Priešlaikinis gimdymas po dirbtinio apvaisinimo: priežastys, rizika ir prevencija

Dirbtinis apvaisinimas yra pagalbinio apvaisinimo technologija (PATT), suteikianti galimybę susilaukti vaikų poroms, kurios patiria nevaisingumo problemų. Tačiau kartu kyla klausimų apie galimą riziką, įskaitant priešlaikinio gimdymo tikimybę. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar dirbtinis apvaisinimas gali būti susijęs su didesne priešlaikinio gimdymo rizika, aptarsime galimas priežastis ir prevencijos būdus.

Priešlaikinis gimdymas: apibrėžimas ir rizikos veiksniai

Priešlaikinis gimdymas - tai gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos. Esant savalaikiam gimdymui, normali nėštumo trukmė yra 40 nėštumo savaičių (arba 280 dienų). Įvykus priešlaikiniam gimdymui, nėštumo trukmė yra 154-259 dienos. Naujagimis gimsta neišnešiotas, nebrandus, mažos kūno masės (500-2500 g svorio), mažo ūgio (25-47 cm). Dažnai prieš laiką gimusius naujagimius tenka reanimuoti.

1 iš 20 gimdymų yra priešlaikinis. 2 iš 3 naujagimių, mirusių perinataliniu laikotarpiu, yra gimę prieš laiką. 2/3 viso perinatalinio mirtingumo sudaro naujagimiai, gimę iki 32 nėštumo savaitės. Neišnešioti naujagimiai 10 kartų dažniau serga cerebraliniu paralyžiumi, jiems 75 kartus dažniau nustatomi psichikos sutrikimai ir 7 kartus dažniau nustatomi apsigimimai negu išnešiotiems naujagimiams.

Priešlaikinį gimdymą lemia daugybė priežasčių - stresas, sunkus fizinis darbas, įvairios infekcinės ligos, o kartais ir vaisiaus imuninės ar endokrininės sistemos ligos. Aiškinantis priešlaikinio gimdymo priežastis, svarbu žinoti, kad jį gali lemti genetinės priežastys, todėl reikėtų pasidomėti ar priešlaikinio gimdymo nepatyrė mama, sesuo. Taip pat priešlaikinį gimdymą gali lemti ginekologiniai susirgimai ir operacijos.

Priešlaikinio gimdymo rizikos veiksniai:

• Žalingi įpročiai: rūkymas (rizika didėja proporcingai surūkomų cigarečių skaičiui), alkoholio vartojimas (galimi apsigimimai, iškraipoma genetinė informacija), piktnaudžiavimas kava (rizika proporcinga išgertos kavos puodukų skaičiui), narkotikų vartojimas (ypač kokainas).
• Lytinis aktyvumas: lytinis aktas gali sužadinti priešlaikinį gimdymą.
• Kitos priežastys: dažni gimdymai (kas 1-1,5 metus) 5 ir daugiau kartų, kartotinai savaiminiai persileidimai, didelis naujagimio svoris (virš 4 kg), gimdos kaklelio nepakankamumas, buvusios gimdos ir gimdos kaklelio operacijos, mėnesinių ciklo sutrikimai, ilgas kontraceptinių gimdos spiralių nešiojimas, daugiavaisis nėštumas (40-50% atvejų gimdoma prieš laiką), netaisyklinga vaisiaus padėtis ir pirmeiga, labai gausus gemalinių vandenų kiekis, preeklampsija, ūmus karščiavimas, lytinės sistemos ir šlapimą išskiriančių organų infekcija, neurohormoniniai sutrikimai nėščiosios organizme, tiesioginės priežastys (fizinė trauma, šiukštūs lytiniai santykiai).

Labai jaunas ar vyresnis gimdyvės amžius (> 35 m.), sunkus fizinis ar stovimas darbas, ilgos darbo valandos, darbas su cheminėmis medžiagomis, stresas, emocinė įtampa, depresija, bloga mityba, mažas kūno svoris, nutukimas, mažas svorio prieaugis nėštumo metu, socialinė deprivacija, kai kurios etninės ir rasinės grupės, dažni gimdymai (< 18 mėnesių tarpas) taip pat yra rizikos veiksniai.

Tarp ginekologinių ligų ir būklių, didinančių priešlaikinio gimdymo riziką, minimi gimdos kaklelio nepakankamumas (dėl įvairių genetinių priežasčių ar buvusių operacijų gimdos kaklelis yra per silpnas išnešioti vaisių iki termino ir pradeda vertis anksčiau), buvęs cezario pjūvis praeityje (ypač skubus), gimdos miomos (ir buvusios jų šalinimo operacijos), buvusios gimdos kaklelio operacijos, dviragė gimda, kitos įgimtos gimdos ar lytinių organų anomalijos.

Nėštumo metu atsiradusios komplikacijos, tokios kaip kraujavimas nėštumo pradžioje, placentos pirmeiga, atšoka, įaugimas, sunki motinos hipertenzinė būklė, preeklampsija, polihidramnionas (gausūs vaisiaus vandenys), priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, vaisiaus sklaidos ydos ar augimo sulėtėjimas, lytinių ir šlapimo takų infekcija, sisteminės ir pavojingos vaisiui infekcinės ligos (gripas, COVID-19, vėjaraupiai ir kt.), sunkios motinos ligos (širdies, inkstų, negydytos skydliaukės ligos), diabetas - taip pat didina riziką.

Genetiniai veiksniai, tokie kaip kai kurios paveldimos ligos, genetinės jungiamojo audinio ligos - vadinamosios kolagenozės (pvz. Ehlers-Danlos sindromas), specifiniai vaisiaus ir moters genotipai, šeiminė priešlaikinių gimdymų anamnezė (mama, sesė, senelė gimdė prieš laiką), trombofilijos (padidėjusi kraujo krešulių formavimosi rizika) gali turėti įtakos.

Didžiausią riziką pagimdyti prieš laiką turi šios moterys: jau gimdžiusios prieš laiką ar turėjusios vėlyvųjų persileidimų; nešiojančios ne vieną vaisių; kurioms atlikta gimdos kaklelio ar gimdos operacija.

Dirbtinis apvaisinimas ir priešlaikinis gimdymas: ryšys

Nors dirbtinis apvaisinimas suteikia galimybę susilaukti vaikų, jis taip pat gali būti susijęs su didesne priešlaikinio gimdymo rizika. Tyrimo, kuriame dalyvavo 427 pacientės, rezultatai parodė, kad daugiavaisiai nėštumai PAB grupėje sudarė 37,7 proc., o kontrolinėje grupėje - 10,4 proc. (p<0,001). Nėštumo komplikacijų, tokių kaip preeklampsija, neščiųjų hipertenzija, neščiųjų diabetas, dažnis tarp grupių reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Placentos patologijos (įaugusi placenta ir placentos pirmeiga) buvo dažnesnės PAB grupėje (p=0,012 ir p=0,004). Priešlaikinio vaisiaus dangalų plyšimo dažnis tarp grupių nesiskyrė. Vaisiaus ydų dažniai abiejose grupėse nesiskyrė (p=0,302). Cezario pjūvio operacijų (CPO) dažnis buvo didesnis PAB grupėje ir siekė 49,8 proc. (p=0,016). Placentos atšokos dažnis grupėse nesiskyrė. Apgar balų vidurkis 1 ir 5 min. grupėse nesiskyrė, tačiau PAB grupėje buvo didesnis neišnešiotų naujagimių (p=0,015), vaisiaus augimo sulėtėjimo (VAS) (p=0,005) bei mažesnis stambių vaisių dažnis (p=0,005).

Pagrindinės rizikos po IVF apima:

• Daugiavaisis nėštumas: IVF dažnai sukelia daugiavaisį nėštumą, o tai yra vienas iš pagrindinių priešlaikinio gimdymo rizikos veiksnių. Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka didesnis krūvis, todėl gimdymas gali prasidėti anksčiau. Kalbant apie situacijas, kai planuojama dirbtinio apvaisinimo procedūra, svarbu į gimdą įsodinti tik vieną embrioną. Mat daugiavaisio nėštumo atveju dar labiau didėja tiek neišnešiojimo, tiek vaisiaus vystymosi patologijos rizika. Toks nėštumas ir nutrūksta greičiau, ir didesnė priešlaikinio gimdymo bei neišnešioto naujagimio tikimybė.
• Motinos amžius ir sveikatos būklė: Moterys, kurios kreipiasi dėl dirbtinio apvaisinimo, dažnai yra vyresnio amžiaus, o tai taip pat gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką po IVF. Vyresnis motinos amžius ir tam tikros sveikatos problemos (pvz., diabetas, hipertenzija) gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką po IVF.
• Gimdos anomalijos: Įgimtos gimdos anomalijos ar buvusios gimdos operacijos gali turėti įtakos nėštumo trukmei.
• Emocinis stresas: Nėštumas po dirbtinio apvaisinimo jau savaime yra ypatingas ir labai sudėtingas emociškai. Todėl mes sakome, kad tai bet kuriuo atveju padidintos rizikos nėštumas. Jei natūraliai nepavyko pastoti, jei reikėjo naudoti sudėtingą metodiką, vartoti medikamentus, aišku, kad tai didelės rizikos nėštumas.
• Hormoninė stimuliacija: Hormoninė stimuliacija, naudojama IVF metu, gali paveikti gimdos kaklelio funkciją ir padidinti priešlaikinio gimdymo riziką.

Pastebėta, kad įvykus priešlaikiniam gimdymui dėl daugiavaisio nėštumo, rizika, kad kitas nėštumas taip pat bus priešlaikinis, yra mažesnė.

Priešlaikinio gimdymo simptomai ir diagnostika

Svarbu atpažinti priešlaikinio gimdymo simptomus, kad būtų galima laiku kreiptis į gydytoją. Pajutus stiprėjančius, dažniau nei kad 10-15 min. pasireiškiančius sąrėmius ar nutekėjusius vaisiaus vandenis, reikėtų nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą. Taip pat apie priešlaikinį gimdymą gali išduoti tiek negausus, tiek gausus kraujavimas.

Simptomai, parodantys, kad gali būti priešlaikinio gimdymo grėsmė:

• Gimdos sukietėjimas (gimdos susitraukimai). Susitraukimų metu pilvas būna kietas tol, kol tęsiasi gimdos susitraukimas. Paprastai jie būna skausmingi, dažni ir reguliarūs.
• Naujai atsiradęs ar sustiprėjęs maudimas ar skausmas pilvo apačioje ir (ar) kryžkaulio srityje, kartais su viduriavimu.
• Kraujingos išskyros iš makšties.
• Įtariamas vaisiaus vandenų nutekėjimas (jaučiamas kaip nestiprus varvėjimas arba didesnio kiekio skysčio bėgimas iš makšties).

Moteris VISADA PRIVALO kreiptis į gydytoją, jeigu: iš makšties pasirodo kraujingų išskyrų ar kraujo arba įtaria, jog teka vaisiaus vandenys; jaučia > 6 gimdos susitraukimus per valandą (1 susitraukimas per 10 min); gimdos susitraukimai reguliarūs (kartojasi vienodais laiko tarpais), skausmingi ir stiprėjantys.

Diagnozuojant priešlaikinį gimdymą, atliekami įvairūs tyrimai: makšties apžiūra makštiniais skėtikliais, makšties išskyrų tepinėlis bakterioskopiniam tyrimui, bakteriologiniai išskyrų pasėliai iš makšties ir gimdos kaklelio kanalo, išskyrų iš makšties kristalizacijos testas ir lakmuso popierėlio testas (įtarus, kad teka vaisiaus vandenys), ultragarsinis tyrimas (echoskopija), laboratoriniai tyrimai (bendras kraujo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas, kraujo krešumo rodikliai, kraujo grupė ir Rh (rezus) faktorius, bendras šlapimo tyrimas), elektrokardiograma, transabdominalinė amniocentezė (kartais).

Siekiant išsiaiškinti priešlaikinio gimdymo priežastis, gydytojai akušeriai ginekologai atlieka daugybę tyrimų tiek planuojant kitą nėštumą, tiek nėštumo metu. Kiekvienai moteriai pritaikomi individualūs tyrimai. Remiantis buvusia klinikine situacija (kraujavimas, karščiavimas, daugiavaisis nėštumas, prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys), bandoma įtarti ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis ir atlikti specifinius tyrimus.

Atliekami tyrimai ir diagnostika:

• Genetiniai tyrimai: Pavyzdžiui, ankstesnio nėštumo metu įvykus placentos atšokai ar prasidėjus kraujavimui, gali būti atliekami genetiniai tyrimai, kai bandoma išsiaiškinti, ar moteris neturi įgimtos kraujo krešėjimo patologijos.
• Gimdos kaklelio matavimas: Kito nėštumo metu svarbu laiku pradėti priežiūrą ir 12-16 nėštumo savaitę atlikti gimdos kaklelio matavimą ultragarso davikliu.
• Priešlaikinio gimdymo prognozavimo testai: Gydytojai akušeriai ginekologai gali atlikti priešlaikinio gimdymo prognozavimo testus. Šio tyrimo metu, paėmus iš makšties ir ištyrus specifinio baltymo kiekį, galima tiksliai nustatyti, ar per artimiausias 7 dienas prasidės priešlaikinis gimdymas.

Retai, bet gali būti atliktas ir vaisiaus fibronektino (FN) tyrimas. Jis parodo, ar baltymų, padedančių vaisiaus vandenų maišą „priklijuoti“ prie placentos, kiekis yra normalus. Jei grėstų gimdyti anksčiau nei 34-ą savaitę, galbūt gydytojai dar galės uždelsti gimdymą keliomis dienomis.

Priešlaikinio gimdymo valdymas ir profilaktika

Priešlaikinio gimdymo valdymas priklauso nuo nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus būklės. Jei naudojate pagalbinę apvaisinimo technologiją (ART), apsvarstykite, kiek embrionų reikia implantuoti. Gali būti įmanoma laikinai sustabdyti priešlaikinį gimdymą.

Profilaktikos būdai:

• Progesterono preparatai: Gydytojas akušeris ginekologas, nustatęs ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis, gali paskirti progesterono preparatus.
• Gimdos kaklelio apsiuvimas: Pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą, kurios efektyvumas kai kuriose situacijose siekia 80-90 proc.
• Vaistai, koreguojantys kraujo krešėjimą: Esant kraujo krešėjimo problemoms, gali būti skiriami vaistai, koreguojantys kraujo krešėjimą.
• Ramesnė veikla ir streso vengimas: Kartais gydytojas gali rekomenduoti ramesnę veiklą, vengti streso ar fizinio darbo.
• Vieno embriono įsodinimas: Kalbant apie situacijas, kai planuojama dirbtinio apvaisinimo procedūra, svarbu į gimdą įsodinti tik vieną embrioną.
• Gydytojo konsultacijos: Taip pat reikėtų vengti abejotino naudingumo gimdos ar gimdos kaklelio operacijų ir kiekvieną iš jų aptarti su moterį gydančiu gydytoju.

Kito nėštumo metu svarbu laiku pradėti priežiūrą ir 12-16 nėštumo savaitę atlikti gimdos kaklelio matavimą ultragarso davikliu. Pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti medikamentinį gydymą progesterono preparatais ar gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą.

Gydytojas akušeris ginekologas, nustatęs ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis, gali paskirti progesterono preparatus, gimdos kaklelio apsiuvimą ar vaistus, koreguojančius kraujo krešėjimą. Kartais gydytojas gali rekomenduoti ramesnę veiklą, vengti streso ar fizinio darbo.

Ką daryti pajutus priešlaikinio gimdymo simptomus?

Pajutus aukščiau išvardintus simptomus, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris prižiūri nėštumą, arba vykti į stacionarą. Esant nestipriam pilvo apačios ar kryžkaulio srities maudimui, pagausėjusioms išskyroms iš makšties, pakanka kreiptis į nėštumą prižiūrintį gydytoją.

Gulimas Režimas: Mitas ar Realybė?

„Dažnai moterys tiki, kad gulimas režimas gali padėti išvengti priešlaikinio gimdymo, tačiau pastebėta, kad moterys, besilaikančios griežto gulimo režimo, priešlaikinį gimdymą patiria net du kartus dažniau nei tos, kurios išeina pasivaikščioti, atlieka lengvą buitinę veiklą. Gulėjimas didina stresą, prastina kraujotaką ir didina trombozių riziką, tokiu būdu didina ir priešlaikinio gimdymo riziką, todėl jis skiriamas retai ir itin sudėtingose klinikinėse situacijose“, - sako prof. M. Minkauskienė.

Nors šiuolaikinės medicinos laimėjimai leidžia išsaugoti gyvybes net ir labai neišnešiotiems naujagimiams, tinkama priežiūra ir prevencija išlieka itin svarbios.

tags: #prieslaikinis #gimdymas #po #dirbtinio #apvaisinimo

• Liutauro Salasevičiaus kelias į mados viršūnes
• Nuo institucijų link bendruomenių
• Kaip naudoti vonelės gultuką kūdikiui nuo pirmųjų dienų?
• Kaip gauti gimimo liudijimą Lietuvoje
• Vaikų raidos etapai