Dvynukų gimimas yra ypatingas ir dažnai intriguojantis reiškinys. Nors dvynukai nėra labai dažni, vis dėlto daugeliui žmonių kyla klausimas, kokia tikimybė jų susilaukti ir, kokie veiksniai tam turi įtakos.
Prieš kalbant apie tikimybę, svarbu suprasti, kad yra dvi pagrindinės dvynukų rūšys:
Monozigotiniai dvyniai susidaro, kai vienas apvaisintas kiaušinėlis dalijasi į dvi dalis pačioje vystymosi pradžioje, sukeldamas dviejų genetiškai identiškų embrionų formavimąsi. Abiejų jų genetinė informacija taip pat yra identiška. Taigi, identiškų dvynių genai, fizinės savybės ir lytis sutampa. Identiški dvyniai paprastai dalijasi viena placenta. Priklausomai nuo to, kada zigota pasidalija, identiški dvyniai gali turėti skirtingas placentas ir vandenų maišus.
Neidentiški dvynukai (dizigotiniai dvyniai) atsiranda, kai dvi atskiros kiaušialąstės apvaisinamos dviem skirtingomis spermatozoidų ląstelėmis. Neidentiški dvyniai gimsta kur kas dažniau negu identiški, t. y. dizigotiniai dvyniai gimsta 70 proc. dvynukų susilaukusių šeimų, monozigotiniai - 30 proc. šeimų. Tokie dvynukai nėra genetiškai identiški ir gali skirtis pagal lytį. Neidentinių dvynukų tikimybė yra labiau susijusi su paveldimumu ir aplinkos veiksniais. Neidentiškų dvynių atveju apvaisinamos dvi moters kiaušialąstės, kiekviena jų turi savo genetiką, istoriją, kitaip tariant, kiekvienam po savo rinkinį. Tie dvyniai, nors užsimezgė kartu, gims kartu, yra visiškai skirtingi - tiesiog kaip broliai ar seserys, gimę skirtingu laiku.

Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti tikimybę susilaukti dvynių:
Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos dvynukų gimimui, yra paveldimumas. Jei jūsų šeimoje jau buvo dvynukų, ypač jei motina ar jos linija yra linkusi turėti dvynukus, jūsų tikimybė susilaukti dvynukų yra didesnė. Genetika. Dizigotiniai (neidentiški) dvyniai yra susiję su paveldimumu, t.y. jeigu moters giminėje yra buvę dvynukų, jos šansai pagimdyti dvynukus yra didesni, nei moters, kurios giminėje dvynių nebuvo arba jie labai reti.
Vyresniame amžiuje (ypač po 30 metų) moterys turi didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Tai atsitinka dėl to, kad su amžiumi didėja tikimybė, kad per vieną ovuliacijos ciklą išsiskirs daugiau nei viena kiaušialąstė. Tai reiškia, kad vyresniame amžiuje, kai moters organizme gali būti daugiau folikulus stimuliuojančio hormono, padidėja tikimybė, kad per vieną ciklą subręs ir bus apvaisintos kelios kiaušialąstės.
Moterys, turinčios didesnį kūno masės indeksą (KMI) arba aukštesnio ūgio, gali turėti didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Nors šis ryšys nėra pilnai suprantamas, manoma, kad papildomas kūno riebalų kiekis gali turėti įtakos hormonų lygiui. Moters amžius. Kuo moteris vyresnė, tuo didesnė daugiavaisio nėštumo tikimybė. Rasė. Antsvoris. Antsvoris ir nutukimas, kuomet KMI yra didesnis, nei 30, siejamas su pastojimo sunkumais ir didesne nėštumo komplikacijų rizika. Jei jūsų ūgis didesnis nei 1,67 m, padidėja tikimybė susilaukti dvynių. Tyrimai rodo, kad aukštų moterų organizme yra daugiau hormono somatomedino C, kuris dar vadinamas į insuliną panašiu augimo faktoriumi (IGF-1). Netikėtas veiksnys, didinantis šansų susilaukti dvynių, yra kūno masės indeksas (KMI). Vieno tyrimo duomenimis, nutukusioms moterims su didesniu nei 30 KMI didėja tikimybė pagimdyti dvynius.
Moterims, kurios naudoja pagalbinio apvaisinimo technologijas, tokias kaip IVF (in vitro apvaisinimas), dažniau pasitaiko daugiavaisiai nėštumai, nes procedūros metu į motinos gimdą įdedama daugiau nei vienas embrionas. Viena priežasčių yra ta, kad vis daugiau tėvų naudojasi medicinos technologijomis reprodukcijos tikslais tokiomis kaip in-vitro (mėgintuvėlyje) apvaisinimas. Šios technologijos padidina tikimybę susilaukti kūdikio apvaisinant ir implantuojant daugybę embrionų, o tai padidina tikimybę susilaukti daugiau nei vieno kūdikio. Apskritai dvynių gimimų padaugėjo, kai padažnėjo dirbtinio apvaisinimo atvejų.
Tyrimai rodo, kad dvynukų gimimo tikimybė skiriasi priklausomai nuo geografinės vietovės ir etninės kilmės. Pavyzdžiui, Afrikos tautose dvynukai gimsta dažniau, o Azijos tautose - rečiau.
Apskritai, dvynukų gimimo tikimybė yra maždaug 3 iš 100 gimdymų, arba 1 iš 33. Tačiau šie skaičiai gali skirtis priklausomai nuo anksčiau minėtų veiksnių.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dvynukų gimimo tikimybė yra didesnė tais atvejais, kai derinami keli aukščiau minėti veiksniai. Vidutiniškai, pasaulyje dabar iš 1000 gimdymų 12 kartų gimsta dvynukai. Palyginus su panašiais duomenimis, gautais iš XX amžiaus devintojo dešimtmečio, pasirodo, kad dabar dvynukai gimsta 30 procentų dažniau, nei minėtu laikotarpiu.

Kiekvienas nėštumas yra iššūkis moters kūnui, tačiau laukiantis dvynių jam tenka nudirbti dvigubą darbą. Dvynių besilaukiančios moterys priauga daugiau svorio, apie 17-20 kg (besilaukiančios vieno vaikelio - 8-13 kg), jas dažniau kamuoja pykinimas, graužia rėmuo, sutrinka virškinimas, joms sunkiau kvėpuoti, judėti, jos greičiau pavargsta.
Daugiavaisiam nėštumui įtakos turi moters genetika, etninė priklausomybė, bet tikrai ne amžius. Kai nešiojami keli vaisiai, nėštumas dažniausiai būna priešlaikinis. Būna tobula, jei nėščioji išnešioja iki 36 savaitės. Nešiojant kelis vaisius, labai reikia stebėti, kad nebūtų priaugama per daug svorio, nes ir taip kūno masė stipriai padidėja - juk auga du vaisiai ir kiekvienas su savo reikalingais dalykais - placenta, vandenmaišiais.
Pagrindinės rizikos, susijusios su daugiavaisiu nėštumu, apima:
C. Mondenas sako, kad tai yra itin svarbu, kadangi gimdant dvynukus didėja kūdikių mirštamumo tikimybė - o taip pat komplikacijų motinoms nėštumo ir gimdymo metu tikimybė.

Pirmiausia, anksčiau nei bet kuri kita nėščioji turite baigti visus darbinius reikalus, nes vienaip ar kitaip tikrai gimdysite anksčiau. Taip pat turite nusistatyti ir griežtai laikytis režimo - itin svarbus poilsis, kuris nebus lengvas, nes pilvas tikrai bus didžiulis ir jį teks nešioti ilgai. Vaikeliai gims mažesni - retai kuris dvynys gimsta sverdamas tris kilogramus.
Nebūtinai dvyniai gimsta tik po cezario pjūvio operacijos, dažnai taip nutinka natūraliai, jei jų pozos gimdoje yra taisyklingos, t. y. galvutės žemyn. Kadangi vaisiai paprastai būna mažesni, pats gimdymas nebūna itin sunkus. Jeigu nuteka vandenys arba sutrumpėja gimdos kaklelis, gimdymo takai nespėja pasiruošti visam procesui, tuomet tenka operuoti. Gali nutikti ir taip, kad vienas gimsta pats (guli taisyklingai pasiruošęs), o kitą (tarkime, kojinė pirmeiga) tenka išimti per cezario pjūvio operaciją.
Komplikacijų, gimdant dvynius, pasitaiko dažniau, ypač jei jie yra monochorioniniai (dalijasi viena placenta). Jei dvyniai dizigotiniai, dažniausiai gimdymas vyksta taip - gimsta vienas kūdikis, po to kitas ir tik po to abi placentos. Tik dvynukų atveju gimdymo data numatoma kiek anksčiau. Jei mamos ir vaikučių būklė nekelia nerimo, daugelis dvynukų kuo puikiausiai pasaulį išvysta keliaudami natūraliais gimdymo takais.
Siamo dvyniai visuomet kaitino žmonių vaizduotę, iš čia kilo mitas apie dviveidį Janą, apie pusiau žmogų pusiau arklį Kentaurą. Viduramžiais gimus kūnu suaugusiems mažyliams buvo kalbama apie velnio prakeiksmą, o, inkvizicijos laužams užgesus, kalbėta, kad nėštumo metu Siamo dvynių motina žiūrėjo į apsigimėlius. Tikrosios priežasties mokslas iki šiol nepaaiškino, tačiau dažniausiai kaltinama ekologinė situacija ir motinos gamtos išdaigos.
Dvynukų gimimas - nedažnas reiškinys, o kuria nors kūno dalimi suaugusių dvynukų gimimas - reiškinys dar retesnis, paskaičiuota, kad Siamo dvyniai gimsta vienai iš 120-150 tūkstančių nėščiųjų. Jie vystosi iš vienos apvaisintos kiaušaląstės, turi vienodą genų rinkinį ir yra visiškai identiški. Dėl tam tikrų priežasčių pradėjus augti dviem organizmams, vieno kūno ląstelės nevisiškai atsiskiria nuo kito organizmo, ir šio sklaidos defekto vietoje mažylių kūnai lieka suaugę. Siamo dvyniais kūnu suaugusius dvynius vadina dviejų brolių Čango ir Engo (išvertus iš tajų kalbos šie vardai reiškia „dešinysis” ir „kairysis”) garbei.
Vis dažniau Siamo dvyniams atliekamos atskyrimo operacijos, po kurių, deja, ne visuomet išgyvena abu vaikai. Sunkiausiomis operacijomis laikomos tokios, kai gydytojams tenka atskirti dvynius, turinčius bendrą širdį, bendras kepenis ar smegenis. Tai, ar dvynukus galima atskirti, sprendžia daugelio tyrimų rezultatai.

Mitas - dvyniai gimsta kas antroje kartoje. Kad didesnė tikimybė susilaukti dvynių yra paveldima genetiškai, tiesa, bet toks "paveldimumas" galioja tik kalbant apie neidentiškus dvynius, kai embrionai susiformuoja iš skirtingų kiaušialąsčių, o identiški dvyniai, užsimezgę iš vienos kiaušialąstės, mokslui kol kas vis dar mįslė.
Mitas - dvynius mokykloje geriausia sodinti arba atskiruose suoluose, arba visada tik viename. Net jei vaikų bruožai ir panašūs, dažniausiai jų veidai turi individualių detalių, kurias puikiai atskiria tiek tėvai, tiek patys artimiausi...