Dalia Grybauskaitė ir Stambulo konvencija: pozicijos ir diskusijos
Lietuvos visuomenėje ir politiniame diskurse Stambulo konvencija, oficialiai vadinama „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“, jau daugelį metų kelia karštas diskusijas. Viena iš pagrindinių figūrų šioje diskusijoje yra buvusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios pozicija konvencijos atžvilgiu turėjo didelę įtaką jos kelyje į Lietuvos teisinę sistemą.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija ir veiksmai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė aktyviai palaikė Stambulo konvencijos ratifikavimą. 2018 m. birželio 12 d. ji dekretu pateikė LR Seimui ratifikuoti šią konvenciją su pareiškimu. Šis žingsnis buvo žengtas Vilniuje vykstant pasaulio moterų politikos lyderių konferencijai. Prezidentė pabrėžė, kad konvencija skirta kovai su smurtu prieš moteris ir nesiekia keisti ar plėsti lyties apibrėžimo, o kalba apie socialines lyčių funkcijas.
Prezidentūros paskelbtame pranešime buvo pažymima, kad fizinį ar seksualinį smurtą patiria kas trečia Lietuvos moteris, o tai rodo, jog dabartinių įrankių padėti moterims nepakanka. „Ši konvencija yra svarbiausias europinis standartas kovai su fizine, seksualine, psichologine ar ekonomine prievarta prieš moteris. Konvencija įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą, smurtautojų baudžiamąją atsakomybę ir numato tarptautinius priežiūros mechanizmus“, - teigiama pranešime.
Pasak prezidentės, konvencija ne tik taptų papildomu instrumentu kovoti su smurtu, bet ir padėtų efektyviau įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo 2011 metais pranešimų apie patirtą smurtą išaugo trigubai, pasak Prezidentūros, tai parodė, kad žmonės nebijo ieškoti pagalbos, o politikų pareiga yra kuo efektyviau ją užtikrinti. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad nuogąstavimai, jog šia konvencija siekiama keisti lyties sąvoką, yra „klaidinantys ir nepagrįsti“. Pranešime pažymima, kad konvencijoje kalbama tik apie socialines lyčių funkcijas ir lygių galimybių skatinimą, diskriminacijos mažinimą, kovą su stereotipais, ir konvencijos apibrėžimai bus taikomi tik šio dokumento rėmuose.
Stambulo konvencijos kelias Lietuvoje ir Seimo pozicijos
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m., o 2018 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė ją ratifikuoti Seimui. Tačiau konvencija Seime įstrigo iki šiol. Dėl Stambulo konvencijos „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ne kartą mušėsi į krūtinę, tikindamas, kad konvencija šiame Seime ratifikuota tikrai nebus.
Nepaisant to, konvencija buvo įrašyta į 2018 m. pavasario sesijos darbų programos projektą. Įregistruotame pavasario sesijos darbų programos projekte Stambulo konvenciją į darbų programą įtraukti pasiūlė Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetai. Bandymų į Seimo darbotvarkę grąžinti konvencijos ratifikavimą yra buvę ir anksčiau.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad europarlamentarų nutarimas yra dar vienas paraginimas Lietuvai ratifikuoti šį dokumentą. Ji laikosi nuomonės, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl Stambulo konvencijos ir daugiau prie šio klausimo negrįžti: „Apie tai reikia kalbėti ir galutinai padėti tašką. Galiausiai reiktų išsiaiškinti sąvokas. Girdime kitų šalių stebėjimąsi, kodėl neratifikuojame konvencijos.“
Tačiau dalis politikų, pavyzdžiui, Seimo narys Mindaugas Puidokas, išreiškė nepritarimą konvencijos ratifikavimui. Jis įsitikinęs, kad ir be Stambulo konvencijos Lietuvoje įstatymai draudžia smurtauti prieš moteris. „Stambulo konvencija nesusijusi su smurtu prieš moteris ir jo mažinimu. Lietuvos teisinėje bazėje ir dabar užtikrinta moterų apsauga nuo smurto. Konvencija susijusi su genderizmo ideologija. Joje kalba apie lyties apsisprendimą. Pavyzdžiui, aš galėčiau pareikšti norintis, kad mane visi laikytų moterimi. Mes įsipareigotume, kad mūsų ugdymo programos atitiktų konvencijos nuostatas, tokias kaip lyties pasirinkimas. Tai yra pirmas žingsnis link vienalyčių santuokų įteisinimo ir galimybės tokioms poroms įsivaikinti vaikus. Tai rodo kitų šalių praktika. Manau, tokios tendencijos nepriimtinos mūsų visuomenei.“
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris 2013 m. pasirašė konvenciją, pripažįsta, kad jos ratifikavimas Lietuvoje nebus lengvas. „Aš visada buvau už. Nežinau, kaip pavyks, nes labai daug nusiteikusių (prieš - BNS), išankstinę nuostatą turinčių, bet konvencija reikalinga ir simboliška, kad tokią dieną tai vyksta“, - komentavo L. Linkevičius.
Diskusijos dėl lyties sampratos ir konvencijos turinio
Pagrindinė Stambulo konvencijos ratifikavimo oponentų kritika susijusi su konvencijoje vartojamomis sąvokomis „lytis biologiniu aspektu“ (sex) ir „lytis socialiniu aspektu“ (gender). Kritikai baiminasi, kad konvencija siekia pakeisti tradicinę lyties sampratą ir įteisinti socialinės lyties (gender) sąvoką, kuri galėtų pakenkti tradicinėms šeimos vertybėms. Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
Tačiau konvencijos šalininkai, tarp jų ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, argumentuoja, kad konvencija kalba apie socialines lyčių funkcijas ir lygių galimybių skatinimą, diskriminacijos mažinimą, kovą su stereotipais, o ne apie lyties biologinio supratimo keitimą. Tarptautinės teisės ekspertė dr. Erika Leonaitė teigia, kad Lietuvos teisės aktuose jau yra vartojamas terminas „lytis“, kuris apima tiek biologinį, tiek socialinį aspektus, ir kad Jungtinės Tautos jau naudoja „lyties socialiniu aspektu“ sąvoką, teikdamos rekomendacijas Lietuvai.
Kita vertus, kai kurie teisės ekspertai, pavyzdžiui, advokatas Vytautas Sirvydis, atkreipia dėmesį į tai, kad konvencijos ratifikavimas galėtų paveikti galiojantį Baudžiamąjį kodeksą ir pareikalautų teisės aktų pakeitimų. Taip pat keliama abejonė dėl galimo konvencijos viršenybės prieš nacionalinius įstatymus ir jos interpretacijos, kuri galėtų remti visuomenę poliarizuojančias ideologijas.
Smurto mastas ir konvencijos vaidmuo
Nepaisant diskusijų dėl konvencijos turinio, smurto artimoje aplinkoje mastas Lietuvoje išlieka didelis. Lietuvoje pernai buvo užregistruota 48 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje ir pradėta 13 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Net 80 proc. smurto aukų yra moterys. Seimo kontrolierių įstaiga taip pat nustatė, kad pagalba nukentėjusiems nuo smurto Lietuvoje dažnai yra neprieinama, trūksta specialistų ir saugių apgyvendinimo vietų.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė teigia, kad Stambulo konvencija yra „labai geras priemonių juodraštis, kuris parodo, ką reikia padaryti, kad galėtume kuo labiau apsaugoti žmones nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto dėl lyties“. Ji pabrėžia, kad konvencija įveda naują sąvoką „smurtas dėl lyties“, pripažįstama, kad moterys dažniau kenčia nuo smurto artimoje aplinkoje, ir tai išskiriama kaip atskira kategorija, kuriai spręsti reikalingos kompleksinės priemonės. Konvencija taip pat įveda „persekiojimo“ sąvoką ir išplečia „seksualinio smurto“ apibrėžimą.
Stambulo konvencija į įstatymus klasta: teisininkas paaiškino, kaip tai veiks šeimų gyvenimą
Europos Tarybos ekspertai teigia, kad ratifikavus dokumentą Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.
tags: #grybauskaite #dekretas #stambulo #konvencija
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
