Vaiko globa Lietuvoje: iššūkiai, parama ir galimybės
Daugeliui globojamų vaikų jų globėjai tampa tikrąja šeima, kurioje randamas saugumas ir šiluma.
Šis susitikimas tiek vaikui, tiek globėjams tai - kelio pradžia, kuriame jie nėra palikti vieni.
„Po vaiko apsigyvenimo globėjų šeimoje pradedamos teikti tęstinės paslaugos šeimai: vaiko adaptacinio laikotarpio stebėjimas, vertinami individualūs vaiko poreikiai, padedama palaikyti ryšį tarp vaiko ir biologinių jo tėvų.“
„Pagalbos paaugliams iniciatyvos“ direktorius Zigmas Giedrimas akcentuoja, kad pagalba dažnai reikalinga ne tik vaikams, bet ir globėjams, nors jie ne visada taip mano: „Dažnai su problemomis šeimoje susidūrę globėjai sako: „Čia vaikui padėkit, o mums viskas gerai.“ Tai netiesa, nes globėjas kuria santykius su vaiku, jo pareiga padėti vaikui, todėl ir jam reikia peržiūrėti savo veiksmus, įsitikinimus ir t. t.
„Globoti vaikus pasiryžę žmonės iš tiesų padeda ne tik globojamiems vaikams, jie padeda visai mūsų visuomenei, nes dalijasi savo šiluma, namais, žiniomis ir patirtimi. Šioje visuomenėje esame vienas už kitą atsakingi, o rūpestis mažesniu kuria tarpusavio pasitikėjimą, stiprina visą mūsų bendruomenę.
Kas gali tapti globėju?
Globėju gali tapti žmogus nuo 21 iki 65 amžiaus, nebent būtų vaiko artimasis - tokiu atveju amžiaus ribos platesnės. Pagrindiniai ir svarbiausi reikalavimai būsimam globėjui - norėti tai daryti ir turėti tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis.
Siekiant geriausių vaiko interesų, globėjais tapti negali žmonės, nuo kurių anksčiau buvo atskirtas vaikas, taip pat - žmonės, kurie jau buvo globėjais, bet netinkamai atliko pareigas ir dėl to buvo apribota jų kaip tėvų valdžia ar jie buvo nušalinti nuo globėjo pareigų.
Vertinami ne tik žmonės, ketinantys globoti vaikus, bet ir kartu su jais gyvenantys vyresni nei 16 m. asmenys. Jų prašoma pateikti rašytinį sutikimą dėl vaiko globos bei atitinkamos formos medicininę pažymą, kuri pagrįstų, jog asmuo neturi psichikos ir elgesio sutrikimų ar nesergantis kitomis ligomis, dėl kurių vaiko globa nebūtų galima.
Globos procesas ir mokymai
Jau pirminiuose etapuose, dar prieš pradedant mokymus, specialistai stengiasi kiek įmanoma plačiau konsultuoti būsimus mokymų dalyvius apie vaiko globą, apie žmogaus psichologinį pasiruošimą naujai ateisiančiam gyventojui į jų šeimą.
Būsimiems globėjams, kaip ir budintiems globotojams, įtėviams, prieš pradedant globojimą, reikia baigti specialius mokymus, skirtus globėjams, įtėviams, budintiems globotojams - taip vadinamus GIMK mokymus.
Lektoriai per mokymus taip pat stengiasi padėti žmogui nuspręsti ir apsispręsti, ar visgi jis yra pasiruošęs tapti vaiko globėju, o galbūt tai per dideli lūkesčiai jam ir jo šeimai. Nuogavimai, atviri klausimai, nemalonių situacijų numatymas - tai mokymų organizatoriams parodo, kad globoti norintys žmonės išties realiai vertina savo gebėjimus ir galimybes.
Visgi, pasak Z. G. Giriūnaitė pabrėžia, kad didžiulę įtaką žmonių apsisprendimui turi visa vaiko globos komanda (teritoriniai vaiko teisių apsaugos skyriai, globos centrai, savivalda). Giminaičiams mokymai neprivalomi, bet rekomenduojami. Nors artimieji mokymus lankyti renkasi retai, abu globos centrų atstovai akcentuoja, kad giminaičiams jie itin naudingi. „Būti močiute ne tas pats, kas būti globėja“, - akcentuoja Z.
Dėl bendravimo su specialistais etapuose iki mokymų ir plačiai pasiekiamos informacijos internete būsimi globėjai į mokymus ateina jau be rožinių akinių, tačiau dar visai nepasiruošę tam, kad vaikas atsineš skaudžią istoriją ir traumas, kurias kartu teks įveikti.
Rokiškio socialinės paramos centro globos koordinatorė pasakoja, kad vienas dažniausių mitų, su kuriuo jai tenka susidurti - savo vaikus jau užauginusių globėjų. „Kiekvienas vaikas ir kiekvienas atvejis yra labai skirtingas. Vaiko, nesusijusio giminystės ryšiais, auklėjimas ir auginimas yra kitoks, negu biologinio vaiko, kurį tėvai pažįsta iš pusės žodžio, žino jo jautrumą ir reakcijas į tam tikrus pasakytus žodžius ar, pavyzdžiui, taikomas drausminimo priemones. Būsimi globėjai negali žinoti, kaip tas vaikas gali reaguoti į vienas ar kitas situacijas, kurios įprastos biologiniams šeimos vaikams“, - aiškina G. Taip pat ji pabrėžia, kad nereikia tikėti mitu „kokie biologiniai tėvai, toks bus ir vaikas“.
„Pagalbos paaugliams iniciatyvos“ direktorius kaip dažniausius atsinešamus stereotipus mini nuostatas, kad vaikui nereikia pasakoti apie jo biologinę šeimą, kad vaikai esą specialiai siekia nervinti globėjus.
Vaiko globa Lietuvoje: statistika ir tendencijos
Prieš kuriantis Globos centrams, specialistų, kurie tikslingai dirbtų su globėjais ir globojamais vaikais, teiktų jiems paslaugas, nebuvo, todėl tai yra didžiulis žingsnis į priekį visos vaiko globos ir įvaikinimo sistemos gerinimo link“, - akcentuoja G. Giriūnaitė.
Iškilus nesklandumams, visų pirma reikia kreiptis į globos koordinatorių. Jis įvertina situaciją, konsultuoja ir sudaro pagalbos veiksmų šeimai planą. Labai svarbus specialistas pradėjusiems globoti ir globotiniams - psichologas.
Iš viso Lietuvoje globojami 7086 vaikai. Iš jų šeimoje - 4724, tai sudaro 66,7 proc. visų globojamų vaikų. Globėjų iš viso yra 3677.
Lietuva jau kelerius metus siekia kurti šalį be vaikų globos namų - vykdo vaiko institucinės globos pertvarką. Stengiamasi, kad kiekviena šeima, kuri susidūrė su iššūkiais, gautų visą reikalingą pagalbą, kad vaikas galėtų likti šeimoje.
Per praėjusius metus ir keturis šių metų mėnesius globa (rūpyba) šeimoje buvo nustatyta 857-iems be tėvų globos likusiems vaikams. Didžiąją daugumą šių vaikų - 617 (72 proc.) - priglaudė jų giminaičiai.
Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, daugiausia be tėvų globos likusių vaikų (368-is) priglaudė jų seneliai. Neabejingi į bėdą patekusiems vaikams buvo ir vaikų broliai, seserys, dėdės, tetos bei kiti giminaičiai.
„Patys svarbiausi vaikui yra mama ir tėtis, tačiau jei atsitinka taip, kad jie laikinai arba nuolat nebegali ar nenori, nesistengia rūpintis vaiku, tarnybos specialistai visų pirma stengiasi surasti vaiko artimus giminaičius, kurie gebėtų vaiku pasirūpinti.. Tik tada, jei tai nepavyksta, ieškoma giminystės ryšiais su vaiku nesusijusių žmonių, kurie galėtų priglausti vaiką.
SPIS duomenimis, 2019 metais 519-kos vaikų globėjais (rūpintojais) tapo jų giminaičiai (iš viso 391-a giminaičių šeima ar pavieniai asmenys giminaičiai).
„Dažniausios priežastys, dėl kurių vaikai netenka tėvų globos - tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų nesirūpinimas, nesidomėjimas vaiku, jo nepriežiūra, netinkamas auklėjimas, fizinio ar psichologinio smurto naudojimas ir dėl to kilęs pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Kol vaikas globojamas giminaičių ar giminystės ryšiais nesusijusių asmenų šeimose, paslydusiems tėvams yra teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba keičiant savo elgesį. Neretu atveju, tėvams suteikus pagalbą, vaikai grįžta gyventi į šeimą. Deja, ne visi atvejai būna sėkmingi ir ne visi tėvai nori priimti jiems siūlomą pagalbą“, - pridūrė G.
Daugiausiai be tėvų globos likusių vaikų tiek pernai, tiek ir šiemet priglaudė vaikų seneliai. 2019 metais 309-ių vaikų globėjais (rūpintojais) tapo 225-ios senelių šeimos ar pavienis senelis ar močiutė. Per keturis šių metų mėnesius 59-ių vaikų globėjais (rūpintojais) tapo jų seneliai. Iš viso savo anūkus šiemet priglaudė 49-ios senelių šeimos ar pavieniai močiutė ar senelis.
2019 m. pabaigoje Lietuvoje 1 598 senelių šeimose buvo globojami (rūpinami) 2 064 vaikai (63 proc. Šiemet 22 vaikus priglaudė sesuo arba brolis (16-ka šeimų ar pavienių asmenų). Per keturis šių metų mėnesius 14 be tėvų globos likusių vaikų priglaudė vaiko teta arba dėdė (9-ios šeimos ar pavieniai asmenys).
Tarnybos duomenimis, 2019 m. pabaigoje iš viso buvo globojami (rūpinami) 7 446 vaikai, iš jų 1 431 laikinai globojami (rūpinami) ir 6 015 nuolatos globojami (rūpinami). Iš bendro 7 446 globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus didžiausias globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių sudarė vyresnio amžiaus vaikai, t. y., 15-17 m. (2 567 vaikai, t. y. 34,47 proc.) bei 10-14 m. (2 566 vaikai, t. y.
Pernai 53,4 proc. atvejų tėvų globos netekusiems vaikams globa (rūpyba) buvo nustatyta šeimose, 23,2 proc. atvejų - globos įstaigose, 0,9 proc. - šeimynose ir 22,5 proc. Palyginti su 2018 m. duomenimis, matyti, kad 2019 m. žymiai sumažėjo vaikų globos (rūpybos) nustatymo atvejų globos įstaigose (2018 m.
Laikinoji ir nuolatinė globa
Nuolatinis globotojas - tai asmuo, kuris savo namuose ilgam laikotarpiui priima vaiką, netekusį tėvų globos, kai vaiko įstatyminis atstovas yra globos centras. Jis prižiūri tik tuos vaikus, kuriems būdingas bent vienas iš šių požymių: vaikas vyresnis nei 10 metų, turi raidos ar elgesio sunkumų, priklausomybių, neįgalumą, yra kartu su broliais/seserimis ar yra nepilnametis tėvas/motina, turi nesėkmingos globos ar įvaikinimo patirties.Nuolatinio globotojo veikla - nuolatinis globotojas ilgam priima vaiką į savo namus, rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, ugdymu ir emocine gerove.
Atokvėpis kriziniu atveju - tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams. Atokvėpis - tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams. Kai vaiko globėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių negali pasirūpinti vaiku, kai ištinka krizinė situacija, jam padeda kitas globėjas - laikinai suteikia globojamam vaikui namus, rūpestį ir saugumą.
Tenka pripažinti ir tai, jog apsisprendus globoti ir suprasti globos sistemą, pirmiausiai reikia apsišarvuoti kantrybe - laukia susidūrimas ne tik su didžiuliu kiekiu informacijos, bet ir neigiamais vertinimais, susiformavusiais mitais. Juk tikrai yra priežasčių, kodėl potencialūs globėjai kelia klausimą, „ar kas nors gali iš mūsų atimti globojamą vaiką”?
Globoje atsidūrusio vaiko istorija
Nors paminėjus vaiko globą dažniausiai iš karto pagalvojama apie vaikų namus, tai iš tikrųjų ne pirma, o tik viena iš galimų stotelių. Tad dėliojant globojamo vaiko paveikslą reikia atsižvelgti į daugelį labai svarbių detalių. Pirmiausia, būtina suvokti, kad globa reiškia, jog vaikui teko susidurti su labai skausminga patirtimi - jo tėvai dėl įvairių aplinkybių (priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia) nebegalėjo jo auginti.
Visi tėvų globos netekę vaikai iki pilnametystės gali būti globojami (vaikų nuo 14 metų globa vadinama rūpyba). Tad šiuo sunkiu metu jam nustatoma viena iš dviejų globos rūšių - nuolatinė arba laikinoji. Jų abiejų paskirtis tokia pati - užtikrinti reikalingą rūpinimąsi be tėvų priežiūros likusiu vaiku, t. y. garantuoti auklėjimą, ugdymą, fiziniam ir dvasiniam augimui tinkamas sąlygas, teisių ir interesų gynimą bei atstovavimą.
Skirtumų tarp šių globos rūšių irgi nestinga. Galutinis ir svarbiausias laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į jo tikrąją, biologinę šeimą. Tuo tarpu nustatyta nuolatinė globa reiškia, kad esamomis sąlygomis vaiko grįžimas pas tėvus yra neįmanomas. Nustačius, kad vaikas negali gyventi su savo gimdytojais, yra priimamas ir sprendimas, kur nuo šiol gyvens vaikas ir kas jį prižiūrės - globėjų šeima, šeimyna ar globos institucija. Vaiko perkėlimas į globos įstaigą laikomas pačia paskutine išeitimi. Taigi, yra dedamos visos pastangos siekiant išsiaiškinti, ar yra artimų ar kitų vaiko giminaičių, galinčių ir norinčių tapti jo globėjais. Neradus tokių asmenų, geriausia alternatyva laikomas gyvenimas šeimynoje, jei savivaldybėje tokia yra.
Nuolatinis globotojas ir atokvėpis kriziniu atveju
Nuolatinis globotojas - tai asmuo, kuris savo namuose ilgam laikotarpiui priima vaiką, netekusį tėvų globos, kai vaiko įstatyminis atstovas yra globos centras. Jis prižiūri tik tuos vaikus, kuriems būdingas bent vienas iš šių požymių: vaikas vyresnis nei 10 metų, turi raidos ar elgesio sunkumų, priklausomybių, neįgalumą, yra kartu su broliais/seserimis ar yra nepilnametis tėvas/motina, turi nesėkmingos globos ar įvaikinimo patirties.
Nuolatinio globotojo veikla - nuolatinis globotojas ilgam priima vaiką į savo namus, rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, ugdymu ir emocine gerove.
Atokvėpis kriziniu atveju - tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams. Kai vaiko globėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių negali pasirūpinti vaiku, kai ištinka krizinė situacija, jam padeda kitas globėjas - laikinai suteikia globojamam vaikui namus, rūpestį ir saugumą.
Nuo klystkelių gelbstinti informacija
Kartais daugeliui, jog imtųsi domėtis vaikų globa, reikia visai nedaug, bet tikslios ir svarbios informacijos. Ji daug kam tampa kelrodžiu painiame labirinte. Būtent dėl to Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laikinoji vadovė Vita Šulskytė pabrėžia, kad globos nustatymas yra nuo situacijos labai priklausomas procesas.
„Sprendimas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) priimamas per 3 dienas. To priežastis - vaikas negali būti be įstatyminio atstovo. Nuolatinės globos skyrimo procesas jau šiek tiek kitoks. Dėl jos turi būti kreipiamasi į teismą ir tuomet nuolatinę globą ir globėją savo sprendimu paskiria teismas. Pavyzdžiui, jeigu vaikas gyvena laikinųjų globėjų šeimoje ir yra nusprendžiama, kad jis jau nebegalės grįžti į savo biologinę šeimą, tuomet savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į teismą ir yra priimamas sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo. Ir netgi tokiu atveju toliau išlieka galimybė, kad vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą. Tai galima pasiekti, jei patys tėvai kreipiasi dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo“, - painius teisinius aspektus tiek norintiems globoti, tiek ir norintiems susigrąžinti biologinius vaikus aiškina specialistė.
Paskirta laikinoji globa reiškia, jog nesvarbu, kur vaikas begyventų (globėjų šeimoje, savivaldybės šeimynoje ar globos įstaigoje), visomis išgalėmis siekiama užtikrinti, jog jis vėl sugrįžtų pas savo biologinius tėvus. Augimas šeimoje, nepaisant laikinų, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir paskirtos globos (rūpybos), laikomas pačiu naudingiausiu vaikui. Todėl nuolat tikrinama ir vertinama, ar tai būtų galima įgyvendinti.
Metai pasitaisymui
„Tikrai yra pakankamai daug atvejų, kai po laikinosios globos vaikai vėl grįžta į savo biologinę šeimą. Preliminarus laikotarpis, kurio metu šeima gali spręsti tas problemas, dėl kurių vaikas pateko, pavyzdžiui, į globėjų šeimą, yra apytiksliai vienerių metų laikotarpis. Jeigu socialiniai darbuotojai, dirbantys su ta šeima ir vertinantys pagalbos plano efektyvumą, mato, kad yra akivaizdus pokytis į gerąją pusę, tai minėtasis metų laikotarpis gali būti šiek tiek pratęsiamas. Kol kas konkretus laikotarpis, per kurį šeimos pažanga turi būti įvertinta, nėra griežtai apibrėžtas - yra tik rekomendacija. Taigi, jei šeima akivaizdžiai tobulėja, jos vaikas gali pas juos iš globėjų persikelti sąlyginai greitai. Tam reikia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kurio panaikinamas laikinosios rūpybos sprendimas ir tuomet vaikas gali grįžti į šeimą”, - pavyzdį pateikė V. Šulskytė.
Tiems, kurie jau pradeda domėtis globos galimybe, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė siūlo pirmiausiai pasidomėti ne tik pačiu globos procesu, laikinosios ir nuolatinės globos skirtumais, bet ir globėjų pareigomis. „Sulaukiame įvairiausių klausimų ir kreipimųsi - visuomet labai džiaugiamės galėdami atsakyti, padėti ir rasti kelią klausimų-atsakymų labirintuose. Pernai šiuo tikslu pradėjome vykdyti socialinę-informacinę akciją „Vaiko globa - neįkainojama dovana”. Jos tikslas - ne tik suteikti kuo daugiau kiekvienam asmeniui suprantamos informacijos apie globą ir įvaikinimą, bet ir paneigti su jais susijusius mitus“, - apie tinkamą kelią norintiems suteikti vaikams namus pasakoja tarnybos laikinoji vadovė.
Jei susidūrėte su globos klausimais ar problemomis, Jūs visada galite kreiptis į savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių arba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos el.
Kaip bebūtų liūdna konstatuoti, Lietuvoje globos institucijose vis dar auga apie 1340 vaikų netekusių tėvų globos, kuriems reikia šeimos. Labai trūksta ryžtingų žmonių, globėjų, kurie padėtų šiems vaikams užaugti.
Norėdami tapti globėjais, Jūs turėtumėte nuvykti į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir parašyti prašymą tapti globėju. Tarnyba atliks pirminį vertinimą, priims teigiamą sprendimą ir perduos dokumentus Globos centrui, kur prasidės įdomiausia kelionė link globos. Turime omenyje mokymus, kurių metu norėsime su Jumis kalbėtis, aiškintis, pažinti Jus, ieškoti ir rasti stipriausias savybes.
Mes Globos centro darbuotojai, norime pasidžiaugti ir dalintis žinia, kad pagalbos ir teikiamų paslaugų globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams vis daugiau ir daugiau. Galima drąsiai sakyti, kad šalia globėjų, budinčių ir nuolatinių globotojų nuolat yra specialistų komanda, kuri bet kada pasiruošusi padėti. Ir Jūs niekada neliksite vieni. Globodami Jūs gausite globos išmoką su jos priedais vaiko išlaikymui.
Labai norėtųsi Jus visus padrąsinti ir pakviesti ateiti pas mus į Globos centrą. Nebijokite, ateikite… Pasikalbėsime apie viską, atsakysime į visus Jums kylančius klausimus ir padėsime Jums žengti žingsnį link globos arba priimti sprendimą nesiimti šios nelengvos veiklos. Jūs teisūs manydami, kad globoti gali ne bet kas. Tikrai neužtenka vien noro - reikia galėti…Galėti suprasti, mylėti, priimti, tikėti ir visada būti šalia… Niekas nesako, kad bus lengva… Bet gal būt TU esi JIS.
Šiame straipsnyje nagrinėjami senėjimo aspektai, demencijos ir Alzheimerio ligos ypatumai, taip pat neformalios globos iššūkiai ir socialinės paramos galimybės.
tags: #globa #giminaites #suaugusios
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
