Gyvenimas šalia vaikų darželio: privalumai ir trūkumai
Šiandien viešoje erdvėje tėvai dažniau diskutuoja dėl savo vaikų ugdymo ikimokykliniame amžiuje. Viena diskusijų pusė dažniausiai teigia, kad vaikai privalo turėti nerūpestingą vaikystę, o rimtesnis ugdymo procesas turėtų prasidėti tik mokykloje. Tuo tarpu kiti tėvai didžiuojasi, kad jų darželinio amžiaus vaikai jau mokosi įvairių kalbų, lanko ne vieną būrelį, o jų atžalų dienotvarkė yra reikšmingai užpildyta įvairia edukacine veikla.
Ugdymo specialistai vieningai teigia, kad siekiant efektyviai ugdyti savo vaiko gabumus ikimokykliniame amžiuje pirmiausia būtina atsižvelgti į individualią vaiko raidą ir jo poreikius, tačiau, ekspertų nuomone, tinkamas ikimokyklinis ugdymas gali turėti didelę įtaką vaiko gabumams ateityje.
Imliausias vaiko amžius
Kaip teigia Klaipėdos licėjaus direktorė doc. dr. Regina Kontautienė, ikimokyklinis ugdymas vaikui yra itin svarbus, nes būtent darželyje vaikas praleidžia imliausius mokymuisi savo gyvenimo metus. „Ikimokykliniame amžiuje vaikų pažintinis aktyvumas yra labai stiprus, jo nereikia papildomai motyvuoti ir skatinti. 3-4 metų vaikui viskas įdomu. Be didelių pastangų jis noriai dalyvauja pažintiniuose, mokymosi procesuose ir be jokių išorinių pastangų kaupia išgirstą informaciją. Todėl labai svarbu šį vaiko raidos etapą panaudoti akademinių gebėjimų lavinimui. Neatsitiktinai daugelyje pažangių šalių pirmą klasę vaikai pradeda lankyti nuo penkerių metų, o priešmokyklinę - nuo ketverių. Mažai valstybių, kuriose į pirmą klasę vaikai pradeda eiti tik nuo septynerių metų“, - teigia ugdymo įstaigos vadovė.
Žaidimai - raktas į geresnį pažinimą
Visgi, pasak dr. R. Kontautienės, norint pasiekti gerų vaiko ugdymo rezultatų pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko poreikius, raidą ir kitas individualias savybes. Todėl tokio amžiaus vaikai turi būti ugdomi pasitelkiant žaidimo elementus. „Tokio amžiaus vaikų tikrai nereikėtų apkrauti kažkokia sudėtinga sausa akademine informacija. Juos būtina sudominti, dėl to ugdymo procesas turi vykti žaidimo forma, skatinant vaiko įsitraukimą ir vaikišką smalsumą. Ypatingai vaiko smegenims bręsti padeda žaidimai, kuriuos vaikui kurti padeda pedagogas. Žaidimo metu vaikas mokosi stebėdamas, klausydamas, mėgdžiodamas, atkartodamas ir pats aktyviai dalyvaudamas kūrybiniame žaidimo procese. Taip žaidžiant palaipsniui bręsta ir vaiko motyvacija bei gebėjimas mokytis“, - teigia R.Kontautienė.
Laiko patikrinta metodologija
Darželio-mokyklos „Mažasis Klaipėdos licėjus“ direktoriaus Tomo Raibio teigimu, svarbu suvokti tai, kad vaiko intelektas yra sudarytas iš daugelio skirtingų elementų. Todėl norint tinkamai ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaiką svarbu išlaikyti balansą tarp ugdymo sričių. Pasak darželio vadovo, šioje ugdymo įstaigoje yra taikoma visame pasaulyje pripažinta JAV psichologo Hovardo Gardnerio (Howard Gardner) daugialypio intelekto ugdymo teorija. H. Gardneris ir jo pasekėjai išskiria viena nuo kitos nepriklausančias 7 intelekto rūšis: matematinę-loginę, verbalinę-lingvistinę, erdvinę-vizualinę, vidinę-asmeninę, tarpasmeninę (bendravimo), kūno-kinestetinę ir muzikinę-ritminę. „Dažniausiai ikimokyklinio amžiaus vaiko asmenybėje dominuoja 2-3 intelekto rūšys. Kartu su kitomis intelekto rūšimis jos sudaro kiekvienam vaikui savitą unikalią intelektų kombinaciją. Todėl ugdant vaiką svarbu tinkamą dėmesį skirti kiekvienai sričiai, nes taip yra plėtojamas vaiko daugialypis intelektas. Didžiausias dėmesys tokio ugdymo procese yra skiriamas atpažinti ir stiprinti stipriąsias vaiko prigimtines puses, sistemingai pereinant į motyvuotą kitų sričių lavinimą. Šia metodika vadovaujasi ir dauguma privačių mokyklų Jungtinėje Karalystėje“, - teigia T. Raibys.
Kodėl vaikai privalo patirti sėkmę?
Šiandien dažnų diskusijų tema tampa ir neva per didelis šiuolaikinių vaikų saugojimas nuo nesėkmių. Tiek ugdymo specialistai, tiek ir tėvai dažnai diskutuoja ar vaikams įvairiuose konkursuose, nepriklausomai nuo rezultatų, dalijami prizai bei itin atsargus ugdymo įstaigose vartojamas tonas vertinant ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimus neiškreipia vaiko realybės suvokimo. Pasak T.Raibio, tokia šių laikų ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ir skatinimo metodika taikoma neatsitiktinai. „Ne vienerius metus įvairių mokslininkų vykdytos studijos teigia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams yra ypatingai svarbu patirti sėkmę. Tokio amžiaus vaikus yra itin lengva demotyvuoti bet kuriai veiklai, o jų motyvacijos mokytis varomasis variklis yra būtent sėkmės jausmas. Tačiau dar svarbiau yra skatinti tos sėkmės reflektyvumą. Tiek tėvai, tiek pedagogai turi su vaiku kalbėti apie jo patirtą sėkmę, aiškintis jos priežastis bei analizuoti, ką jis dar ateityje galėtų padaryti geriau. Tai padeda vaikui suvokti ne tik rezultato siekimo, bet ir paties mokymosi proceso prasmę“, - teigia darželio vadovas.
Itin svarbus ugdymo tęstinumas
Kaip teigia R.Kontautienė, itin svarbu užtikrinti vaiko ugdymo tęstinumą skirtinguose jo amžiaus tarpsniuose. Pasak licėjaus vadovės, dažnai vaikui keičiant ugdymo įstaigas susiduriama su skirtingomis jose taikomomis ugdymo metodikomis, dėl to vaikui gali būti sunkiau adaptuotis ir tinkamai vystyti jau anksčiau įgytas žinias. „Savo ugdymo įstaigoje mes vadovaujamės tinklinio-daugiapakopio ugdymo principu. Tai reiškia, kad juo nuo darželinio amžiaus palaipsniui pradedame vaiką ruošti licėjuje taikomoms mokyklinėms ugdymo programoms. Taip vaikui pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą yra užtikrinamas ugdymo tęstinumas. Toks modelis pedagogams leidžia geriau pažinti vaiką ir kasmet vis tiksliau atliepti jo ugdymo(si) poreikius bei sudaryti palankesnes sąlygas jo asmenybės raidai. Tad šiuo atveju ne vaikui reikia prisitaikyti prie mokykloje taikomos ugdymo sistemos, bet ugdymo sistema vis labiau prisitaiko prie vaiko poreikių ir galimybių“, - teigia dr. R. Kontautienė.
Darželio privalumai
Didelė dalis tėvų, kai jų atžalai sukanka trys ar keturi metai, nerimauja ar jų vaikui bus geriau eiti į darželį, ar ir toliau augti namuose su aukle, ar močiute. Pradėjus lankyti darželį vaiko supančio pasaulio ribos plečiasi, jo patirtis didėja su kiekviena diena. Darželio privalumai tie, jog vaikas kiekvieną dieną stebi kitus vaikus, bendrauja, žaidžia su bendraamžiais, užsiima nauja ir įdomia veikla, atsiduria jam nežinomose situacijose. Vaikui mokantis išklausyti kitus, toleruoti bendraamžių elgesį, spręsti konfliktus, įgyjama daug naujų įgūdžių, socialinės patirties, įsisąmoninamos socialiai priimtinos elgesio normos ir moralinės vertybės.
Kiekvienas darželis turi ugdymo programą, kuri pagal vaikų amžių yra pritaikyta konkrečiai grupei. Auklėtojų patarimai, nurodymai, taisyklės yra jėga, kuri moko vaiką disciplinos, atsakomybės, moralinių normų.
Darželyje vaikas mokosi bendrauti grupėje, didėja jo socialinė kompetencija. Darželyje vaikai išmoksta ir sužino daug naujų dalykų. Pedagogai kasdien užsiima su vaikais, moko juos aplinkos pažinimo, kasdienių gyvenimo įgūdžių ir kitų svarbių dalykų. Įpratimas prie taisyklių ir struktūrizuotos dienotvarkės.
Daugelis darželių siūlo įvairių papildomo ugdymo galimybių bei sudaro galimybę vaikams lankyti būrelius buvimo darželyje metu. Tad vaikų ugdymas tampa dar įvairiapusiškesnis, o tėvams nereikia užsiimti daug laiko atimančiu vaikų vežiojimu po būrelius.
Lankiusiems darželį vaikams adaptuotis mokykloje daug lengviau. Šie vaikai jau yra susipažinę su grupės taisyklėmis. Be to, dažniausiai į mokyklą ateina vaikai iš to paties darželio, tos pačios grupės, todėl prisitaikymas prie mokyklos netampa kritiniu laikotarpiu.
Darželiai taiko įvairias ugdymo metodikas (pavyzdžiui, Valdorfo, Montesori, lauko ir kt. darželiai), tad šeimos gali pasirinkti jiems priimtiniausią.
Darželio trūkumai ir iššūkiai
Didžiausias mamyčių, pradedančių vaiką leisti į darželį, rūpestis - mažylio sveikata. Pastebėta, kad dažniau serga nuolat stresą patiriantys, sunkiai išgyvenantys išsiskyrimą su tėvais vaikai, todėl rekomenduojama prie darželio pratinti pamažu. Nepatartina vaiko nuo pirmos dienos palikti visai dienai darželyje. Pirmas dienas kartu su savo atžala galėtų pabūti artimas žmogus. Ne visi vaikai vienodai prisitaiko darželyje, nevienodai bendrauja su bendraamžiais.
Kartais tėvai įsitikinę, kad vaikas suserga dėl netinkamos priežiūros darželyje, esą kol buvo namuose nesirgo. Pirma, vaikas patenka į kolektyvą, kuriame reikia prisitaikyti, išmokti dalintis, savarankiškai apsirengti, užmigti. Dėl patirto streso vaikas gali pasidaryti nevalgus, jautrus, irzlus, pradėti šlapintis į kelnytes. Žinoma, ligų tikimybė padidėja. Antra, ikimokyklinio amžiaus daug vaikų serga, ypač peršalimo ligomis. Todėl tėvai turėtų pasirūpinti vaiko grūdinimu, vaikas turėtų kuo daugiau būti gryname ore, judėti, sveikai ir reguliariai maitintis, vartoti vitaminus. Minusus reikėtų įžvelgti ne vaiko nepriežiūroje darželyje, o ir tėvų elgesyje. Tėvai dažnai veda vaiką į darželį sergantį arba iki galo nepasveikusį, toks vaikas ne tik pats blogai jaučiasi, bet ir gali užkrėsti kitus vaikus. Žinoma, yra vaikų, kurių sveikata silpna, nuolat kamuoja peršalimo ligos, ir lankyti darželio tiesiog negali.
Darželiai (ypač valstybiniai) grupėse dažnai būna labai daug vaikų, todėl gali trūkti individualaus dėmesio. Kartais pedagogai susiduria su itin jautriais vaikais, kurių adaptacija trunka pusmetį ar net ilgiau. Tokie vaikai dažnai verkia, jiems sunku atsiskirti nuo tėvų, jie patiria daug nerimo.
Darželis (o taip pat ir kitos ugdymo įstaigos) yra itin palanki terpė užkrečiamoms ligoms plisti. Normalu, kad darželį pradėjęs lankyti vaikas dažnai serga - darželio ligos yra natūralus imuniteto formavimosi etapas.
Ne visi pedagogai ir kiti darželyje dirbantys specialistai yra pakankamai kvalifikuoti. Kartais šeimos ir pedagogo požiūris į vaiko ugdymą, bendravimą su vaiku, vaikų tarpusavio konfliktų sprendimą ir kt. gali kardinaliai skirtis.
Nepakankamai vietų valstybiniuose darželiuose ir didelė privačių darželių kaina taip pat yra svarbūs veiksniai.
Alternatyvos darželiui: auklės ir močiutės priežiūra
Tėvai, nutarę patikėti vaiko priežiūrą auklei, dažnai susiduria su pirmaisiais rūpesčiais, ieškodami patikimo ir mylinčio vaikus žmogaus. Auklė niekada negalės skirti vaikui tiek dėmesio, kiek auklė, kuri visą savo laiką turėtų skirti vienam vaikui. Tai vienas iš didžiausių pliusų, kurį tėvai pažymi, patikėdami vaiko priežiūrą auklytei. Vaikas gaus ne tik pakankamai dėmesio, bet bus pavalgydintas, užmigdytas, saugus, be to, mažesnė tikimybė, kad vaikas nuolat sirgs. Tėvams patogu, kad vaikas prižiūrimas namuose: nereikia kasryt jo anksti kelti, vežti į darželį, o po darbo skubėti pasiimti. Būdamas namuose su aukle, vaikas patiria mažiau streso, išgyvenimų nei darželyje, nes yra pažįstamoje aplinkoje, nėra griežtų taisyklių, kada keltis, valgyti ar eiti miegoti, nereikia dalintis žaislais, konfliktuoti su kitais vaikais. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai negali patikėti vaiko priežiūros profesionaliai auklei, - kaina. Norint susirasti patikimą, darbo patirties su vaikais turinčią auklę, dažniausiai reikia kreiptis į agentūras, pažįstamus, draugus.
Daugelis tėvų nerimauja dar ir dėl to, koks žmogus prižiūrės jų vaiką, kaip formuosis vaikas kaip asmenybė, ar išmoks savarankiškumo ir vėliau ras bendrą kalbą su bendraamžiais.
Dažnai tėvai įsitikinę, kad jokia auklėtoja ar auklė taip nemylės ir neprižiūrės jų mažylio, kaip močiutė. „Močiutės meilė anūkams besąlyginė“, - dažniausiai taip daugelis tėvų apibrėžia močiutės ir anūkų santykius. Močiutės neerzina išmėtyti žaislai, sausainių trupiniai, išteplioti rūbeliai, spygavimai, dūkimai… Kodėl? Močiutės mylėjo ir savo vaikus, tačiau dėl darbų gausos, užimtumo negalėjo tiek laiko skirti, kiek skiria savo anūkams. Psichologai tai vadina meilės kompensacija. Taip pat bėgant metams daugelis dalykų, kurie buvo svarbūs ankščiau, nebeatrodo tokie svarbūs: pasikeičia gyvenimo vertybės. Ir todėl močiutėms nėra svarbu, ar kambaryje ideali tvarka, ar vaikas susitvarko kambarį, daug svarbiau santykis ir bendravimas su anūku. Minusus galima įžvelgti tada, kai tėvų ir močiutės reikalavimai vaikui bei auklėjimo stiliai skiriasi. Vaikas gali jaustis nesaugus, nesugebėti atsirinkti, kas teisinga, kurio šeimos nario klausyti. Jei tėvai subara vaiką, o močiutė - jam nuolaidžiauja, gali kilti konfliktinės situacijos tarp tėvų ir močiutės.
Kaip palengvinti adaptaciją darželyje?
Jei tėvai apsisprendė leisti vaiką į darželį - turi būti ryžtingi. Jei motina labai ilgai stoviniuoja, lūkuriuoja, glosto, vaikas jaučia, kad mama pati nėra užtikrinta, ar vaikui čia bus gerai. Kaip tada bus užtikrintas vaikas? Mama turėtų vaiką pastiprinti: „Čia saugu, tau bus gerai, pasižiūrėk, kiek čia žaislų…” ir, ilgai nelaukus, išeiti. Geriau su vaiku atsisveikinti greitai, nes ilgas atsisveikinimas sukelia dar daugiau jausmų.
Vidutiniškai per 2-3 savaites vaikas jau pradeda norėti eiti į darželį. Jeigu nepripranta mėnesį ar du, atsiranda miego, valgymo pokyčių, pasikeičia vaiko nuotaika, darželyje vaikas nežaidžia ir mažai bendrauja su kitais bendraamžiais, tuomet reiktų rimtai pagalvoti, ar verta toliau vesti. Arba galbūt leisti trumpiau būti darželyje. Kaip greitai vaikas pripranta, priklauso nuo daugelio dalykų - amžiaus, nuo to, kaip pasisekė užmegzti santykius darželyje, ar vaikas yra anksčiau išsiskyręs su tėvais visai dienai, nuo vaiko temperamento (ar jis apskritai visomis naujomis aplinkybėmis apsipranta greit ar negreit).
Jeigu vaikas ilgai nepripranta darželyje, jeigu atsiranda anksčiau minėti streso požymiai ir jie užsitęsia. Kad vaikas nepatirtų dar didesnio streso, kartais geriau jo visai nebevesti. Tuomet galvotume apie tokias bėdas, dėl kurių vaikai negali lankyti darželio - tai būtų aukštas išsiskyrimo nerimas, bendravimo įgūdžių stoka, sunkumai prisitaikant naujomis aplinkybėmis.
Darželio be pietų miego privalumai ir trūkumai
Darželiai be pietų miego, palyginti su tradiciniais darželiais, turi savų privalumų ir trūkumų. Vienas iš pagrindinių privalumų yra tai, kad vaikai, kuriems nereikia pietų miego, gali būti aktyvūs ir produktyvūs visą dieną. Tai gali būti ypač naudinga vaikams, kurie sunkiai užmiega arba kuriems reikia daugiau laiko žaisti ir mokytis. Tačiau darželiai be pietų miego taip pat turi trūkumų. Vienas iš pagrindinių trūkumų yra tai, kad vaikai, kuriems reikia pietų miego, gali pavargti ir tapti irzlūs. Tai gali trukdyti jų gebėjimui mokytis ir bendrauti su kitais vaikais. Be to, darželiai be pietų miego gali būti ne tokie patogūs tėvams, kuriems reikia, kad jų vaikai miegotų pietų miego metu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
