Darželių lankymas: teisiniai reikalavimai, higienos normos ir karantino ypatumai

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai praleidžia didžiąją savo laiko dalį, todėl šių įstaigų aplinka turi būti saugi ir atitikti visus vaiko poreikius. Kad būtų užtikrinta vaikų gerovė ir sveikata, nustatyti griežti reikalavimai, reglamentuojantys darželių veiklą ir vaikų lankymą.

1. Teisinis reguliavimas ir higienos reikalavimai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms

Darželiai, norėdami vykdyti priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, privalo turėti leidimą-higienos pasą (LHP). Šis dokumentas parodo, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.

1.1. Personalas ir vaikų sveikatos patikrinimai

• Primename, kad ir darželio darbuotojai, ir vaikai, kasmet turi pasitikrinti sveikatą.
• Visi įstaigoje dirbantys darbuotojai (turintys ir neturintys tiesioginį kontaktą su vaikais) turi kasmet pasitikrinti, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis (tuberkulioze).
• Vaiko sveikata turi būti patikrinama prieš pradedant lankyti darželį, o po to ir kiekvienais metais.

1.2. Grupių formavimas ir patalpų saugumas

Vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytas vaiko ugdymo sąlygas.

Pavyzdžiui, komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų amžiaus turi būti skiriama ne mažiau kaip 4,3 kv. m grupės patalpų / erdvių ploto, 3 metų ir vyresniam vaikui - ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui - ne mažiau kaip 5 kv. m.

Yra nustatytas reikalavimas, kad ugdymo patalpose esančius elektros lizdus (jei vaikai prie jų gali prieiti) būtina uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis, o šildymo prietaisus, turinčius aštrias briaunas - apsaugoti nuimamomis grotelėmis ar kitomis priemonėmis. Langai, kurie yra varstomi, privalo turėti ribotuvus arba kitas apsaugos priemones tam, kad vaikas negalėtų jų atidaryti.

1.3. Lauko teritorijos reikalavimai

Vaikų darželio teritorija arba šios teritorijos dalis, kurioje yra įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m. aukščio tvora. Taip pat čia turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, pavėsinės, skėčiai, ar želdiniai, sudarantys šešėlį.

Tačiau ne visos įstaigos, vykdančios ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą turi turėti savo sklypą ar teritoriją, skirtą vaikų žaidimams. Jei darželyje ugdoma iki 60 vaikų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, jis gali ir neturėti savo sklypo ar teritorijos, ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.).

2. Vaikų lankomumo taisyklės ir pateisinamų nebuvimo atvejai

Vaiko sveikata yra pagrindinis kriterijus, nustatantis, ar vaikas gali lankyti darželį.

2.1. Vaikų priėmimo į darželį reikalavimai

• Specialistai atkreipia dėmesį, kad draudžiama vesti vaiką į darželį, jei jam pasireiškė kosulys, vaikas dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, karščiuoja, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, turi utėlių ar glindų.
• Pažymėtina, kad tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys nėra specifiškas užkrečiamosioms ligoms, todėl esant šiems simptomams vaikas gali būti priimtas į darželį.

2.2. Nebuvimo pateisinimas ir asmens duomenų apsauga

Susirgus vaikui, tėvai turi apie vaiko ligą pranešti raštu (elektroniniu paštu) per 3 dienas.

Šiomis dienomis sulaukiama daug tėvų skambučių ir laiškų dėl formos Nr. 094/a medicininių pažymų pateisinti vaiko darželio nelankymą dėl ligos. Primename, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018-10-31 įsakymu Nr. ... taip pat neturite teisės prašyti tėvų pateikti tik medikams skirtų duomenų iš vaikų sveikatos istorijų, kuriose gausu informacijos apie vaiko sveikatą, ligos diagnozę, atliktus tyrimus, paskirtus vaistus. Šie duomenys neturi nieko bendro su ligos pateisinimu. Prašydami šios informacijos, rizikuojate pažeisite Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamentą ir už tai atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Svarbu pažymėti, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2022 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1711, kuriuo siekiant mažinti įstaigų ir tėvų administracinę naštą pakeistos nuostatos dėl darželio nelankymą pateisinančių dokumentų pateikimo. Šiuo sprendimu panaikintas dokumentų rinkimas iš trečiųjų asmenų norint pateisinti vaikų darželio nelankymą.

3. Specialiosios sąlygos karantino laikotarpiu ir pandemijos valdymas

Karantino laikotarpiu ir esant padidėjusiai infekcijų rizikai, ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymui taikomi papildomi ribojimai ir saugumo reikalavimai.

3.1. Vyriausybės rekomendacijos ir savivaldybių sprendimai

Vyriausybės posėdyje buvo paskelbta rekomendacija ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą ir toliau vykdyti tiesiogiai, bet ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas rekomenduojama lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.

Svarbu tai, jog tėvai, prieš kreipiantis dėl vaiko priežiūros paslaugų į savivaldybių administracijas, privalo įvertinti visas kitas vaiko priežiūros galimybes namuose. Savivaldybių administracijos sprendimą dėl vaikų priežiūros paslaugų organizavimo priima tik įvertinusios visas aplinkybes, ar vaikais namuose išties nėra galimybės pasirūpinti, pavyzdžiui, pasitelkus kitų žmonių pagalbą.

Vilniaus savivaldybė praneša, kad dalis Vilniaus savivaldybės darželių ir mokyklų nuo balandžio 27 d. pradėjo teikti vaikų priežiūros paslaugas darželinukams, priešmokyklinukams ir pradinukams. Į darželius ar mokyklas galės būti priimti tie vaikai, kurių abu tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) privalo išeiti į darbus ir neturi kitų galimybių vaikams prižiūrėti. Sprendimas priimtas remiantis Vyriausybės sprendimu švelninti karantiną. Vilniaus miesto mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė kalbėjo, kad savivaldybės pareiga tampa užtikrinti, kad vaikai gautų tinkamą priežiūrą net ir karantino metu. Todėl tėveliai gali teikti prašymus bei darbdavio pažymas savo mokykloms ar darželiams, įrodančias, kad būtina sugrįžti į darbus.

Tokioje pažymoje turi būti nurodyta, kad žmogui būtina dirbti jo darbo vietoje, t. y. nuotoliniu būdu savo funkcijų jis negali atlikti. Tokias pažymas, kai taikomi sugriežtinti reikalavimai, turi pateikti abu tėvai.

3.2. Vaikų, negalinčių lankyti darželio, kategorijos karantino metu

• Siekiant užtikrinti saugumą, numatyta, kad įstaigose šiuo metu negali būti prižiūrimi vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis. Tokius vaikus auginantiems tėvams karantino laikotarpiu išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.
• Taip pat į darželius negali būti vedami vaikai, gyvenantys kartu su labiausiai koronavirusinės infekcijos paveikiamais žmonėmis - vyresniais nei 60 metų, sergančiais lėtinėmis ligomis.

3.3. Saugumo protokolai veikiančiuose darželiuose

Tais atvejais, kai vaikai vedami į darželius, juose turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos:

• Numatyta, kad grupėse gali būti ne daugiau nei dešimt vaikų maksimaliai laikantis grupių izoliacijos principo, t. y. darbuotojai turi dirbti tik vienoje grupėje, vaikai nuolat lankyti tą pačią grupę, o grupės veikla turėtų būti vykdoma taip, kad būtų išvengta skirtingas grupes lankančių vaikų kontakto tiek patalpose, tiek lauke.
• Prie įėjimo į darželius turi būti pateikiama informacija, kad vaikus atlydintys tėvai ar artimieji privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones, taip pat informacija apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higieną, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą ir kita).
• Šalia įėjimų į įstaigas ir patalpas turi būti sudarytos galimybės rankų dezinfekcijai - gerai matomoje, bet vaikams nepasiekiamoje vietoje pakabintos rankų dezinfekcijai skirtos priemonės.
• Kasdien turi būti vertinama visų priimamų į įstaigą vaikų sveikatos būklė. Vaikai, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3 laipsnių ir daugiau) ar kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių, į grupes negali būti priimami.
• Turi būti sekama darbuotojų sveikatos būklė, iškart jiems atvykus į darbą, matuojama kūno temperatūra. Tai reiškia, jog turi būti užtikrinama, kad dirbtų tik darbuotojai, neturintys viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų susirgimų požymių ir darbuotojų sveikata būtų nuolat stebima.
• Turi būti užtikrinta, kad kriauklės ir kiti sanitariniai mazgai, kuriais naudojasi kelios vaikų grupės, būtų dezinfekuojami kiekvieną kartą jais pasinaudojus vienam vaikui.
• Kiekvieną rytą, prieš atvykstant vaikams, ir ne rečiau kaip du kartus per dieną turi būti išvėdinamos patalpos.
• Aplinkos valymas ir dezinfekcija turi būti atliekami vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtomis dezinfekcijos rekomendacijomis.

4. Savivaldybių patirtys ir asociacijų požiūris

Karantino laikotarpiu kai kurios šalies savivaldybės įsivedė individualius, dar labiau sugriežtintus ribojimus. Šiose apskrityse darželių veikla kuriam laikui sustabdyta, o norint patekti į vadinamąsias „budinčias“ grupes gali tekti ne tik rašyti prašymą įstaigos administracijai, bet ir gauti specialią pažymą iš savo darbovietės.

4.1. Ukmergės ir Kėdainių rajonų patirtys

Ukmergės apskritis yra viena iš kelių Lietuvoje, kur, įvertinus visus sergamumo rodiklius, savivaldybė nusprendė karantino ribojimus lokaliai griežtinti dar labiau. Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas tv3.lt pasakoja, jog čia nuo gruodžio 9 d. dviem savaitėm įvestas infekcijų plitimą ribojantis režimas, o visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos šiam laikotarpiui užsidaro. Išimtis taikoma tik tiems vaikams, kurių tėvai tikrai negali dirbti iš namų, o jiems prižiūrėti kiekviename miesto darželyje veiks po dvi specialias grupes. „Taisyklės labai paprastos - tėveliai turi kreiptis į įstaigos administraciją, vadovus, teikdami prašymą su darbdavio pažyma dėl būtinybės darbą dirbti kontaktiniu būdu. Jeigu yra abu dirbantys tėvai ir mama nenori imti nedarbingumo dėl vaiko priežiūros, tada abu tėvai turi pateikti iš darbdavio tokias pažymas. Situacija yra tokia, kad šitos priemonės yra priimtos siekiant kiek galima sustabdyti viruso plitimą. Vienaip ar kitaip, mūsų visi darželiai yra susiję su Covid-19”, - aiškina Ukmergės rajono savivaldybės atstovas.

V. Kalinas pripažįsta, kad toks sprendimas patinka tikrai ne visiems, todėl kai kurie tėvai drąsiai reiškia savo nepasitenkinimą. Visgi, pasak pašnekovo, kiekvienas atvejis yra peržiūrimas individualiai, tad net ir sugriežtinto karantino metu gali būti taikomos išimtys. „Jeigu yra būtinybė, Ukmergės rajono savivaldybė užtikrina vaikų priežiūrą. Direktoriai (darželių - aut. past.) yra tikrai labai žmogiški, individualiai vertins kiekvieną situaciją. Jeigu yra būtinybė - vaikų priežiūra tikrai bus užtikrinta“, - sako Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.

Dar viena panašias priemones taikanti savivaldybė - Kėdainių rajono. Tačiau čia lokalus sugriežtintas karantinas buvo įvestas gerokai anksčiau, dar lapkričio pabaigoje. Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius sako, kad šiuo metu visame mieste dirba specialios „priežiūros“ grupės, o patekimas į jas kiek paprastesnis nei Ukmergėje. „Nereikia jokių pažymų. Kai buvo pavasarį, reikėjo pateikinėti iš darboviečių pažymas, dabar šito atsisakyta. Bet prašymą tėvai turi užpildyti. Jeigu nėra galimybių, tėvai dirba, tai ir leidžiama. Mes iš savivaldybės biudžeto ir išlaikome šias grupes“, - apie situaciją Kėdainių rajone pasakoja savivaldybės atstovas.

Kaip teigia J. Lukoševičius, kol kas tėvų, norinčių vaikus vesti į darželius, nėra daug - visame mieste jų tik kelios dešimtys. „Bet matome nuotaikas, darželiai vykdo apklausas - nuo pirmadienio norinčių vesti į šias įstaigas vaikus bus žymiai daugiau“, - dėsto Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius.

4.2. Ikimokyklinio ugdymo asociacijų požiūriai

Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Lina Bagdanavičienė tv3.lt tikina, jog jos žiniomis didžioji dalis Lietuvoje veikiančių darželių bei kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikia pagal Vyriausybės rekomendacijas ir vis dar priima visus norinčius. „Tai gali būti iniciatyva iš savivaldybių atskirų, kurios įvertina sergamumo riziką ir gali nuspręsti, kaip sumažinti moksleivių srautus. Tokių vienetai, kiek man žinoma. Statistikos neturiu, bet jų tikrai nėra daug“, - teigia L. Bagdanavičienė. Jos teigimu, naujos rekomendacijos kol kas valstybinių darželių lankytojų skaičiaus dar nesumažino, o tam, kad būtų pasiektas realus norimas rezultatas, gali prireikti ir griežtesnių ribojimų. „Jeigu tėvams jau yra sudarytos sąlygos dirbti nuotoliniu būdu, tiesiog reikia jų pačių sąmoningumo, kad apsaugotų ir savo vaikus. Ką parodo praktika - tol, kol nėra privaloma, kol nebus išleista dokumento nebepriimti arba užtrinti tik vaikų prieinamumą, kurių tėvai dirba tiesioginiu būdu, negali dirbti nuotoliniu, manau taip ir bus“, - aiškina valstybinių darželių vadovus jungiančios asociacijos prezidentė.

Nevalstybinių ikimokyklinių ugdymo įstaigų asociacijos tarybos narė bei privačių darželių tinklo vadovė Lina Jankauskaitė taip pat teigia, jog dauguma nevalstybinių darželių jokių griežtų draudimų netaiko, tačiau bando tėvus informuoti apie visas galimas rizikas. „Savo bendruomenei iškomunikavome, kad pagal galimybes, jeigu tik gali, tegul neveda į darželį vaikų. Tokių tikrai yra. Kitų mes negalime priversti to daryti. Ypač jeigu tu turi kelių metų vaiką. Taip, tu gali dirbti iš namų, bet kaip ir negali dirbti, kai vaikas šalia, reikalaujantis dėmesio, bendravimo ir žaidimų. Todėl to ir neprašome, kol nėra sugriežtintos karantino sąlygos“, - teigia L. Jankauskaitė.

Jos nuomone, jeigu atsitiktų taip, kad ir kituose rajonuose tektų grįžti prie griežtesnio karantino, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms idealiausia būtų ne taikyti kardinalius ribojimus, o rinktis kitokį, kiek laisvesnį, darbo organizavimo būdą. „Jeigu reikėtų griežtinti, o taip gali atsitikti, galbūt reikėtų eiti prie kombinuoto varianto - dalį laiko iš namų, dalį kontakte. Blogiausia, kas vyksta jau išėjus iš darželio. Aš kartais juokauju, kad geriau atvestų vaiką į darželį, negu neturėdami tos galimybės kombinuotų ir vestų vieną dieną pas kaimyną, kitą dieną pas dar kažką ir taip didintų kontaktų skaičių. Kad tas vaikas nebūtų mėtomas, nes mes visi žinome, kad vaikams reikalingas stabilumas, kurio tėvai negali užtikrinti tokioje būsenoje, kai reikia dirbti iš namų arba praradus darbovietes“, - aiškina Nevalstybinių ikimokyklinių ugdymo įstaigų asociacijos tarybos narė.

tags: #nelegaliai #lankyti #darzeli

• Iššūkiai ir sprendimai krizinės globos srityje
• Kada prasideda gimdymas
• Sužinokite, ką daryti, kai vaikas atsisako eiti į darželį
• Helicobacter pylori poveikis sveikatai: išsamus straipsnis
• Kaip išsirinkti automobilinę kėdutę vaikui