Nėštumo metu moters organizmas patiria daug pokyčių, todėl svarbu atkreipti dėmesį į mitybą, gėrimus ir vaistažolių vartojimą. Kai kurios žolelės gali būti naudingos, tačiau kitos gali sukelti pavojų vaisiui. Šiame straipsnyje aptarsime gysločio vartojimą nėštumo metu bei kitus svarbius aspektus.
Arbatos gėrimas nėštumo metu daugeliui moterų yra būdas pailsėti, atsigauti po sunkios dienos, papildyti organizmą skysčiais. Tačiau gydytojai rekomenduoja nėštumo metu riboti suvartojamo kofeino kiekį. Saugus nėščiajai suvartoti per parą kofeino kiekis yra dviejuose puodeliuose nestiprios kavos. Šiek tiek mažiau nei kavoje, kofeino yra juodojoje bei žaliosiose arbatose. Kofeinas praeina pro placentos barjerą ir patenka į kūdikio kraujotaką, o kūdikio organizmas nesugeba jo metabolizuoti taip kaip suaugusiojo, todėl didelis suvartojamo kofeino kiekis gali pakenkti kūdikiui.
Vaistažolių arbatoje kofeino nėra, tačiau tai nereiškia, kad jas saugu vartoti. Nors daugelyje šalių gydomuoju poveikiu pasižyminčios žolelės - itin populiarios, medikai jas vertina gana skeptiškai, ypač nėštumo metu. Tačiau tyrimai rodo, kad, priklausomai nuo regiono, nėštumo metu žolinius preparatus naudoja nuo 22,3 iki 82,3 proc. nėščiųjų. Tad veikiausiai visiškai saugių vaistažolių ir augalinių preparatų nėštumo metu nėra, nes vienas augalas gali turėti net iki 50 farmakologiškai aktyvių komponentų. Pavyzdžiui, melisų, mėtų arbatos nėštumo metu lyg ir tiktų, nes ramina, padeda pagerinti apetitą, slopina pykinimą ir kt. Tačiau vartojant per daug šių arbatų galimas priešingas efektas: vaistažolės gali sukelti galvos skausmą ar net persileidimą. Kai kurios nėščiosios pernelyg pasitiki natūralių maisto papildų galia ir tiki, kad jie gali sumažinti tipinius nėštumo negalavimus, pavyzdžiui, pykinimą ar nugaros maudimą. Nėščiosioms ypač reikėtų vengti maisto papildų, į kurių sudėtį įeina vaistinių augalų koncentratai. Apskritai kalbant apie maisto papildus nėštumo metu reikėtų žinoti, kad saugūs - tik specialiai skirti nėščiosioms ir žindyvėms. Paprastuose kompleksiniuose maisto papilduose dėl vienų medžiagų pertekliaus organizmui gali būti sunkiau įsisavinti kitas medžiagas, apsunkinama kepenų ir inkstų veikla.
Yra keletas vaistažolių, kurių nėštumo metu reikėtų vengti dėl galimo teratogeninio poveikio (apsigimimų sukėlimo) ar persileidimo rizikos:
Kai kurios vaistažolės gali būti sudėtos į mišinį, todėl visada verta pasižiūrėti jo sudėtį. Medikė taip pat pataria nepiktnaudžiauti ir prieskoniais, kurių sudėtyje yra nėštumui galinčių pakenkti augalų.

Vidurių užkietėjimas vargina apie 25-30 proc. nėščiųjų, ypač trečiajame nėštumo trimestre. Ši būklė atsiranda dėl keleto priežasčių - hormonų pokyčių, sumažėjusio judėjimo, padidėjusios gimdos sukeliamo spaudimo į žarnyną, geriamų geležies preparatų ir kt. Kita vertus, vidurių užkietėjimas yra ir vienas iš dubens dugno disfunkcijos ir dubens dugno raumenų nusilpimo rizikos veiksnių, todėl svarbu siekti jo išvengti ar laiku sustabdyti.
Balkšvojo gysločio sėklų luobelės yra saugus ir efektyvus būdas nėštumo metu papildyti suvartojamų skaidulų kiekį. Jos minkština išmatas ir lengvina jų pasišalinimą. Svarbiausia nepamiršti, kad geriant šias luobeles, būtina padidinti suvartojamo vandens kiekį, nes per mažas vandens kiekis gali netgi sustiprinti vidurių užkietėjimą. Pradėkite nuo mažesnio kiekio (pvz., 1 arbatinis šaukštelis 1-2 kartus per dieną) ir palaipsniui didinkite iki 2 arbatinių šaukštelių, jei organizmas gerai toleruoja. Maišykite luobeles stiklinėje vandens ar kito skysčio ir išgerkite iš karto.
Svarbiausias veiksnys - su maistu gauti apie 25-30 gramų skaidulų per dieną. Skaidulų gausu daržovėse, sėklose (balkšvojo gysločio sėklų luobelėse, linų sėmenyse), riešutuose (migdoluose), viso grūdo kruopose, ankštinėse daržovėse (avinžirniai, lęšiai), vaisiuose.

Gysločio lapus galima užplikyti verdančiu vandeniu ir gerti kaip arbatą. Gysločio lapų arbatą rekomenduojama gerti sergant bronchitu, bronchine astma, esant kvėpavimo takų uždegimams. Arbata lengvina atsikosėjimą, mažina užkimimą. Šviežių gysločio lapų antpilas veikia kaip tonikas nuo nuovargio, jėgų praradimo, pervargimo, diabeto, anemijos, hipertenzijos, aterosklerozės, šlapimo pūslės uždegimo, inkstų ligų ir šlapinimosi į lovą. Dažnai ant pažeistos kūno vietos dedamas viso gysločio lapas. Tačiau gysločio lapą reikėtų dėti ne visą, o susmulkintą, sutrintą, nes daugiausiai gydomųjų savybių turi gysločio sultys.
Geriausiai gyslotį rinkti jam žydint arba jau subrendus sėkloms giedrą dieną. Surinktus lapus reikia išdėlioti ant popieriaus ir džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, nepamirštant lapų pavartyti, kad šie džiūdami nejuoduotų. Antrojoje vasaros pusėje, ypač jeigu drėgni orai, lapus gali pažeisti miltligė: ant lapų atsiranda balkšvų ar pilkšvų dėmių. Tokie lapai naudojimui netinka.
Gysločio lapų paruošimo būdai:
Gysločio sultys, sumaišytos su medumi, turi hemostazinį, bakteriostatinį ir atsikosėjimą skatinantį poveikį. Taip pat jos gali turėti priešuždegiminį poveikį.
Gysločio lapų sultys, laikymui ilgalaikiam, gali būti maišomos su alkoholiu (2 dalys sulčių - 1 dalis spirito) arba degtine (1:1). Tai tinktūra, kurią galima naudoti išoriškai.
Gyslotis skatina audinių regeneraciją, stiprina skrandžio ir žarnyno liaukų sekrecinę veiklą.

Maisto papildai: Nėščioms moterims ypač reikėtų vengti maisto papildų, į kurių sudėtį įeina vaistinių augalų koncentratai. Saugūs - tik specialiai nėščiosioms ir žindyvėms skirti maisto papildai. Svarbiausia nėščiosioms skirta sudedamoji dalis yra folio rūgštis.
Fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas taip pat skatina žarnų motoriką. Jei nelankote nėščiųjų mankštų, bet leidžia savijauta, stenkitės kasdien bent po pusę valandos-valandą pasivaikščioti.
Kofeinas: Atsargiausiai kavą ir kitus kofeino turinčius gėrimus reikėtų vartoti nėštumo pradžioje - pirmąjį trimestrą. Kofeinas stimuliuoja, todėl gali paspartinti širdies rimtą ir tuo pačiu padidinti kraujospūdį. Nėščiųjų hipertenziją (aukštą kraujo spaudimą) turinčioms moterims kavos reikėtų atsisakyti arba stipriai riboti jos kiekį.
Vanduo: Šulinių ir gręžinių vandenyje gali būti nitratų, pavojingų nėščiosioms.
Gazuoti gėrimai: Gazuoti gėrimai gali dirginti skrandžio ir stemplės, burnos gleivines. Nepatariama gerti, kai graužia rėmuo, kyla rūgštys.
Alkoholis: Nėštumo metu saugaus alkoholio kiekio nėra.
Rūkymas: Rūkymas nėštumo metu siejamas su vaisiaus augimo sulėtėjimu, sąlygotu prastesniu jo aprūpinimu deguonimi ir maisto medžiagomis. Rūkymas taip pat padidina placentos komplikacijų, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo riziką.
Odospriežiūra: Nėštumo metu dažnai pasireiškia odos hiperpigmentacija. Stiprios koncentracijos priemonės, rūgštiniai valikliai, šveitikliai, intensyvios odos priežiūros ir jauninimo procedūros gali dar labiau suintensyvinti pigmentaciją, tad vertėtų rinktis švelnesnes priemones.
Karštis: Stiprus karštis gali sukelti hipertermiją. Pirmą trimestrą patyrus hipertermiją didėja apsigimimų rizika. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina vengti per karštų vonių. Maudynių metu vandens temperatūra neturėtų būti aukštesnė nei 36-37°C.
Masažas: Nėštumo metu (ypač nėštumo pradžioje) vertėtų rinktis patyrusį, kvalifikuotą meistrą, mokantį atlikti nėščiųjų masažą. Jeigu nėštumas yra rizikingas, dėl masažo vertėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Toksoplazmozė: Po kontakto su kačių išmatomis yra rizika susirgti toksoplazmoze.