Vaikų globos institucijos Lietuvoje: nuo istorijos iki šiuolaikinės reformos ir globos formų

Vaikų globos institucija yra įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai, t. p. vaikai. Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Egzistuoja valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 metais, nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.

Vaikų globos institucijų raida: istorinė perspektyva

Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 amžiaus pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.

Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 metais įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 metais Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės.

Kaune 1848 metais įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 metais - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 metais įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.

19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.

1918-1940 metais vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv. Vincento Pauliečio labdaringosios draugijos). 1922 metais Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 metais pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 metų pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms).

1940 metais SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 metais vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 metais buvo 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų.

Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus.

Šiuolaikinės globos sistemos reforma ir deinstitucionalizacija

Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. Nuo 2015 metų pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.

Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 metų yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.

Pokyčiai globos įstaigose globojamų vaikų skaičiuje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 metų duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2018 metų pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose. Bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %.

2018 metais globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 metų pabaigoje (kaip ir 2017 metų pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).

Vaiko globos (rūpybos) formos ir dalyviai

Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės. Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.

Laikinoji globa (rūpyba)

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą, t. y., į biologinę šeimą.

Nuolatinė globa (rūpyba)

Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

Globos (rūpybos) vykdymo būdai:

• Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
• Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
• Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.

Įvaikinimas

Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.

Globos centrų vaidmuo ir parama globėjams

Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų. Siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje globos centrų teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir atitiktų paslaugų gavėjų lūkesčius. Todėl labai svarbi globos centrų klientų nuomonė, kuri padeda gerinti paslaugų kokybę.

Procesas tampant globėju (rūpintoju)

Norint tapti globėju (rūpintoju), reikia pereiti kelis žingsnius. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą, Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus.

Finansinė parama globėjams

Savivaldybės administracija vaiko globėjui (rūpintojui), kuris nesusijęs artimais giminystės ryšiais su globotiniu (rūpintiniu), taip kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, skiria ir moka pagalbos pinigus, t. y. 2 BSI (Bazinės socialinės išmokos).

Papildoma parama:

• Išmoka už vieno vaiko priežiūrą - 0,5 MMA (minimalios mėnesinės algos). Jeigu prižiūrimas vaikas iki 3 metų ar paauglys nuo 12 metų, ar vaikas turintis negalią - atlygis didinamas po 1 MMA už prižiūrimą vaiką.
• Pagalbos pinigai: už vieną vaiką 4 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį, už du vaikus - 6 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį, už tris ir daugiau vaikų - 9 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį. Už kiekvieną vaiką iki 3 metų mėnesinė piniginė išmoka didinama papildomai 1 BSI dydžiu.
• Kai budintis globotojas sudaro sutartį su Globos centru ne trumpiau nei 12 mėnesių, vaiko apgyvendinimo vietai įkurti (gyvenimo sąlygoms pritaikyti, būtiniausiems buities reikmenims įsigyti) skiriama vienkartinė įsikūrimo išmoka - 10 BSI (700 Eur).

Globos iniciatyvos ir visuomenės švietimas

Globos centrus Lietuvoje vienijanti iniciatyva „Vaikai yra vaikai“ pristato fotografo Artūro Morozovo parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“. Menininko įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi augti šeimoje. Paroda „Tada, kai pamačiau Tave“ yra ne tik nuostabus pasakojimas apie globojančių šeimų kasdienybę, bet ir atsargus raginimas pagalvoti apie tai, ką kiekvienas iš mūsų galėtume duoti mūsų visų vaikams. Parodos herojų - vaikų ir juos priimančių globėjų - fotografijos eksponuojamos tarsi šeimos albume, atskleidžiant, kaip globojamas vaikas įtraukiamas į bendrą šeimos paveikslą. Tokios keliaujančios parodos, kaip A. Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau tave“, leidžia susipažinti su globėjų istorijomis bei kaip sprendimas tapti globėjais pakeitė jų gyvenimus.

Reguliariai vykstančios konferencijos, tokios kaip metinė globos centrų konferencija „Sėkmingos globos link“, skirtos aptarti sudėtingesnius atvejus, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, mokytis iš patirčių bei kartu ieškoti geriausių sprendimų. Šios konferencijos dažnai transliuojamos internetu, suteikiant galimybę plačiajai visuomenei susipažinti su globos sistemos aktualijomis.

tags: #globos #institucijos #literatura

• Kaip dažnai vedžioti naujagimį?
• daržo planavimo patarimai
• Gimimo liudijimo registracijos tvarka
• apetito praradimas nėštumo metu
• Priešmokyklinio ugdymo kaitos aspektai