Eglių gyvatvorės priežiūra ir formavimas: patarimai gražiam sodui
Gyvatvorė ne tik apibrėžia sklypo ribas, išryškina kraštovaizdžio struktūrą, sukuria saugios asmeninės erdvės įspūdį. Ji keičiasi drauge su metų laikais ir su bėgančiais metais, o tie pokyčiai didele dalimi priklauso nuo mūsų. Nors tujų gyvatvorė jau tapo lietuviška klasika, formuota eglių gyvatvorė - gana retai sutinkama, tačiau labai dekoratyvi alternatyva.
Eglės yra rimti medžiai - jų aukštis gali pasiekti ir dešimtis metrų, todėl norėdami iš jų suformuoti kompaktiškesnę gyvatvorę, kiekvieną kartą turėsite kovoti su gamta. Eglučių gyvatvorės priežiūra nėra sudėtinga, tačiau jos trumpaamžės, po dešimties metų teks iš naujo sodinti, be to, jų šaknys paviršinės, todėl šalia neaugs jokie kiti augalai. Eglės labai gerai apsaugo nuo triukšmo, dulkių, joms užsodinti tinka paprastoji eglė.
Sodinimo taisyklės ir dirvožemio paruošimas
Sveika gyvatvorė prasideda nuo gero duobės paruošimo. Jei dirva molinga, nepatingėkite iškasti rimtą griovį ir pripildyti jį augalinio sluoksnio, permaišyto su kompostu. Nereikia duobės kasti labai plačios - orientuokitės pagal būsimos gyvatvorės plotį, nes šaknys paprastai užima tiek vietos po žeme, kiek ir ant žemės.
Yra dalykas, ko nemėgsta daugelis augalų - tai kai gruntiniai vandenys yra per aukštai. Pasidomėkite, ar jūsų sklypas yra šaltiniuotoje vietoje. Prieš sodindami pasitikrinkite, ar nėra aukšti gruntiniai vandenys. Svarbu, kad vanduo nestovėtų po kiekvieno lietaus, ir augalų šaknys nemirktų.
Genėjimas ir formavimas
Nepriklausomai nuo pasirinkto stiliaus, gyvatvorei reikia tvirtos rankos: darbo ją prižiūrint daug, nes negenimi augalai per vieną sezoną gali netekti dekoratyvumo. Pradėti karpyti ir formuoti būtina kuo anksčiau, kad gyvatvorė labiau šakotųsi, sutankėtų. Negalima laukti, kol ji pasieks norimą aukštį, nes liks ažūrinė ir reta. Jei gyvatvorė pradedama formuoti per vėlai, dažniausios problemos, kurios išlenda, yra dvi. Visų pirma, išplinka gyvatvorės apačia.
Svarbu žinoti ir tai, kad gyvatvorės negalima genėti tiksliai vertikaliai: viršutinė jos dalis turėtų būti siauresnė už apatinę, kitaip ant šios kris šešėlis ir apačia nupliks. Pasistenkite savo gyvatvorei suteikti vienodas sąlygas. Kad neišpliktų apačia, pasinaudokite tokia gudrybe - tiesią stačią gyvatvorę formuokite ne visai statmeną, o šiek tiek siaurėjančios į viršų formos.
3 mitai apie spygliuočių gyvatvorę
Svarbūs priežiūros aspektai
- Įrankiai: Geriausia, kad įrankis būtų labai aštrus. Priešingu atveju šakelės ne pjaunamos, o plėšiamos, jose atsiranda žaizdų, lapeliai pradeda gelsti.
- Laistymas: Galbūt natūralioje gamtoje medžiams užtenka lietaus, tačiau pasodinus gyvatvorę bent dvejus trejus metus ją būtina labai kruopščiai ir gausiai laistyti. Vanduo turi sutekėti giliai į žemę, tada augalų šaknys link drėgmės tįs į gylį.
- Monotonija: Kai nėra būtinybės ar noro įrėminti sklypą vientisa gyvatvore, galima apželdinti tik jo dalį. Dideliame sklype gyvatvorei tinka skirtingų rūšių augalai, arba galima originaliau pakirpti gyvatvorės viršų, palikus kai kur aukštesnius „stulpelius“ ar suformavus arkas.
Gyvatvorė skurs ir tada, kai šalia jos bus pasodinta kitų augalų, kurie užstos šviesą. Toks tas gamtos dėsnis, kad kiekvienas augalas ieško būdų išlikti. Jei terasa ar kita dažniausiai lankoma sklypo vieta yra šiaurinėje pusėje, gyvatvorė bus „atsisukusi“ į pietus, keps saulėkaitoje, tad ją formuoti tiktų iš eglučių, kurios čia klestės ir šeimininkams atrodys dekoratyviai.
tags: #darzas #prie #egliu #gyvatvores
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
