Nėštumo rizikos samprata ir valdymas: nuo mažos rizikos iki sudėtingų atvejų

Nėštumas yra laimingiausias moters įvykis. Nėštumas yra ypatingas moters gyvenimo periodas. Nėštumus skirstome į didelės rizikos ir mažos rizikos nėštumus. Nėštumas gali būti mažos rizikos, kai nepalankūs veiksniai nestipriai veikia nėščiąją, vaisių, ar didelės rizikos, kai dėl nepalankių veiksnių poveikio atsiranda vaisiaus raidos ydų, sutrinka augimas, pažeidžiami vaisiaus organai ar sistemos, jis gali žūti nėštumo laikotarpiu ar gali gimti nesveikas. Svarbu suprasti rizikos veiksnius ir žinoti, ką galite padaryti savo pačių ir savo vaiko labui. Rizikos laipsnis nėštumo laikotarpiu kinta. Svarbu tiksliai įvertinti riziką, mažinti nepalankių veiksnių poveikį vaisiui ir motinai, užtikrinti racionalią nėštumo ir gimdymo priežiūrą.

Kas yra didelės rizikos nėštumas?

Didelės rizikos (arba didelės rizikos) nėštumai yra tokie, kurie kelia pavojų motinai, vaisiui ar naujagimiui. Didelės rizikos nėštumas apibrėžiamas kaip toks, kurį komplikuoja nėštumo baigtį ir saugų gimdymo procesą neigiamai veikiantys veiksniai - motinos ar perinatalinis arba abu. Tai gali būti gyvybei pavojingi veiksniai arba veiksniai, sukeliantys komplikacijas dėl jau esamų ligų arba atsirandantys nėštumo metu. Didelės rizikos nėštumo priežastys gali būti kelios. Tokių nėštumų nėra labai daug, bet jeigu pacientė arba vaisius turi kažkokių problemų, mes tai vadiname didelės rizikos nėštumu. Kartais apie didelę riziką žinome iki pastojant, o kartais apie tai sužinome tik moteriai atvykus. Kartais būna taip, kad moteris turi mažos rizikos nėštumą, šeima laukia, galvoja, kad viskas bus gerai, tačiau vieną dieną nutinka taip, kad tas nėštumas tampa didelės rizikos. Šiai kategorijai priklauso maždaug 20-30% moterų ir, jei norime pagerinti akušerijos rezultatus, šią grupę reikia nustatyti ir skirti specialų gydymą. Mano darbe taip, bet aš dirbu centre, kuriame mes ir matome moteris, kurioms yra didelės rizikos nėštumas, tačiau jeigu tai būtų rajono skyriai ar poliklinikos, tai jie džiaugiasi dažniausiai mažos rizikos nėštumais. Jeigu lygintume su praėjusiu dešimtmečiu, galėčiau sakyti, kad tokių nėštumų daugėja.

Rizikos veiksniai ir priežastys

Moters gyvenimo būdas, taip pat įvairios sveikatos problemos ir pokyčiai gali prisidėti prie to, kad nėštumas būtų laikomas pavojingu. Kai kurie bendri rizikos veiksniai, galintys padidinti didelės rizikos nėštumo tikimybę, yra šie:

Motinos amžius. Jeigu pacientė yra vyresnio amžiaus, jeigu jai yra 35 metai ir daugiau, jeigu vaiko tėtis yra 42 metų ir daugiau, tuomet mes kalbame apie genetinius tyrimus, kurių reikės vaisiui. Šiuo metu vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje - beveik 30 m., tačiau nemažai moterų kūdikių susilaukia ir perkopusios 35-40 m., o gimdyvių amžius kasmet didėja. Pagrindinės priežastys - noras iki susilaukiant vaikų baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis. Dažnai vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti: sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas (kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes) po truputį pradeda mažėti. Kiaušidžių rezervas mažėja ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patirtų operacijų, endometriozės, chemoterapijos ir radioterapijos kurso, įvairių genetinių veiksnių ir kt. Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Senstant pakinta hormonų pusiausvyra, galimi gimdos veiklos sutrikimai ir kt. Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga. Visi šie veiksniai susiję su amžiumi. Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija. Kaip jau minėta, kuo moteris vyresnė, tuo didesni hormonų pokyčiai, tad gimdymą dažniau tenka skatinti. Įvairių šaltinių duomenimis, bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3-5 proc. Tačiau žinoma, kad chromosomų patologijų rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc. Nėštumas įvyko, jei moters amžius < 18 m.

Lėtinės ligos ir būklės. Tų problemų gali būti įvairių, tarkime, cukrinis diabetas, dabar kas penkta moteris turi padidintą gliukozės kiekį kraujyje. Moterys, kurios yra Rh+ (rezus teigiama) arba Rh- (rezus neigiama), jų nėštumai būna komplikuoti. Vaikui nėštumo metu būna anemija ir reikia pagelbėti. Jeigu moteris jau pastojo, yra ir kitas didžiulis etapas nėštumo metu. Kartais gali būti problema, susijusi su moterimi, hipertenzijos problemos, neišnešiotumo problemos. DIDelės RIZIKOS NĖŠTUMO RIZIKOS VEIKSNIAI / PRIEŽASTYS: Moters gyvenimo būdas, taip pat įvairios sveikatos problemos ir pokyčiai gali prisidėti prie to, kad nėštumas būtų laikomas pavojingu. Kai kurie bendri rizikos veiksniai, galintys padidinti didelės rizikos nėštumo tikimybę, yra šie:

Nevaisingumo gydymas ir daugiavaisis nėštumas. Kartais netgi porai būna sunku pastoti, didelė rizika prasideda jau tada, kai prireikia pagalbinio apvaisinimo metodo. Nevaisingumo gydymas (nesėkmingos procedūros) arba dvynių nėštumas arba mažas placentos augimas. Dažniausios patologijos, kurias mes matome, yra daugiavaisis nėštumas. Šeima ateina ir mes diagnozuojame daugiavaisį nėštumą, o šeima dažniausiai džiaugiasi, kad bus du arba trys vaisiai. Taip, tai yra džiaugsmas, bet mes, medikai, visada suprantame, kad tai yra didelės rizikos nėštumas. Jeigu pacientė nešioja dvynius, visuomet galvojame apie padidėjusią riziką persileisti, apie išankstinį gimdymą. Dvyniai kartais auga netolygiai, todėl kartais mums reikia anksčiau užbaigti nėštumą. Ypatingi atvejai būna tada, jeigu tai yra dvyniai ir jie turi vieną placentą. Šie dvyniai iki 10 proc. komplikuojasi dvynių transfuzijos sindromu. Jeigu to nenustatysime ir nepagelbėsime, prarasime abu vaikus. Daugkartinis nėštumas.

Ankstesnė akušerinė anamnezė. Ankstesni C skyriai. Ankstesni abortai. Priešlaikinio gimdymo istorija. Ankstesnis vaiko, turinčio genetinę būklę, pvz., Dauno sindromą, gimimas. Negimdinis nėštumas. Spontaniški abortai. Gestacinė trofoblastinė liga. Placentos anomalijos. Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos. Priešlaikinis membranų plyšimas.

Gyvenimo būdo veiksniai. Asmeniniai įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas ar tam tikrų narkotikų vartojimas. Labai mažas arba antsvoris nėštumo metu. Prasta prenatalinė mityba. Gimdos kaklelio silpnumas arba trumpas gimdos kaklelis.

Didelės rizikos nėštumo požymiai

Didelės rizikos nėštumo simptomus dažnai sunku atskirti nuo tipiškų nėštumo simptomų. Gali būti daug priežasčių ir susijusių simptomų. Didelės rizikos nėštumo metu moteriai gali pasireikšti simptomai, priklausomai nuo būklės / ligos, turinčios įtakos nėštumui.

• Nėščios moterys, sergančios cukriniu diabetu, gali turėti IUGR (intrauterinio augimo apribojimą) arba labai numesti svorio.
• Mažas trombocitų skaičius.
• Stiprus skausmas ar mėšlungis apatinėje pilvo dalyje.
• Kai kuriems pacientams pasireiškia anemija.
• Vitamino D ir B12 trūkumas gali sukelti problemų.
• Ankstesniam nėštumui C sekcijos gresia pavojus.
• Nekontroliuojamas kraujavimas arba nenormalus kraujavimas pacientams, kuriems anksčiau buvo C skyriuje patyrusių pacientų arba buvo atliktas abortas.
• Pastebimi regėjimo pokyčiai, įskaitant neryškų matymą.
• Sumažėjęs vaisiaus judėjimas.
• Nuolatiniai galvos skausmai.
• Nuotaikos sutrikimai.
• Skausmingas deginimo pojūtis šlapinantis.
• Skaidrus, vandeningas skystis, panašus į mielių infekciją.
• Dažni susitraukimai.
• Hipertenzija.

Nėštumo priežiūra ir prevencija

Ką lemia visas patologijas? Norėčiau žinoti, turbūt tuomet gaučiau Nobelio premiją. Jeigu pradėtume kalbėti nuo gana elementarių dalykų, daugelis žino, kad sveika gyvensena, žalingų įpročių atsisakymas gali padėti. Pirmiausia turi būti sveika ir laiminga šeima. Jeigu moteris bus laiminga, jeigu vyras bus sveikas ir laimingas, nėštumas irgi bus geras. Reikia kalbėti apie sveiką gyvenseną, žalingų įpročių atsisakymą, psichologiją, vengimą bet kokios formos smurto, reikalingos konsultacijos su medikais. Manyčiau, kad tai gali padėti. Kai kurių rizikos veiksnių neįmanoma paveikti (pvz., amžius ir genetika), bet dažnai juos galima sumažinti ir net pašalinti ruošimosi nėštumui metu (pvz., numesti svorio, mesti rūkyti, kartu su gydytoju rasti tinkamą lėtinių ligų gydymo būdą) arba jau nėštumo metu (pvz., laikytis dietos, reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, matuoti kraujospūdį arba gliukozę). Pagrindinis patarimas moterims būtų apsilankyti pas medikus dar prieš planuojant nėštumą. Moterys visuomet stengiasi, kad nėštumas būtų sklandus, jos nori, kad viskas būtų gerai.

Prieš pastojant, jei pora atvyksta aplankyti, patikrinimas prieš nėštumą ir konsultacijos vaidina svarbų vaidmenį valdant siekiant išvengti didelės rizikos nėštumo. Prieš nėštumą moteriai reikėtų bent tris mėnesius vartoti folio rūgšties ir tai apsaugotų nuo nervinio vamzdelio patologijos. Pradedant nuo tokių mažų žingsnelių galima apsisaugoti nuo patologijos. Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt.

Jeigu kalbėtume apie visą nėštumo priežiūrą, per 20 metų ji yra gerokai pasikeitusi. Jeigu anksčiau būdavo tokia sistema, kad mes tiriame pacientę, ieškome ligos ir padedame, tai dabar ta piramidė tarsi yra apsivertusi. Mes nėščią moterį norime pamatyti kuo anksčiau, netgi dar prieš pastojant. Tada ieškome priežasčių, kas galėtų nulemti didelės rizikos nėštumą. Pavyzdžiui, 12 nėštumo savaitę tiriame dėl įvairių genetinių ligų. Priežiūros režimas gali būti toks: Dažniau tikrintis pas gydytoją - Didelės rizikos nėštumui moteriai paprastai reikia planuoti daugiau prenatalinių vizitų pas akušerį, kad galėtų atidžiai stebėti nėštumo eigą. Priklausomai nuo nustatytos rizikos, konsultuojamasi su papildomais medicinos ekspertais.

Yra tokia liga preeklampsija. Jai būdingas aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime, o apsaugoti nuo jos galime paprasčiausiai su aspirinu. Nėštumo pradžioje taip pat yra atliekamas gliukozės tolerancijos testas, o jeigu jis yra pakitęs, atliekamas tam tikras įsikišimas. Specialistas kalbasi su paciente apie dietą, apie insulino skyrimą, kad vaisius nebūtų per didelis, kad nebūtų per daug vandenų, kad nepagimdytų prieš laiką. Tos profilaktinės priemonės yra atliekamos jau pačioje nėštumo pradžioje. Žinoma, būna ir atvejų, kai galime tiesiog stebėti, kaip vystosi liga ir pagelbėti simptomiškai.

Nėštumo įvertinimas ir atranka

Išsamus įvertinimas mums parodo problemos pobūdį, padeda nustatyti diagnozę ir parengia konkrečias gydymo rekomendacijas. Visi didelės rizikos kategorijos atvejai nustatomi pirmojo prenatalinio tyrimo metu, pageidautina pirmąjį nėštumo trimestrą. Kai kurie rizikos veiksniai gali pasirodyti vėliau ir bus atpažinti vėlesnių vizitų metu. PRADINĖ ATTIKRINIMO ISTORIJA: Motinos amžius. Reprodukcinė istorija. Šeimos istorija.

Diagnostiniai tyrimai, kuriuos reikia atlikti:

Neinvaziniai testai:

• Vaisius ultragarsas.
• Kardiotokografija (CTG).
• Testas be streso (NST).
• Susitraukimo streso testas (CST).

Invaziniai:

• Embrioskopija.
• Fetoskopija.
• Chorioninio gaurelio mėginių ėmimas.
• Amniocentezė.
• Perkutaninis virkštelės kraujo mėginių ėmimas.

Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Gentinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai. Daugiau vaisiaus įvertinimų ir ultragarso skenavimo, kad būtų užtikrintas sveikas gimdymas.

Didelės rizikos nėštumo valdymas ir gimdymas

Valdymo principai. Galutinis gydymas yra gimdymas, tačiau reikia palaukti iki galo, ypač kol pasieks plaučių brandą ir nėštumo amžių. Po pastojimo, tinkamas anamnezės rinkimas, dažnas tyrimas ir skenavimas, kraujo tyrimai, mitybos palaikymas ir bandymas gydyti esamas sąlygas padės išvengti nėštumo komplikacijų. Jūsų konkretūs rizikos veiksniai lems, kaip bus valdomas didelės rizikos nėštumas. Jūsų priežiūros režimas gali būti toks: Dažniau tikrintis pas gydytoją. Atidžiai stebėti vaistų vartojimą jau esamoms ligoms gydyti. Didelės rizikos nėštumo gimdymas rekomenduojamas ligoninėje, nes gimdymas namuose laikomas pernelyg rizingu moterims, turinčioms sunkių sveikatos sutrikimų ar komplikacijų. Priklausomai nuo konkretaus atvejo, kūdikis gali būti pagimdytas per makštį arba per C skyrių. Didelės rizikos gimdymo numatymas ir valdymo procedūrų planavimas yra būtini norint užtikrinti saugesnį gimdymą didelės rizikos nėštumo metu.

Šeimos gydytojai prižiūri nėščiąją, kurioms rizikos veiksnių nėra ar nėštumas mažai rizikingas. Didelės rizikos nėščiąją prižiūri akušeris ginekologas. Kai rizika didelė, nėščioji gydoma ir turi gimdyti aukščiausio lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tačiau mokėti įvertinti rizikos laipsnį ir laiku nukreipti nėščiąją akušerio ginekologo konsultacijai - šeimos gydytojo pareiga. Perinatalinę riziką reikia vertinti dinamiškai, individualiai. Įvairūs rizikos veiksniai skirtingai veikia vaisių, nėščiąją, gimdyvę bei naujagimį. Paskutinis etapas, kuris yra laimingas arba ne, tai yra gimdymas.

Vaisiaus medicina - pagalba sudėtingiausiais atvejais

Vaisiaus medicina yra labai jaunas mokslas. Ne tik mokslas, bet ir pagalba nėščiajai. Kaune turime tokį centrą ir bendradarbiaujame su kolegomis iš Europos šalių tais atvejais, kai jie būna patys sudėtingiausi. Vaisiaus medicina apima tuos atvejus, kai pagalba reikalinga dar nėštumo metu. Pavyzdžiui, jau minėtas atvejis apie dvynius, arba tais atvejais, kai yra įskilas stuburas. Jeigu nustatoma tokia patologija, operaciją galima atlikti dar gimdoje ir taip pašalinti pasekmes. Jeigu, pavyzdžiui, vaisiui yra ne chirurginė problema, ta šeima ir pradeda rūpintis tam tikri specialistai. Labai sudėtinga yra tada, kai vaisiui reikia pagelbėti dar tada, kai jis yra pas mamą viduje. Kauno klinikose turime Vaisiaus medicinos centrą, kur patys sudėtingiausi atvejai ir suplaukia. Santaros klinikose jau ir Kaune atsidarė Reprodukcinis medicinos centras, kur tokioms šeimoms galėsime padėti.

tags: #mazos #rizikos #nestumas

• Kaip tręšti augalus
• Pasiruošimas gimdymui: kodėl svarbu teorinės žinios?
• Prabangūs Ermitažo muziejaus kiaušiniai
• Kaip apskaičiuoti vaiko išlaikymą
• Sužinokite apie krapų arbatos naudą kūdikiams