asmenys, išmetantys gyvūnus į lauką.
- Asmenys, atsisakantys sterilizuoti gyvūnus ir planuojantys juos parduoti turguje.
- Žmonės, žiauriai elgiantis su gyvūnais.
Vis dažniau atsiranda žmonių, kurie ieško į grynaveislius panašių šunų mišrūnų, juos kergia ir vėliau pardavinėja šuniukus. Toks elgesys prisideda prie nekontroliuojamos gyvūnų populiacijos ir tolesnių problemų. Deja, viltingomis akimis žiūrėdami, lygiai tiek pat meilės, dėmesio ir šilumos išsiilgę laukia ir tie, kuriems likimas nedovanojo patogaus ir gražaus gyvenimo.
Tikslas ir svarba
Pagrindinė sąrašo užduotis yra visiems perduoti žinią: „Žmonės - atsargiai!“ Atrodo, kad atsiranda supratimas, kad visi esame atsakingi už beglobius gyvūnus. Gyvūnų teisių pažeidėjai susiduria su teisminiais procesais. „Per pastaruosius 3 metus policija pradėjo 117 tyrimų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Dalis tokių atvejų jau išnagrinėti teisme, kiti dar ikiteisminio tyrimo stadijoje arba jau ruošiami teismui.“
Tikimasi, kad šie sąrašai ir teisėsaugos veiksmai padės atgrasyti neatsakingus asmenis ir užtikrins geresnę gyvūnų apsaugą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
