Naujagimio sveikatos stebėjimas: temperatūros ir kraujospūdžio matavimas

Naujagimiai ir kūdikiai - kur kas jautresni temperatūros ir drėgmės pokyčiams nei suaugusieji. Todėl itin svarbu nuolat stebėti jų sveikatą ir užtikrinti optimalias aplinkos sąlygas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai matuoti naujagimio temperatūrą ir kraujospūdį, atkreipsime dėmesį į galimus rizikos veiksnius bei pateiksime patarimų, kaip palaikyti tinkamą drėgmės lygį kūdikio kambaryje.

Naujagimio temperatūros matavimas: kodėl tai svarbu?

Kūdikių imuninė sistema tik formuojasi, jie yra itin jautrūs išorės dirgikliams, būtent šiuo laiku gali pasireikšti ir įgimti sveikatos sutrikimai, tad itin svarbu akylai sekti naujagimio sveikatą. Vienas rodiklių, kuris atskleidžia net menkiausius neįprastus procesus vaiko organizme - kūno temperatūra. Ją matuoti rekomenduojama bent kartą per dieną, o sergant - kas 2-3 valandas ar net dažniau.

Svarbu suprasti, kad liga kūdikiui ir liga suaugusiajam - du skirtingi dalykai. Slogos dažnai nevadiname liga ir tikrai dėl jos nesimatuojame temperatūros, kol nepajaučiame kitų simptomų. Tuo tarpu vos kelių mėnesių mažyliui sloga - tai jau liga, nes vaikas negali pasakyti, kaip jaučiasi, tad net ir sloguojančiam naujagimiui rekomenduojama kuo dažniau tikrinti kūno temperatūrą.

Keli temperatūros matavimo patarimai

• Prieš matuojant temperatūrą mažylis turi pabūti ramioje būsenoje, neturėtų būti nei sušalęs, nei sušilęs ar valgęs, gėręs karštesnį ar šaltesnį maistą, gėrimą.
• Kūdikio kūno temperatūra svyruoja priklausomai nuo paros laiko: didžiausia ji būna 17-19 valandą, mažiausia - 4-7 valandą ryto.
• Karščiuojant, atsižvelgiant į situaciją, temperatūrą reikėtų matuoti kas 2-4 valandas.
• Suabejoję, ar termometras temperatūrą išmatavo teisingai, neskubėkite, ir vėl pakartotinai pamatuokite praėjus bent pusvalandžiui.

Kad ir kokie technologiškai pažangūs yra šiandieniniai elektroniniai termometrai, matuojant temperatūrą kūdikiui vertėtų laikytis tam tikrų taisyklių.

Temperatūros matavimo būdai

Temperatūrą vaikams galima matuoti keliose vietose - pažastyje, burnoje, ausyje, tiesiojoje žarnoje bei kaktoje. Tiksliausia būtų matuoti vidinę kūno temperatūrą ausyje ar tiesiojoje žarnoje, kur temperatūra yra pastoviausia bei mažiausiai įtakojama išorinių veiksnių.

Matavimas pažastyje

Matuojant temperatūrą pažastyje, temperatūra gali būti išmatuota netiksliai dėl šių veiksnių: aplinkos temperatūros, prakaitavimo, drėgmės pažastyje, jei termometras nepakankamai prispaudžiamas, per mažai liečiasi su kūnu, jei vaikas kilnoja ranką. Būtent dėl šios priežasties būtina termometrą pažastyje laikyti tiek, kiek nurodo gamintojas.

Dažniausiai daroma klaida: išgirdus termometro garsinį signalą jis išimamas ir vertinami jo duomenys. Reikėtų žinoti, kad signalas pypsi tada, kai išmatuotos temperatūros pokytis tampa per mažas ankstyvai kūno temperatūros indikacijai pateikti. O faktinė tiksli reikšmė bus parodyta po ilgesnio laiko (iki 10 min.).

Matavimas burnoje

Burnoje matuoti temperatūrą galima vaikams tik nuo 4 metų, tačiau siekiant tikslaus temperatūros išmatavimo būtina laikytis šių sąlygų: prieš atliekant matavimą burna turi būti užčiaupta iki 5 minučių, termometrą reikia laikyti po liežuviu gerai prispaudus, kad termometras nejudėtų burnoje. Matavimo tikslumui įtakos gali turėti, jeigu prieš tai vaikas valgė ar gėrė. Vaikui gali būti sunku tai kontroliuoti, jis bet kada gali išsižioti. Matavimo laikas - iki 5 min.

Matavimas ausyje

Infraraudonųjų spindulių ausies termometrai aptinka ausies būgnelio ir aplinkinių audinių skleidžiamą šilumą infraraudonųjų spindulių diapazone, šią šilumą termometras paverčia į atitinkamą ausies temperatūrą. Šie termometrai vaikams yra saugesni nei tiesiosios žarnos termometrai. Jie yra spartesni ir paprastesni naudoti nei burnos termometras. Kadangi termometras yra infraraudonųjų spindulių, nereikia nerimauti dėl stiklo dužimo ar nurijimo pavojaus. Matuoti galima net tada, kai vaikas miega.

Klinikiniais tyrimais atskleista, kad ausis yra ideali vieta kūno temperatūrai matuoti. Ausies būgnelyje yra tos pačios kraujagyslės, kurios yra pagumburyje - kūno temperatūrą kontroliuojančioje smegenų dalyje. Todėl ausis yra tikslus vidinės kūno temperatūros rodiklis.

Normali ausies temperatūra, °C

Matavimas tiesiojoje žarnoje (rektalinis)

Rektalinė temperatūra, matuojama tiesiojoje žarnoje, išmatuojama tiksliai, nes tai yra vidinė kūno temperatūra, kurios neįtakoja aplinkos veiksniai. Prieš matuojant temperatūrą išangėje reikia: patepti termometrą odos nedirginančiu geliu, švelniai įkiškite termometro galiuką į išangę ne daugiau kaip 1,3 cm. Pajutus pasipriešinimą, draudžiama galiuką kišti į išangę jėga. Po naudojimo termometrą reikia dezinfekuoti. Besimuistančiam vaikui išmatuoti nėra paprasta ir vyresniems vaikams būna nemalonu. Išangėje temperatūros matavimas gali užtrukti iki 5 min. Matuojant temperatūrą išangėje ar burnoje patogiausia būtų naudoti Omron gamintojo termometrus Flex Temp Smart, nes šie termometrai yra patikimi, atsparūs vandeniui bei su lanksčiu galiuku.

Bekontaktis temperatūros matavimas

Pats naujausias ir patogiausias būdas išmatuoti temperatūrą vaikams - matavimas bekontakčiu termometru. Naudojant tokio tipo termometrus labai svarbu tiksliai laikytis vartotojo instrukcijoje nurodytų reikalavimų. Svarbiausi faktoriai, kas gali įtakoti matavimo tikslumą/netikslumą:

• Atstumas nuo termometro matavimo daviklio iki kaktos.
• Į kurią kaktos vietą tiksliai turi būti nukreiptas termometro daviklis.
• Kad termometro daviklis būtų švarus.
• Temperatūros matavimą atlikti tik vidaus patalpose su normaliu apšvietimu.
• Matuojant kakta neturi būti drėgna, turi būti patraukti plaukai nuo kaktos.
• Atėjus iš lauko rekomenduojama prieš matavimą palaukti apie 30 min.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog vaikui karščiuojant kartais kakta būna vėsi/šalta. Tokiu atveju reiktų galbūt pasirinkti alternatyvų temperatūros matavimo metodą. Bekontakčiu termometru patogu matuoti temperatūrą vaikui miegant. Omron gamintojo termometras Gentle Temp 720 turi garso išjungimo bei ekrano apšvietimo funkciją. Todėl temperatūrą vaikui išmatuosime tyliai, jo neprižadindami. Šiuo termometru taip pat galima matuoti ir paviršiaus bei aplinkos temperatūrą.

Kad labai svarbu laikytis gamintojo nurodymų matuojant bekontakčiu termometru parodo 2021 m. atliktas bei publikuotas tyrimas¹, kuriame įvardinami 3 svarbiausi faktoriai kuo tikslesniam temperatūros išmatavimui: matavimo atstumas, matavimo kampas (matuoti statmenai) bei aplinkos apšvietimas. Jeigu nesilaikoma šių trijų reikalavimų, tuomet gauti matavimo rezultatai turėtų būti vertinami tik kaip kokybiniai, t. y. nustatyti, ar vaikas karščiuoja ar ne apskritai, o ne vertinimui, kiek jis tiksliai turi temperatūros.

Naujagimio kraujospūdžio matavimas: ankstyvas ligų atpažinimas

Dar vienas kūno rodiklis, kuris kaip suaugusiesiems, taip ir vaikams gali padėti atpažinti sunkias ligas, yra kraujospūdis. Paprastai jei vaikas neturi rimtų sveikatos sutrikimų ir nepriklauso rizikos grupei, pavyzdžiui, nėra neišnešiotas, neidentifikuotas sulėtėjęs psichomotorinis vystymąsis, jam kraujospūdis turėtų būti pamatuotas bent vieną kartą iki trejų metų. Vis dėlto šis matavimo dažnis yra labai retas ir tikriausiai kiekviena mama gali jaustis ramesnė, jei namie turėdama kraujospūdžio matavimo aparatą kraujospūdį pamatuoja bent kartą mėnesyje.

Normalus kraujo spaudimas labai priklauso nuo kūdikio amžiaus:

• 0-3 mėnesių naujagimiui tai 74/51 mmHg.
• 3-5 mėnesių - 85/64 mmHg.
• 6-9 mėnesių - 88/63 mmHg.
• 9-12 mėnesių - 89/68 mmHg.

Be to, kraujospūdis labai priklauso ir nuo to, ar taisyklingai yra matuojamas, nuo fizinės vaiko būklės, paros meto, mat paros bėgyje jis svyruoja taip pat kaip ir kūno temperatūra.

Svarbu žinoti, kad net ir 10 mmHg kraujospūdžio pakitimas kūdikiui, kitaip nei suaugusiam žmogui, gali reikšti labai rimtą ligą. Pakitęs kraujospūdis gali būti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų ženklu, kurias laiku atpažinus galima kuo anksčiau imtis gydymo ir užauginti sveiką ir laimingą vaiką. Būtent tai yra priežastis kiekvienai mamai tikrinti vaiko kraujospūdį ne tik apsilankymų gydytojo kabinete metu, bet ir namuose.

Naujagimio kraujospūdžio matavimo metodas

Pagrindiniai matavimo metodai yra tokie patys kaip ir suaugusiems, tačiau manžetės plotis kraujospūdžiui matuoti gali būti nustatomas pagal skirtingų vaikų amžių, paprastai 2/3 žasto ilgio. Matuodami naujagimių kraujospūdį taip pat turėtumėte užtikrinti, kad aplinka būtų tyli, kad matavimas būtų tikslesnis.

Kai tik gimsta, vaikas turi atlikti keletą fizinių patikrinimų, kad būtų aišku, kokia yra jo fizinė būklė. Kraujospūdžio matavimas yra vienas iš jų. Ją reikia išanalizuoti kraujospūdžio matavimo prietaisu. Paprastai naujagimio kraujospūdžio sutrikimų nebus, nebent jie turi įgimtą ligą, tėvai neturi per daug jaudintis dėl šios problemos. Jei yra nenormalus kraujospūdis, jie turėtų rasti būdų, kaip pagerinti ir naudoti sveikus ir saugius metodus.

Normali naujagimių kraujospūdžio vertė paprastai yra nuo 40 iki 90. Kol jis yra šiame diapazone, jis yra normalus. Jei kraujospūdis yra žemesnis nei 40 ar didesnis nei 90, tai įrodo, kad yra nenormali situacija, ir vaikui reikia laiku palengvinti kraujospūdžio nestabilumą. Gydytojui vadovaujant kai kurie vaistai gali būti naudojami gydymui, tačiau vaiko organizmas yra gana nusilpęs ir lengva sukelti šalutinį vaisto poveikį. Todėl vaikas gali pagerinti kraujospūdžio problemą, laikydamasis tinkamos mitybos. Jei kraujospūdis nenormalus dėl ligos, pirminė liga turi būti aktyviai gydoma.

Taip pat reikia aiškiai suprasti teisingą kraujospūdžio matavimo metodą. Matuojant kraujospūdį vaikui, jį reikia matuoti ramioje aplinkoje. Neleiskite vaikui verkti. Leiskite vaikui gulėti plokščiomis abiem kojomis, alkūnėmis ir dilbiais. Padėkite jį patogioje padėtyje, atidengdami dešinę žastą, atidarykite kraujospūdžio matuoklį ir padėkite jį ant stabilios vietos arti vaiko kūno. Naudodami kraujospūdžio manžetę, pirmiausia turėtumėte išspausti visą manžete esantį orą, o tada jį įdėti. Neriškite vaiko apie tris centimetrus aukščiau vaiko viršutinės dešinės rankos alkūnės sąnario. Surišę vožtuvą sandariai uždarykite.

Matuojančiojo matymo linija turi būti tame pačiame lygyje kaip gyvsidabrio stulpelio skalė, kad būtų galima stebėti gyvsidabrio stulpelio aukštį. Pripūskite labai dideliu greičiu ir palaukite, kol išnyks radialinės arterijos pulsas. Tada sustabdykite pripūtimą ir šiek tiek atidarykite vožtuvą, kad gyvsidabris lėtai nukristų. Kai išgirstate pirmąjį pulso plakimą, tai yra aukštas slėgis, tai yra sistolinis kraujospūdis. Tada toliau lėtai išleiskite orą, kol gyvsidabris nukris iki tam tikros žymos. Šiuo metu garsas staiga sulėtės arba išnyks. Šiuo metu tai yra žemas slėgis, kurį mes vadiname diastoliniu kraujospūdžiu.

Aplinkos sąlygų svarba naujagimiui

Optimali kūdikio kambario temperatūra - apie 20-22 °C. Kūdikiams ypač pavojinga - aukšta temperatūra. Jeigu patalpos temperatūra yra aukštesnė nei 23-25 °C, kūdikis gali perkaisti. Perkaitimas gali sukelti galūnių ir pilvo raumenų spazmus, mėšlungį. Šios būklės gali atsirasti ir dėl karšto oro, ir gausiai prakaituojant, kai kūdikis netenka elektrolitų. Pastebėjus šias būkles kūdikiui būtina duoti gerti daug skysčių. Aukšta temperatūra taip pat didina staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) riziką.

Drėgmės lygio palaikymas

Sausas patalpų oras labai žalingas gleivinėms, o kūdikių gleivinės labai jautrios. Dėl per sauso patalpų oro gali prasidėti sloga, sukelianti daugybę problemų tiek tėvams, tiek pačiam kūdikiui, taip pat didesnė alergijų išsivystymo rizika.

Drėgmės lygis patalpose stipriai nukrinta prasidėjus šildymo sezonui: intensyviai šildomose patalpose santykinė oro drėgmė gali sumažėti iki vos 20 %, todėl būtina ieškoti būdų drėgmės lygiui padidinti.

Kaip padidinti drėgmės lygį kūdikio kambaryje?

• Įsigykite oro drėkintuvą.
• Reguliariai vėdinkite kūdikio kambarį.
• Drėgnuoju būdu kasdien valykite kūdikio kambario paviršius ir grindis.
• Pastatykite indų su vandeniu.

Per didelė drėgmė: pelėsio pavojus

Jeigu drėgmės lygis kūdikio kambaryje viršija 70 %, gali pradėti veistis pelėsis. Jis taip pat gali sukelti alergiją, bronchinę astmą ar kitas ligas. Dėl pelėsio neigiamo poveikio kūdikis gali būti dirglus, nuolat pavargęs, jam gali perštėti odą, prasidėti sloga, kosulys ir kt.

Kaip sumažinti drėgmės lygį kūdikio kambaryje?

Jeigu kūdikio kambaryje drėgmės per daug, įsigykite drėgmės sugėrėją (oro sausintuvą). Jei drėgmės perteklius nedidelis, gali užtekti drėgmės sugėrėjo-maišelio, kainuojančio vos kelis eurus. Specialūs drėgmės sugėrėjai su įdėklais kainuoja apie 10-15 Eur.

Stebėjimo prietaisai

Šiuo metu vieni populiariausių rinkoje - skaitmeniniai termometrai-drėgmėmačiai. Jų kainos prasideda vos nuo 10 Eur. Išmanieji kūdikių stebėjimo prietaisai, į kuriuos dažnai būna integruota ne tik mobilioji auklė, kitos funkcijos, bet ir patalpų termometras bei drėgmėmatis, paprastai kainuoja nuo maždaug 40-50 Eur, priklausomai nuo gamintojo. Daugelį jų galima susieti su išmaniaisiais telefonais, tad informaciją apie temperatūros ar drėgmės pokyčius gausite tiesiai į išmanųjį prietaisą.

Liaudies metodai neatskleidžia tikslios sveikatos būklės. Daugelis vis dar naudojasi tik liaudies išminties metodais ir apie vaiko sveikatą spėja tikrindami temperatūrą ranka ar lūpomis, stebėdami vaiko išvaizdą ir elgseną. Tai nėra blogai, šie metodai yra taikytini ir reikalingi, tačiau svarbu suprasti, kad būtina kūdikio sveikatą sekti ir pasitelkiant tikslesnius duomenis atskleidžiančius prietaisus.

tags: #zondo #ilgio #matavimas #naujagimiui

• kaip atpažinti anemiją vaikams
• Kaip apmokėti už darželį: patarimai
• skaitykite daugiau apie Edmundą Seilių
• Strategija „Cipollino“
• Valakampiai: socialinės paslaugos ir adresas