Gyvūnų nauda senelių globos namuose: terapija, bendravimas ir aktyvumas
Senelių globos namų gyventojai dažnai susiduria su vienatve, nerimu ir fizinės bei emocinės gerovės stoka. Gyvūnų terapija, pasaulyje ir Lietuvoje populiarėjanti kaip metodas, vis dažniau taikoma ne tik stiprinant vaikų, bet ir senjorų sveikatą. Gyvūnai suteikia neįkainojamą naudą vyresnio amžiaus žmonėms, pagerindami jų gyvenimo kokybę ir emocinę būklę.
Gyvūnų terapijos nauda senjorams
Tyrimai rodo, kad Lietuvos senjorai - kone vienišiausi Europos Sąjungos gyventojai: vienatvės jausmą išgyvena kas dešimtas vyresnio amžiaus lietuvis. Šiai problemai spręsti Vilnius pasitelkia originalią pagalbą - prieglaudos gyvūnus. Keturkojo atsiradimas senjorų namuose gali visiškai pakeisti emocinį vienatės foną, nusistovėjusią dienos rutiną, didinti socialinį aktyvumą, mažinti stresą ir nerimą.
Gyvūnų buvimas šalia įkvepia stengtis sveikti, pagerina fizinę ir psichologinę savijautą: jas glostant, vedžiojant ar maitinant, būnant šalia, pagerėja kraujospūdis, nuotaika, sumažėja nerimas. Specialistai pabrėžia, kad gyvūnai suteikia tokiems ligoniams motyvacijos sveikti, be to, pabendravę su jais jie lengviau atsipalaiduoja ir nusiramina. Fiziologinių funkcijų normalizavimas - viena iš svarbių gyvūnų terapijos naudų. Ištirta, kad bendraujant su gyvūnais sumažėja streso lygis, normalizuojasi širdies ritmas ir net kraujospūdis. Taip pat svarbus ir savirealizacijos poreikis - besirūpindamas silpnesniu gyvūnu, žmogus pasijaučia esantis stiprus, geras, atsakingas. Tai ypač svarbu vienišiems ar turintiems bendravimo problemų žmonėms, kurie su gyvūnu gali lengviau užmegzti kontaktą nei su artimaisiais.
"Augintinio priežiūra skatina kasdienius ritualus, kurie suteikia reikalingumo jausmą ir prasmę," - teigia specialistai. Bendraujant su kitais tokio pat gyvūnėlio turėtojais stiprėja bendrumo, priklausomumo kuriai nors grupei jausmas.
Vilniaus iniciatyva: programa „Senjoras - senjorui“
Sostinė pradeda analogų šalyje neturinčią „Senjoras - senjorui“ programą - kviečia vyresnio amžiaus vilniečius tapti šeimininkų netekusių, dažnai garbaus amžiaus, keturkojų augintinių globėjais. 65 metų ir vyresni senjorai (taip pat ir gyvenantys senjorų globos namuose) gali tapti pasirinkto gyvūno laikinaisiais globėjais. Jiems tereikia atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ administruojamus gyvūnų globos namus, išsirinkti norimą augintinį bei sudaryti laikinosios gyvūno globos sutartį.
Augintinio išlaikymu (pašaru, kraiku), gyvūno būkle bei veterinarine priežiūra ir toliau rūpinasi gyvūnų globos namai, o gyvūno globėjas jį vedžios, leis laisvalaikį bei su juo dalinsis savo rūpesčiu, dėmesiu, meile. Jei senjoras nebegalėtų pasirūpinti keturkoju, jis sugrįžtų į prieglaudą. Šis projektas naudingas ir senjorams - keturkojis gali paskatinti jų aktyvumą, gerinti emocinę sveikatą, skatinti socializaciją, mažinti vienišumo jausmą.
"Vilniaus miesto savivaldybė apmoka augintinio išlaikymą, o senjorui belieka mėgautis draugija," - teigia programos iniciatoriai. Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė pabrėžia, kad "Keturkojo atsiradimas senjorų namuose visiškai keičia emocinį vienatės foną, nusistovėjusią dienos rutiną, didina socialinį aktyvumą, mažina stresą ir nerimą."
Programos idėja gimė išgirdus senjorų nuogąstavimus apie nedideles pensijas, neleidžiančias jiems tinkamai pasirūpinti gyvūnais, įsigyti reikiamų priežiūros reikmenų. "Be to, vyresnio amžiaus žmonės ne visada turi sveikatos atsinešti pašarą ir kraiką, nes daug sveria ir sunku," - priduria ji. Anot pašnekovės, susidomėjimas programa - didelis. "Vos paskelbus apie programos pradžią, dar kovo mėnesį, sulaukėme daugiau nei šimto skambučių. Susipažinti su gyvūnais buvo atvykę dešimtys senjorų, iš jų penkiolika jau išsirinko globotinius ir juos prižiūri savo namuose."
Gyvūnų globos iniciatyvos Lietuvoje
Be globos namų senjorams, Lietuva susiduria su beglobių gyvūnų problema. Nuo 2016 m. Vilniaus gyvūnų globos namuose visi beglobiai, prieš juos dovanojant naujiems šeimininkams, yra ženklinami. Pernai iš viso paženklinti 105 gyvūnai. Seimui priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus, iki 2022 m. gegužės mėn. visi naminiai šunys, katės ir šeškai privalo būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre. Ženklinimo nauda yra didelė: tai padeda grąžinti pasiklydusius augintinius šeimininkams ir užkirsti kelią neteisėtai gyvūnų prekybai.
Didelę naudą teikia ir benamių kačių sterilizacijos programa „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ (PSP). Anot Vilniaus gyvūnų globos namų vadovės A. Žėbienės, viena sveika katė per metus gali atsivesti iki 18 kačiukų. Jei tokių kačių yra 1 000, tai teoriškai benamių kačių populiacija mieste per 12 mėn. gali išaugti net iki 18 tūkst. Eksponentinį kačių dauginimąsi privalu kontroliuoti dėl higienos sumetimų ir siekiant išvengti nepatogumų miesto gyventojams.
Taip pat svarbu paminėti, kad Vilniaus gyvūnų globos namuose sostinės senjorų augintiniams sterilizacijos ir kastracijos operacijos atliekamos nemokamai, be to, jų augintiniai dar ir paskiepijami nuo pasiutligės.
Gyvūnų buvimo nauda senjorų globos namuose
Vievyje įsikūrusiuose senjorų namuose gyventojus jau lankė alpakos Brunas ir Patriotas, o dabar - ir būrys nykštukinių triušių. Senjorų susidomėjimas, aktyvumas ir noras dalyvauti edukacijoje paliko išties puikų įspūdį. Senjorai noriai ieškojo atsakymų į klausimus, spėliojo, o vėliau tiesiog džiaugėsi triušių draugija: juos maitino, glostė, uždavinėjo šeimininkams klausimus, dalijosi prisiminimais, kaip patys augino šiuos mielus gyvūnus.
Pasak „Gemma“ Vievio namų direktorės Valės Samanavičiūtės Abromavičienės, gyvūnų terapijos nauda senjorų savijautai jie jau spėjo įsitikinti patys, todėl nuolat ieško galimybių, kaip padėti senjorams jaustis geriau ir stiprinti sveikatą. "Galimybė paglostyti, apkabinti, pamaitinti gyvūnus, stebėti, priglausti juos - naudinga gyventojų emocinei ir fizinei sveikatai. Matome, kaip mūsų senjorai tiesiog atgyja, noriai įsitraukia į bendravimą su jais. Mums tai labai svarbu, todėl gyvūnus į mūsų senjorų namus kviesime ir ateityje."
Prienų globos namai, kaip šiuolaikinė socialinės globos įstaiga, siekia užtikrinti orią senatvę, teikdama ne tik būtinąją priežiūrą, bet ir puoselėdama dvasinę ramybę bei gerovę. Nors tiesiogiai neįvardijama gyvūnų terapija, įstaiga organizuoja įvairias užimtumo veiklas, siekiant skatinti gyventojų aktyvumą ir socialinę integraciją. Tokia aplinka ir veiklos prisideda prie bendros senjorų gerovės.
Pagal programą „Senjoras - senjorui“ Vilniaus senjorų socialinės globos namuose gyvena šunytė Frosija. Ji ne tik džiugina gyventojus, bet ir skatina jų fizinį aktyvumą, suteikia progą bendrauti su kitais gyvūnų mylėtojais. Frosija - ne vienintelis gyvūnas Senjorų socialinės globos namuose; čia gyvena ir daug kačių.
Gyvūnų terapijos rūšys ir nauda: pasaulyje praktikuojamos įvairios gyvūnų terapijos rūšys: delfinų terapija, hipoterapija, felinoterapija ir netgi terapija, pasitelkiant egzotinius gyvūnus. Šunų terapijos pritaikymo galimybės didžiulės. Pirmiausia, augintiniai suteikia žmogui draugiją, taip mažindami jo vienatės pojūtį.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos fojė penktadienio rytmetį - didelis sujudimas. Naujojo Gyvūnų terapijos pacientams ir darbuotojams projekto sumanytoja Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vadovė gydytoja vaikų chirurgė Evelina Klepšytė-Janauskienė džiaugiasi pirmojo gyvūnų terapijos užsiėmimo sėkme. Klinikos Vaikų ligų skyriaus bei Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro sveikstantys pacientai, galintys išeiti iš palatos, su džiaugsmu ėmė šuniukus ant rankų, glostė ir glaudė, mylavo ir kalbino. Pasak naujojo projekto sumanytojos, gydytojos E. Klepšytės-Janauskienės, šunelių glostymas, nešiojimas skatina laimės hormonų išsiskyrimą, ypač sergantiems žmonėms, dėl ligos ar traumos patiriantiems stresą, liūdesį.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
