Alberto Navicko kelias: tarp muzikos ir mokslo, nuo Vilniaus iki Paryžiaus
Albertas Navickas - išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūros ir mokslo pasaulyje, sėkmingai derinantis kompozitoriaus ir biochemiko karjerą. Lietuvis vienu metu baigė biochemijos bei kompozicijos bakalauro studijas, vėliau gavo magistro diplomus, o dabar, dirbdamas Paryžiaus laboratorijoje ir kurdamas muziką Lietuvoje pristatomoms operoms, jaunas vyras ragauja doktoranto duoną ir tikisi prisidėti prie atradimų genetikos srityje.
Iš Lietuvos Albertas Navickas išvyko prieš 11 metų. Nors ilgą laiką gyveno Kalifornijoje, San Franciske, pastaruoju metu jo mokslinė veikla intensyviai plėtojama Europoje. Albertas Navickas - kūrėjas, įvertintas "Auksiniu scenos kryžiumi", tačiau ir mokslininkas, pandemijos metu prisidėjęs prie COVID'19 tyrimų.
Išsilavinimas ir mokslinė karjera
Alberto Navicko akademinė kelionė prasidėjo Lietuvoje, kur jis gavo platų išsilavinimą. Albertas Navickas (g.1986) studijavo kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Osvaldo Balakausko klasėje, kurią baigė 2009 m. Tais pačiais metais baigė biochemijos studijas Vilniaus universitete. 2007-2008 m. taip pat studijavo kompoziciją Conservatoire National Supérieur de Musique et de Danse Paryžiuje, prof. Stefano Gervasoni klasėje. Prieš dvejus metus jis gavo genetikos magistro laipsnį, o šiuo metu mokosi genetikos doktoranto laipsniui. Anksčiau jis minėjo, kad sieks muzikos antropologijos daktaro diplomo, tačiau situacija susiklostė taip, kad jo mokslai dabar atidėti ir laukia geresnių laikų, ir dabar kur kas daugiau laiko praleidžia laboratorijoje.
Šiuo metu Albertas Navickas dirba genetikos arba molekulinės biologijos laboratorijoje. Biochemiko darbas susideda iš dviejų dalių. Viena - kasdienis darbas, kuris yra gana paprastas. Šiuo metu jo modelinis organizmas yra mielės. Teko dirbti ir su bakterijomis bei žuvimis. Genetikai mielės - labai svarbus organizmas. Tad Albertas augina mieles, grynina iš jų DNR, RNR, baltymus ir tikrina, kaip jų kiekis kinta priklausomai nuo sudarytų sąlygų. Iš tų elementarių eksperimentų stengiamasi suvokti fundamentalius dalykus. Stengiamasi išsiaiškinti, kaip veikia tokio paprasto organizmo, kaip mielė, kurio „veikimo mechanizmas“ nėra stipriai nutolęs nuo žmogaus, genetika. Eksperimentuodamas kasdien stengiasi prisidėti prie gilesnio gamtos mokslų pažinimo.
Su laboratorija šiuo metu ruošiamas mokslinis straipsnis, kuriame ketinama pristatyti tai, kas buvo išsiaiškinta. Albertas tikisi, kad bus prisidėjęs prie vieno fenomenalaus reiškinio atskleidimo. Jo patirtis ir kolegų rekomendacijos buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios gavo darbą Prancūzijoje. Pirmasis darbas Prancūzijoje buvo privalumas ieškant kitų darbų. Prancūzijoje, turbūt, kaip ir kitose šalyse, biologinių tyrimų spektras - platus, laboratorijų nemažai, tad rasti darbą nėra sunkiau nei kitų sričių specialistams. Albertas iš pradžių buvo inžinierius, o nuo pernai, pradėjus studijuoti doktorantūrą, jo kelias į mokslininko karjerą tik prasideda. Jis yra dalyvavęs konferencijose ir laimėjęs mažyčių prizelių, tačiau „Nobelio dar negavau ir nėra kuo pasigirti.“
Paklaustas, ar laiko save specialistu, jis juokiasi: „Žinote, tikiuosi, kad esu.“ Ateityje jis taip pat planuoja pasidalinti savo moksline veikla su Lietuvoje dirbančiais kolegomis. „Savo asmeninę mokslinę veiklą, kuria būtų verta dalintis su kitais, dar tik pradėjau“, - teigia Albertas Navickas.
Muzikinė kūryba ir pasiekimai
Greta mokslinio darbo, Albertas Navickas yra ir pripažintas kompozitorius. Jo muzikos idioma, skambesys ir estetika yra artima prancūzų kultūros formoms (nuo impresionizmo iki prancūzų muzikos paveiktų kompozitorių, tokių kaip Kaija Saariaho). Kūrybinis bendradarbiavimas jam suteikia daugybę muzikos išraiškos galimybių, apimančių tradicinius instrumentus, balsus, operos ir multimedijos projektus.
Alberto Navicko muzikiniai pasiekimai yra apdovanoti. 2008 m. kompozitorius kartu su kolegomis iš Naujosios operos akcijos kūrybinės grupės buvo apdovanotas už geriausią sceninį kūrinį Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamuose Metų kūrinių rinkimuose. 2009 m. jis laimėjo pirmąjį prizą jaunųjų kompozitorių chorinės muzikos konkurse „Vox Juventutis“. 2010 m. Albertas Navickas dalyvavo įvairiuose muzikos kompozicijos ir atlikimo meistriškumo kursuose, jo kūriniai atlikti daugelyje šiuolaikinės muzikos festivalių Lietuvoje ir užsienyje.
Albertas, nors pradėjo mokytis muzikos gana vėlai ir iš pradžių svajojo būti atlikėju, galiausiai atrado save kompozicijoje. „Manau, daugeliui vaikų buvimas scenoje, kūrinių atlikimas, matant daugybei žiūrovų, yra arčiau širdies nei būti tuo, kuris nuolat pasislėpęs už partitūros, atsiskleidžia tik natomis, o jo niekas nemato“, - sako jis. Suprato, kad improvizuoti ir atskleisti save kartu su muzika, kurią privalai išmokti, yra sudėtinga. Jo mama ir šeimos nariai, kurie taip pat yra muzikantai, paskatino užrašinėti savo improvizacijas. Suprato, kad tai labai smagu. „Iki šiol kartais groju kitų kompozitorių kūrinius. Mano, kaip atlikėjo, karjeroje pritrūko pastangų „eiti iki galo“, besąlygiško atsidavimo. Tai - tarsi mažytė mano silpnybė. Tikiuosi, kad tai, ko nepavyko išpildyti kaip atlikėjui, aš išpildysiu, kaip kompozitorius“, - priduria jis.
Opera „truetruestory“
Balandį Lietuvoje Albertas pristatė kamerinę operą „truetruestory“. Prasidedant repeticijoms intensyviai bendravo su muzikantais, režisiere, scenografe ir visa kūrybine grupe. Tuo tarpu į pačias repeticijas atvykti galėjo tik gerokai įpusėjus kūrybiniam procesui. Jis aktyviai įsitraukė į kūrybos procesą. Visi diskutavo dėl kiekvieno aspekto. „Vienaip ar kitaip, aš buvau pirmas žmogus, kuriam kilo ta idėją ir ji buvo užrašyta. Šio žmogaus dalyvavimas visame procese yra naudingas“, - teigia kompozitorius. Kartais, kilus klausimams, kur pasukti toliau ar kaip turėtų atrodyti galutinis variantas, naudinga atsisukti į pirminę idėją, į kompozitorių. Idėja apie operą jam atėjo į galvą prieš ketverius metus, kai susipažino su Jorge Luiso Borgeso kūryba. Viena iš jo novelių „Emma Zunz“ jam paliko didelį įspūdį. Novelėje už paprasto melodraminio detektyvinio siužeto slepiasi labai rimti būties klausimai. Kūrinyje kyla klausimas - kas yra tikrovė, o kas - tiesa. Tampa aišku, kad kiekvienas žmogus turi savo tiesą, bet nei vienas jos negali įrodyti kaip vienintelės ir neginčijamos. Jį patraukė tiesos daugialypiškumas.
Operos pavadinimas „truetruestory“ tikina, kad pasakojama istorija yra tikrai tikrai pati tikriausia. Tuo pačiu metu stiprus tvirtinimas kelia klausimą, ar tai nėra apgaulė, ironija ir ar ta tiesa yra tikra. Idėja buvo apie gyvenimo kryžkeles, kuriose tenka pasirinkti vieną tiesą, Albertas parašė apie tai libretą, kurį aptarus su režisiere Loreta Baskova, patvirtino ir sukūrė muziką. Albertas mėgsta pasitarti su komanda, tačiau jie turi visą reikiamą kūrybinę laisvę.
Kūrybinis įkvėpimas ir darbai
Alberto Navicko muzika skambėjo įvairiomis progomis, festivaliuose, kūrybinėse dirbtuvėse, specializuotuose susitikimuose Lietuvoje ir kitose šalyse. Keista, bet Prancūzijoje jis dažniau užsiima biologiniais dalykais ir kol kas čia savo muzikos nėra grojęs. Atrodo, kad Prancūzijoje dažniau užsiima mokslo reikalais, o Lietuvoje ir kitose šalyse - muzikiniais. Taip nutinka ne sąmoningu jo pasirinkimu. „Kai bus proga, mielai tęsiu savo kūrybinius projektus Prancūzijoje. Dabartiniai mano vykdomi projektai dažniausiai vyksta Lietuvoje“, - sako jis.
Įkvėpimas kūrybai atkeliauja iš kasdienybės. Iš visur. Iš žmonių veidų, perskaitytų knygų, matytų filmų, išgirstos muzikos… „Mažos scenos vertos istorijos žmonėms nutinka kasdien. Pagalvojus, ką vienas ar kitas įvykis reiškia žmogaus gyvenime, apibendrinus mintis, stebint kitų elgesį, kad ir parduotuvėje ar traukinyje, kyla keisčiausių idėjų“, - atskleidžia kompozitorius. Stebėjimas ir svarbos įžvelgimas gyvenimiškuose įvykiuose jam yra įdomiausia kūrybos proceso dalis. Jam sunku apibūdinti, kokiais būdais įkvėpimą sukėlusi idėja materializuojama. Jis galvoja apie instrumentus, problemos aktualumą, tonus, muzikinę medžiagą ir patį kūrinio užrašymą.
Tarp jo kūrinių - „Sunrise of the West” iš albumo „Zoom in 13: New Art Music from Lithuania“ (Lietuvos muzikos informacijos centras, 2019), atlikta Eglės Sirvydytės (vokalas) ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, dirigentas - Paul Goodwin. Taip pat „Midsummer Music” (2006), kurią atliko Ąžuolas Paulauskas (klarnetas), Kamilė Maruškevičiūtė (smuikas), Ugnė Giedraitytė (fortepijonas); „Blanche t’a vu” (2006) su Egle Sirvydyte (vokalas) ir Ona Jonaityte, Simona Vaitkevičiūte, Justinu Mačiu, Ūla Čaplikaitė (fleitos); „Memory Lines” (2017), atlikta Lietuvos kamerinio orkestro, dirigentas - Robertas Šervenikas, Festivalis GAIDA, Lietuvos nacionalinė filharmonija, 2017; „Alfa” (2014) su Nora Petročenko (mecosopranas), Nerijumi Masevičiumi (bosas-baritonas), Pranu Kentra (el.).
Mokslo ir meno dermė
Albertas Navickas dažnai susiduria su klausimu, kuri veikla teikia daugiau pasitenkinimo - muzika ar mokslas. „Šį klausimą išgirstu bene kiekvieną kartą papasakojęs, kad gyvenime darau ir vieną, ir kitą“, - sako jis. „Pats faktas, kad iki šiol užsiimu abiem veiklomis, leidžia suprasti, kad nei viena sritis man nėra svarbesnė. Tai nereiškia, kad muziką kuriu dėl vienų priežasčių, o laboratorijoje dirbu dėl kitų, o tų priežasčių nesuderinamumas lemia, kad renkuosi abi sritis. Tikrai mėgstu abu savo darbus, jie man teikia skirtingo, bet labai malonaus pasitenkinimo. Tikiuosi, kad man pavyksta tobulėti abiejose srityse.“
Mitas, kad mokslininkai - nemeniški, Alberto nuomone, yra klaidingas. „Kiek man teko susidurti su biologais bei chemikais, daugelis iš jų ne tik yra meniški, bet ir tiesiogiai su menu susiję žmonės. Jie domisi, aktyviai gyvena meninį ir kultūrinį gyvenimą. Kiti ir patys kuria - groja įvairiose grupėse, rašo tekstus, užsiima vizualiaisiais menais, tad nesutinku su teiginiu, kad mokslininkai nėra meniški.“
Muzikos mokslininkai nori nenori turi polinkį į meną. Iš kitos pusės, muzikos kūryba turi neišvengiamą intuityvų komponentą, bet joje didelę dalį užima ir loginių konstrukcijų kūrimas. Nors eksperimentinis darbas turi griežtas taisykles, kadangi dirbama su gyvais organizmais, biologiniai klausimai, kuriuos užduodama sau darbo metu, reikalauja kūrybos ir įkvėpimo. „Manau, kad mokslas ir menas - ne tik suderinami, bet ir vienas kitą papildantys dalykai“, - apibendrina Albertas Navickas. „Žinoma, laboratorijoje kilusią idėją prieš išbandant privalome aptarti su visa kolegų komanda.“
Laisvalaikis ir asmeniniai pomėgiai
Darbo valandos kartais baigiasi labai vėlai, tačiau Albertas Navickas randa laiko savo pomėgiams. Laisvalaikiu jis domisi muzika, eina jos klausyti. „Kadangi muzika nėra tik mano pomėgis, dažnai išeina taip, kad iš vieno darbo ateinu į kitą“, - juokiasi jis. Visgi yra toks mažas, bet profesinis dalykas - analizavimas. Jis galvoja, kaip sukurtas kūrinys, kodėl patinka būtent ši muzika, tiesiog dažnai gilinausi į tai, ką išgirsta. Atsipalaiduoti klausant muzikos - įmanoma, jei tai - daug žemų dažnių turinti šokių muzika, tačiau koncertų salėse atsipalaiduoti jam labai sunku, nes vis analizuojama.
Taip pat mėgsta skaityti. „Tai išmokau iš paryžiečių“, - teigia Albertas Navickas. „Jie beveik visi turi po savo knygutę, nesvarbu, popierinę ar elektroninę, bet vos įlipę į traukinį - skaito. Kadangi visad mėgau skaityti, tad su malonumu tai darau važiuodamas į ir iš darbo. Keista, bet tuo būdu perskaitau kur kas daugiau nei anksčiau, kai knygą atsiversdavau turėdamas laisvo laiko“, - pasakoja jis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
