Vaikų globos sistemos transformacija Lietuvoje: nuo institucijų prie šeimos aplinkos
Per pastarąjį dešimtmetį vaikų globos sistema Lietuvoje išgyveno esminius pokyčius - institucinis vaikų apgyvendinimas keitėsi į aplinką, artimą šeimai. Nuo 2018 metų Lietuva oficialiai atsisakė didelių vaikų globos namų, kuriuose anksčiau gyvendavo gausios vaikų grupės. Pasak „SOS vaikų kaimai“ globos centro vadovo Dovydo Španagelio, šiandien nebeturime nei vienų tradicinių vaikų globos namų - tai milžiniškas pokytis. Pasikeitė ne tik vaikų gyvenimo sąlygos, bet ir visuomenės požiūris: dabar visi vaikai gyvena šeimos aplinkoje kaip ir kiti jų bendraamžiai.
Globos būtinybės priežastys ir vaikų patirtys
Pasak D. Španagelio, vaikui globa dažniausiai tampa reikalinga dėl patirto smurto artimoje aplinkoje, nuolatinės nepriežiūros, tėvų priklausomybių nuo alkoholio ar psichoaktyvių medžiagų. Vaikai į globą dažniausiai atkeliauja iš labai sudėtingų sąlygų ir yra pilni skaudžių patirčių. „Globa yra pagalba vaikui užaugti, kai vaikas yra netekęs tėvų globos“, - pabrėžia specialistas.
Globos formos: nuo budinčių globotojų iki nuolatinių šeimų
Dėl įvairių priežasčių be šeimos likę vaikai keliauja pas budinčius globotojus, kurie laikinai užtikrina vaikams saugią ir mylinčią aplinką bei visą reikiamą pagalbą. Budintys globotojai priima vaiką į savo namus tam laikotarpiui, kol tėvai kartu su specialistų pagalba įveiks iškilusią krizę arba, kraštutiniu atveju, teismui priėmus sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo, bus surasti nuolatiniai globėjai.
Siekiant, jog kuo daugiau be tėvų globos likusių vaikų augtų šeimose, prieš metus buvo įteisintas nuolatinio globotojo institutas. Šiai dienai nuolatinio globotojo institutas šalia kitų globos formų leidžia užtikrinti geresnes sąlygas vaikams.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Nuolatinių globotojų skaičius Lietuvoje | 42 |
| Savivaldybės, kuriose veikia nuolatiniai globotojai | 25 |
| Vaikų, priimtų pas nuolatinius globotojus | 38 |
Iššūkiai: globėjų trūkumas ir specialiųjų poreikių vaikai
Anot globos centro vadovo, ypač globėjų trūkumas jaučiamas priimant vaikus, turinčius negalią, bei brolius ir seseris. Globėjai jaučia didelį nerimą įsipareigoti rūpintis vaikais, kurie turi specializuotų poreikių arba globoti dideles brolių ir seserų grupes, nes jų negalima išskirti ar apgyvendinti skirtinguose miestuose.
Šiai dienai šeiminiuose namuose gyvena 900 vaikų, kuriems trūksta globėjų. Didžioji dalis vaikų, kuriems trūksta globėjų, yra vaikai su negalia, specialiaisiais poreikiais, delinkventiniu elgesiu, taip pat didelės grupės brolių, sesių ir paaugliai. Kartais vaikai atkeliauja su protinėmis arba fizinėmis negaliomis, būna vaikų su raidos sutrikimais. Globėjams tai yra didžiulis iššūkis, nes tam reikia specialios pagalbos ir žinių.
Emocinis ryšys ir atsisveikinimo sunkumai
Pasak „SOS vaikų kaimo“ globos centro vadovo, natūralu, kad gyvenant kartu, vaikas tampa budinčio globotojo šeimos dalimi. Budintys globotojai patiria daugybę įvairių jausmų, kai tenka jį perduoti kitiems globėjams ar įtėviams, išgyvenimai būna itin sunkūs ne tik vaikams, bet ir globėjams. „Globėjas absoliučiai daro viską, ką daro tėvai - nuo pusryčių ruošimo, drabužių pirkimo, būrelių lankymo iki pasakų sekimo vakare. Ir kai ateina laikas jį perduoti kitai globėjų šeimai, jausmas toks, lyg paliktum savo vaiką“, - teigia D. Španagelis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
