Globos namų darbuotojų apklausų ir interviu tyrimų aktualumas

Tyrimai globos namuose yra itin svarbūs siekiant giliau suprasti tiek gyventojų poreikius ir patirtis, tiek darbuotojų darbo sąlygas bei iššūkius. Naudojant šį tyrimo metodą, galima giliau išsiaiškinti gyventojų/vartotojų nuostatas, vertinimus, elgesio modelius ir įpročius, o taip pat jų priežastis, motyvaciją, ketinimus ateityje.

Mokslinių tyrimų metodologija ir analizė

Tyrimo metodologija ir pagilintų interviu reikšmė

Pagilintas interviu yra vienas iš metodų, leidžiančių surinkti detalią informaciją. Paprastai jis trunka 1-1,5 val., jo metu užduodama daug atvirų klausimų, arba interviuotojas gali turėti tiktai pokalbio struktūrą, o klausimai formuluojami spontaniškai. Tokiu atveju, imtis dažniausiai pasirenkama nedidelė, pavyzdžiui, 20 ar 40 respondentų, kadangi tokioje apklausoje jie tampa tarsi savo srities "ekspertais". Dažnai tai būna tam tikros profesijos atstovai (gydytojai, teisininkai, savininkai), politikai, verslininkai ir pan. Šis metodas puikiai tinka tiriant ir globos namų darbuotojų patirtis, siekiant atskleisti jų įžvalgas ir susidūrimus su kasdieniais iššūkiais.

Interviu su globos namų darbuotoju

Šio tyrimo tikslas - atskleisti technostreso, perdegimo, darbo - gyvenimo balanso ryšį bei jų poveikį darbuotojų įsitraukimui. Tokios studijos yra ypač aktualios socialinių paslaugų sektoriuje, įskaitant globos namus, kur darbuotojai susiduria su dideliu emociniu krūviu.

Socialinių darbuotojų vaidmuo ir iššūkiai globos namuose

Europos Komisijos duomenimis, gyventojų senėjimas yra vienas didžiausių Europos visuomenės socialinis ir ekonominis XXI amžiaus uždavinys. Pastaraisiais metais pastebima pagyvenusio amžiaus žmonių didėjimo tendencija. Mokslininkų teigimu, pagyvenusio žmogaus globa dažnai reikalauja specialistų (medikų, psichiatrų, psichologų ir pan.) pagalbos. Šis pagyvenusio amžiaus žmonių globos namuose visoje Lietuvoje buvo 2568, kai 2010 metais šis darbuotojų skaičius buvo nežymiai daugiau - 2639 (Lietuvos statistikos departamentas, 2011).

Socialinio darbuotojo ir senyvo žmogaus bendravimas

Socialiniai darbuotojai savo darbo praktikoje dažnai susiduria su problema, kad pagyvenusios žmonės retai gali visapusiškai savimi pasirūpinti, todėl jie yra apgyvendinami globos namuose, kuriuose tenkinami ne tik fiziniai, bet ir socialiniai šio asmens poreikiai. Reikalinga institucinė priežiūra ar specialios paslaugos namuose. Kyla klausimas, koks yra socialinis darbuotojo vaidmuo, tenkinant senų žmonių socialinius poreikius. Socialiniai darbuotojai galėtų būti tokiems žmonėms pagalba ir parama siekiant prisitaikyti prie pasikeitusios gyvenimo sąlygos.

Varnelienės (2007) teigimu, "senatvę įprasta apibūdinti kaip sunkesnės adaptacijos amžius". Tai lemia padidėjęs pagyvenusio žmonių pažeidžiamumas, ryškėjanti visų organizmo funkcijų, lėtėjimo ir nykimo tendencija. Dėl senėjimo proceso asmenims kyla ir kitokios problemos, tai gali būti sveikatos problemos, fizinės būklės problemos, liguistumas ir pažeidžiamumas. Šios problemos senų žmonių gyvenime neleidžia tinkamai tenkinti socialinius poreikius.

Globos namų darbuotojas padeda gyventojui

Kiekviename amžiaus tarpsnyje gali būti išskiriamos tam tikros problemos, ne išimtis yra ir senatvė. Pagal šiuos požymius žmogus gali būti priskirtas senėjimo kategorijai bei susiduria su rizika prarasti vertę, galią ir įtaką, o su tuo atsidurti ties skurdo riba, patirti diskriminaciją siekdamas pasinaudoti paslaugomis (Tulle, Lynch, 2011). Tokios sudėtingos aplinkos iššūkiai tiesiogiai veikia ir globos namų darbuotojų kasdienybę.

Gyventojų gerovė ir pasitenkinimas globos namų paslaugomis

Gerai atlikti tyrimai, apimantys globos namų gyventojų nuomones, suteikia neįkainojamą informaciją darbuotojams ir vadovybei, padedančią tobulinti teikiamas paslaugas ir kurti palankesnę aplinką. Pavyzdžiui, daugumai (93 proc.) apklaustų bendruomeninių vaikų globos namų (BVGN) globotinių patinka naujieji namai. Vaikai sako, kad jie yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą.

Išskirtini būdingi globotinių atsakymai rodo aukštą pasitenkinimą: "čia - kaip šeima, bendrai viską darom", "gerai, kaip namie", "patinka, čia ramiau ir yra valgyt", "kažkaip saugiau jaučiuosi", "čia kiekvienas vaikas kiekvieną prilaiko - kaip vienas kumštis", "patinka čia viskas". Apie 17 proc. vaikų, atsakydami į šį klausimą, pirmiausia pamini, kad BVGN gera todėl, kad mažiau triukšmo ir / arba "gali valgyti, ką nori", net ledus. Vaikams svarbu, kad "galima kada nori iš šaldytuvo maisto pasiimti", "pati gali spręst, ką nori valgyt". Kitas svarbus geras dalykas - naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas.

Globos namų valgykla ir maistas

Dažnai vaikai nurodo, kad BVGN yra jaukiau, gyvenimo sąlygos yra geros: "jaučiuosi kaip namuose", "turiu savo kambarį", "galiu ilgiau miegot", "ramiau, daugiau laiko sau ir draugams". BVGN dažnai tarpusavio santykiai yra įvardinami kaip geri: "visi draugiški, šilti", "atsirado daugiau bendravimo tarpusavyje", "daugiau abipusio pasitikėjimo", "čia - kaip šeima", "sugyvenam kaip šeima". Dar vienas svarbus pasitenkinimo gyvenimu BVGN veiksnys - BVGN yra daugiau laisvės ir savarankiškumo. Vaikai sako: "čia galiu bet kada išeiti", "galiu po kaimą dviračiu važinėt", "galim dažniau į lauką išeit", "pažaist futbolą", "patys viską daromės", "gali išmokt daugiau visko", "yra kišenpinigiai", "galim apsipirkti", "vadovaujamės mūsų pačių sugalvotomis taisyklėmis". Keletas globotinių, kaip svarbų gerą dalyką, nutikusį persikėlus į BVGN, nurodo pagerėjusią savo savijautą - "geriau jaučiuosi", "nebesimušu", "mažiau vidinės įtampos", "tapau atviresnė", "pasijutau, kad galiu gyventi ir turiu, kur grįžti".

Pagrindiniai gyventojų pasitenkinimo aspektai bendruomeniniuose globos namuose

Aspektas Gyventojų atsakymai ir komentarai
Jaukumas ir šeimyniškumas "Čia - kaip šeima, bendrai viską darom", "gerai, kaip namie", "jaučiuosi kaip namuose", "sugyvenam kaip šeima".
Maistas ir autonomija "Gali valgyti, ką nori", "galima kada nori iš šaldytuvo maisto pasiimti", "pati gali spręst, ką nori valgyt".
Asmeninė erdvė ir ramybė "Turiu savo kambarį", "galiu ilgiau miegot", "ramiau, daugiau laiko sau ir draugams".
Bendravimas ir pasitikėjimas "Visi draugiški, šilti", "atsirado daugiau bendravimo tarpusavyje", "daugiau abipusio pasitikėjimo".
Laisvė ir savarankiškumas "Čia galiu bet kada išeiti", "galim dažniau į lauką išeit", "patys viską daromės", "galim apsipirkti".
Pagerėjusi savijauta "Geriau jaučiuosi", "mažiau vidinės įtampos", "tapau atviresnė", "pasijutau, kad galiu gyventi ir turiu, kur grįžti".
Laimingi senjorai bendraujantys globos namuose

Tačiau tyrimai taip pat atskleidžia ir sritis, kurioms reikalingas dėmesys. Gana dažnai globotiniai sako, jog trūksta augintinio - šuniuko ar kito naminio gyvūno. Taip pat reikšmingi atsakymai, kur tarp trūkstamų dalykų vaikai nurodo, jog norėtų "kad kiti neišskirtų (nežinotų), kad mes iš vaikų namų" bei "kad nemuštų, neskriaustų kiti vaikai". Šie gyventojų atsiliepimai pabrėžia socialinių darbuotojų ir kitų globos namų darbuotojų atsakomybę ne tik už fizinių poreikių tenkinimą, bet ir už emocinę, socialinę bei psichologinę gyventojų gerovę.

tags: #globos #namu #darbuotoju #apklausa #interviu



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems