Lietuvos siekis: mažinti vaikų, gyvenančių globos namuose, skaičių

Šiandien Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, siekiama užtikrinti kiekvieno vaiko teisę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Vis dėlto, nemažai vaikų patenka į globos namus dėl įvairių priežasčių, tokių kaip tėvų nepriežiūra, priklausomybės, smurtas ar socialinės problemos. Vaikui augti tinkamiausia aplinka yra šeima, o vaikų globos namuose užaugę globotiniai paprastai neturi pakankamai socialinių ir šeimyninių įgūdžių. Šiame straipsnyje aptarsime strategijas, kurios padėtų sumažinti globos namuose gyvenančių vaikų skaičių, skatinant šeimos stiprinimą, prevenciją ir alternatyvios globos formas.

Situacija Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos

Prieš porą metų Lietuvoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad kasmet daugėja globos institucijose augančių vaikų. Daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos vaikų yra netekę tėvų globos, o daugiau nei 22 tūkst. vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose. Iš viso Lietuvoje tėvų globos yra netekę apie 7 tūkst. vaikų: 66,7 proc. vaikų gyvena šeimose, 3,4 proc. pas budinčius globotojus, 4,9 proc. šeimynose ir 25 proc. vaikų globos namuose.

Šiuo metu Varėnos rajone tėvų globos stokoja šešiasdešimt septyni rajono vaikai. Varėnos rajono savivaldybės mero Vido Mikalausko teigimu, situacija dėl didelio vaikų globos namuose augančių vaikų skaičiaus yra panaši tiek Varėnoje, tiek visoje šalyje: „Vaikai, kurie neturi sau artimiausių žmonių turėtų augti aplinkoje, kuri būtų kuo artimesnė šeimai. Tai naudinga ir vaikams, ir ateities visuomenei. Darbas mūsų laukia ilgas ir nepaprastas, ir jį turėsime atlikti visi drauge“, - renginyje sakė V. Mikalauskas.

Kodėl reikia mažinti apgyvendinimą vaikų globos namuose?

Pirmiausia, ligonines ir internatus primenančios didžiulės įstaigos netinka gyventi žmonėms ilgą laiką - nei be tėvų globos esantiems vaikams, nei neįgaliesiems. Nuolatinis gyvenimas ligoninės tipo įstaigoje traumuoja žmones.

Viena vertus, žmonės praranda įgūdžius arba neturi galimybės jų įgyti, nes su jais nedirbama individualiai: jie tiesiog aprūpinami gyvenamąja vieta, maistu, apranga, reikiamomis priemonėmis, priežiūra, bet to nepakanka. Jau senokai žinome, kad žmogui reikia ne tik maisto ar aprangos, bet ir socialinio ryšio, o dar geriau - auginančio, individualaus socialinio ryšio. Toks ryšys nesimezga minioje, jis mezgamas bendraujant akis į akį, mokantis iš kito. Tam reikia jaukesnės aplinkos, mažiau žmonių ir gilesnio santykio.

Antra vertus, žmonės didelėse globos įstaigose yra atskirti nuo likusios visuomenės kaip kokiame kalėjime be grotų ir vėliau jiems sunkiau sekasi bendrauti su globos namų patirties neturinčiais gyventojais. Taip yra dėl kelių priežasčių: pirma, pati visuomenė gana žeminančiai žvelgia į globos namų patirtį turinčius vaikus ar neįgaliuosius, tarsi jų reiktų gailėtis, tarsi jie būtų kitokie, antra, globos namų patirtį turintys vaikai ir neįgalieji neturi plačios bendravimo patirties su žmonėmis, kurie yra ne iš globos namų. Ir tuomet susiformuoja skirtys, nematomos sienos.

Institucinės globos pertvarka: nuo didelių įstaigų prie šeimyninių namų

Vaikų globos namai Lietuvoje išgyvena esminius pokyčius, siekiant užtikrinti vaikams šeimai artimą aplinką ir geresnes galimybes augti bei tobulėti. Ši pertvarka yra dalis platesnės deinstitucionalizacijos strategijos, kurios tikslas - atsisakyti didelių, institucinio tipo globos įstaigų ir pereiti prie šeimos modeliu paremtų globos formų. Ši pertvarka apima alternatyvių bendruomeninių paslaugų plėtrą.

Nuo 2015 metų Lietuvoje pradėta institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - atsisakyti vaikų globos namų. Šis procesas apima didelių globos įstaigų uždarymą ir vaikų perkėlimą į šeimyninius namus, globėjų šeimas ar budinčių globotojų priežiūrą. Pertvarkos tikslas - sukurti vaikams jaukesnę, šeimyninę aplinką, kurioje jie galėtų gauti daugiau individualaus dėmesio, ugdyti socialinius įgūdžius ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.

Pertvarkos priežastys ir tikslai

Pagrindinė priežastis, kodėl buvo nuspręsta pertvarkyti vaikų globos sistemą, yra suvokimas, kad didelės, institucinio tipo įstaigos netinkamos ilgalaikiam vaikų apgyvendinimui. Tokiose įstaigose vaikai dažnai jaučiasi atskirti nuo visuomenės, jiems trūksta individualaus dėmesio ir galimybių ugdyti savarankiškumą. Norėdami griauti šias sienas ir geriau ugdyti be tėvų globos likusių vaikų bei neįgaliųjų savarankiškumą, vykdome globos įstaigų pertvarką. Jos esmė - vaikai be tėvų ir neįgalieji turi gyventi tarp mūsų, bendrauti su mūsų vaikais ir mumis. Iš kelių bendruomenių turėtume tapti viena - su tam tikrais nuomonių skirtumais, bet suvokimu, kad visi esame vienodai vertingi.

Pagrindiniai pertvarkos tikslai:

• Sumažinti vaikų, gyvenančių globos institucijose, skaičių.
• Užtikrinti vaikams šeimai artimą aplinką.
• Suteikti vaikams daugiau individualaus dėmesio ir galimybių ugdyti socialinius įgūdžius.
• Padėti vaikams pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
• Integruoti vaikus į visuomenę.

Pertvarkos eiga ir rezultatai

Nuo 2014 metų, kai buvo pradėta pertvarka, Lietuvoje uždaryta didžioji dalis vaikų globos namų. Vaikai perkelti į šeimyninius namus, kuriuose gyvena iki aštuonių vaikų, globėjų šeimas ar budinčių globotojų priežiūrą. Šeimyniniai namai įkuriami individualiuose namuose arba butuose, kuriuose vaikai gyvena šeimos modeliu artimoje aplinkoje.

Statistika rodo, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. Per dešimtmetį vaikų globos sistema Lietuvoje išgyveno esminius pokyčius - institucinis vaikų apgyvendinimas keitėsi į aplinką, artimą šeimai.

Šeimyniniai namai: naujas modelis

Šeimyniniai namai yra viena iš pagrindinių alternatyvų dideliems vaikų globos namams. Juose vaikai gyvena šeimos modeliui artimoje aplinkoje, jiems sudarytos palankesnės sąlygos ugdyti socialinius įgūdžius ir savarankiškumą. Kiekvienuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirba po 6 darbuotojus, gyventi gali 6-8 vaikai. Prižiūrėdami mažiau globotinių nei masiniuose vaikų namuose darbuotojai gali jiems skirti daugiau dėmesio, pastebėti individualius vaiko poreikius, artimiau bendrauti.

Tokie namai paprastai įsikuria namuke arba bute, juose gyvena iki 8 vaikų. Gyvenimas juose vyksta visai kaip šeimoje: vaikai turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, vaikai eina į mokyklą, lanko būrelius, popamokinę veiklą. Visos paslaugos vaikams teikiamos ten, kaip ir kitiems vaikams, kurie neturi globos namų patirties.

Vaikai savo namuose turi ir savų pareigų, darbuotojai leidžia jiems savarankiškai gaminti, apsipirkti, jeigu yra pajėgūs pagal amžių ir brandą. Kitaip tariant, tai mažas pasaulėlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio iš darbuotojų ir kur galima bendrauti su mažiau vaikų, bet kokybiškiau. Be to, kai mažiau vaikų, darbuotojai gali iškart pastebėti ir užkirsti kelią patyčioms, išspręsti tarpusavio konfliktus ar užmegzti glaudesnį ryšį su vaikais. Lankantis tokiuose bendruomeniniuose namuose vaikai sako: „Anksčiau aš gyvenau globnamyje ir negalėjau atsivesti savo draugų, dabar aš gyvenu namuose ir su draugais galiu išgerti arbatos su pyragu mūsų virtuvėlėje ir jaukiai paplepėti.“ Tokie vaikų žodžiai atperka bet kokias suaugusiųjų abejones dėl pertvarkos poreikio. Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena apie 1,7 tūkst. vaikų, iš kurių apie 1,2 tūkst. gyvena stacionariuose globos namuose ir 567 vaikai - bendruomeniniuose.

Pertvarkos iššūkiai ir problemos

Vaikų globos namų pertvarka yra sudėtingas procesas, susijęs su įvairiais iššūkiais ir problemomis. Vienas iš pagrindinių iššūkių - visuomenės požiūris į globos namuose augančius vaikus. Vis dar pasitaiko atvejų, kai visuomenė neigiamai žiūri į vaikus, augančius be tėvų globos, ir juos stigmatizuoja. Tai gali apsunkinti vaikų socializaciją, mokymąsi ir įsidarbinimą.

Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą ir paramą šeimyniniams namams, globėjams ir budintiems globotojams. Vaikų globos sistemoje trūksta kvalifikuotų specialistų, tokių kaip socialiniai darbuotojai, psichologai ir pedagogai. Tai gali apsunkinti vaikų priežiūrą ir ugdymą.

Deja, tokie šokiruojantys įvykiai kaip seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas ir prievarta Vilijampolės socialinės globos namuose, LR Seimo kontrolierių ataskaita apie socializacijos centruose esančius nusiraminimo kambarius, pedofilijos atvejis Viešvilės vaikų globos namuose patvirtino Lietuvos globos sistemos ydingumą. Nors moksliniai tyrimai patvirtina, jog daugybė vaikų, patekę į globos įstaigą būdami dar labai maži, vėliau kenčia dėl socialinės ir emocinės raidos sunkumų, Lietuvoje vis dar gaji išankstinė nuostata, jog esama šeimų, kurios niekuomet nesugebės pasirūpinti vaikais, o vienintelis būdas išspręsti susidariusią sudėtingą situaciją - paimti vaiką valstybės globon.

Kaip mažinti vaikų skaičių globos namuose: strategijos

Norėdami pertvarkyti didžiules globos įstaigas į mažesnes, pirmiausia turime sustabdyti jų plėtrą. O norint sustabdyti plėtrą, reikia užtikrinti kokybiškas paslaugas šeimoms, kuo arčiau namų. Savivaldybės čia yra mūsų didžiausios partnerės, nes būtent nuo savivaldybių priklauso, ar iššūkių patiriančios šeimos sulauks tinkamos pagalbos.

Vaikų dienos centrai, mobiliosios komandos, pagalba besilaukiančioms moterims ir kompleksinės paslaugos šeimai yra pagrindinės prevencinės priemonės, siekiant, kad vaikai liktų savo biologinėse šeimose.

Šeimos stiprinimas ir parama

Viena iš svarbiausių strategijų yra šeimos stiprinimas ir parama. Tai apima ankstyvą pagalbą šeimoms, patiriančioms sunkumų, konsultavimą, finansinę paramą ir tėvystės įgūdžių ugdymą. Stiprios ir funkcionalios šeimos gali geriau pasirūpinti savo vaikais ir išvengti jų patekimo į globos namus.

Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Vaiko teisių konvencija, o taip pat ir kiti žmogaus teises reglamentuojantys tarptautiniai dokumentai pabrėžia, jog tokios paslaugos kaip sveikatos apsauga, švietimas ir bendruomeninė globa turėtų būti prieinamos visoms šeimoms. Rekomendacijos nurodo, jog pats geriausias nekintamas sprendimas vaikui yra jo grąžinimas į šeimą ir to reikia siekti, net jei vaiko biologinė šeima neatrodo ideali ar jos tradicijos ir gyvenimo būdas skiriasi nuo visuomenėje paplitusių normų. Siekiant išsaugoti šeimą turėtų būti stengiamasi šeimas padaryti tvirtesnes, joms išugdant nuostatas, įgūdžius, gebėjimus ir priemones, kuriomis jos galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikų apsauga ir vystymusi. Vaiko augimas biologinėje šeimoje, kai tik tai įmanoma, turėtų būti prioritetas.

Vaikų dienos centrai

Pastebima, kad vaikų dienos centrai yra tinkama prevencinė priemonė vaikams iš riziką patiriančių šeimų, kai kuriuose jų dirbama ne tik su vaikais, bet ir jų šeimomis. Ten galima gauti individualias ir grupines konsultacijas, praleisti laiką, ruošti pamokas, pavalgyti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 426 vaikų dienos centrai, kurių didžiąją dalį per konkursus finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nuo 2021 metų bus pereita prie stabilesnio vaikų dienos centrų finansavimo atsisakant konkursų ir pervedant valstybės biudžeto lėšas savivaldybėms, kad šios paskirstytų jas akredituotas paslaugas teikiantiems centrams.

Mobiliosios komandos

Galima ir kitokio pobūdžio pagalba šeimoms auginant vaikus, ypač jei šeima patiria iššūkių. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų sausio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje išplėstas mobiliųjų komandų kiekis bei buvo pailginta mobiliosios komandos darbo su šeima trukmė: iki vieno mėnesio su galimybe pratęsti dar mėnesį. Mobilioje komandoje dirba 3 specialistai: socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis. Mobiliosios komandos teikia pagalbą, kai šeimoje panaudojamas smurtas prieš vaikus, kai vaikai patiria nuolatinę nepriežiūrą: jeigu šeima sutinka keisti gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio ir smurto, tuomet vaikas gali saugiai augti šeimoje, nes ten jam kur kas geriau nei globos namuose. Sėkmė tampa dar labiau pasiekiama, kai savivaldybės tinkamai užtikrina tęstinę pagalbą pasibaigus mobiliosios komandos darbui. Plėsdami tokių specialistų „į namus“ gretas, stengiamės užtikrinti, kad daugiau vaikų augtų su tėvais ar padedame bent jau tiems, kurie nori priimti pagalbą.

Pagalba besilaukiančioms moterims

Dar viena svarbi sritis - pagalba besilaukiančioms ir iki 3 metų vaikus auginančioms moterims. Tikrai egzistuoja ne vienas ir ne du atvejai, kai moteris pastoja neturėdama ekonominio saugumo, stabilios gyvenamosios vietos ir palaikymo iš partnerio ar sutuoktinio. Būna ir dar blogiau, jei besilaukiančią moterį supa smurtinė aplinka. Tokiomis sąlygomis moteris turi gauti kuo skubesnę pagalbą: jai gali būti suteikiama saugi aplinka krizių centre, ji gali kreiptis dėl psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijų, išklausyti naujagimių priežiūros, tėvystės įgūdžių kursus, dalyvauti šeimų pagalbos sau grupėse ir gauti kitą pagalbą, kuri padėtų pasijausti tvirčiau kūdikiui atkeliaujant į pasaulį. Šis procesas gana ilgas, nes dažnai bėdos persekioja nedirbančias, išsilavinimo neturinčias moteris, kurioms labai sunku pradėti savarankišką gyvenimą. Tačiau tinkama pagalba moteriai, atsidūrusiai tokioje padėtyje, gali apsaugoti į pasaulį besibeldžiantį mažylį nuo globos namų. Ligoninėje kūdikiai kartais yra paliekami dėl pogimdyvinės depresijos, kartais dėl neplanuoto nėštumo ar išprievartavimo. Dažniausiai moterys nežino kur kreiptis pagalbos, tačiau ją galima rasti krizinio neštumo centre, taip pat kiekvienoje poliklinikos psichikos sveikatos centre.

Kompleksinė pagalba šeimai

Kiekviena savivaldybė teikia ir kompleksines paslaugas šeimai, kurios apima pozityviosios tėvystės mokymus, individualią pagalbą, kai ištinka netektys ar krizės, šeimos įgūdžių ugdymą grupėse, mediacijos paslaugas. Lankant išvardintus užsiėmimus galima prašyti pavėžėti arba iki 4 val. per dieną prižiūrėti vaikus.

Be to, Vyriausybė yra patvirtinusi Bazinį paslaugų šeimai paketą, į kurį patenka 14 paslaugų, kurios turi būti pasiekiamos šeimoms visose savivaldybėse: į jį patenka pasirengimo šeimai ir tėvystės ugdymas, psichosocialinė pagalba per krizę, vaikų dienos socialinė priežiūra, darbas su jaunimu, ikimokyklinio ugdymo užtikrinimas ir kitos paslaugos. Šios paslaugos padeda šeimoms savarankiškai išspręsti susikaupusias problemas be kumščių ar riksmų, todėl gali išsaugoti santykius ir stabdyti vaikų patekimą į globos įstaigas.

Globėjų, įtėvių, budinčių globotojų paieška bei parama jiems

Galiausiai, jeigu taip nutiko, kad vaikas neteko tėvų arba tėvų teisės buvo apribotos dėl smurto ar nepriežiūros, net ir tokiu atveju galima ir svarbu padaryti viską, kad vaikas augtų ne globos namuose, o pas globėjus, įtėvius arba laikinai pas budinčius globotojus - pastarieji vaikučiu rūpinasi, kol susitvarkys situacija vaiko šeimoje. Visi vaikai, jeigu jų artimoje aplinkoje nėra asmenų galinčių jais pasirūpinti ir suteikti namus, keliauja pas budinčius globotojus.

Dėl šios priežasties Lietuvoje jau yra atsiradę 66 globos centrai, kurie veda mokymus ir užtikrina praktinę ir psichologinę bei emocinę pagalbą įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams. Savivaldybės yra skatinamos pritraukti šeimas, kurios turėtų motyvacijos ir gebėjimų padėti vaikams be tėvų - jų indėlis apsaugo mažuosius nuo globos namų patirties. Ir nors šioje srityje yra, kur pasitempti, tačiau vis daugiau savivaldybių supranta globėjų, įtėvių ar budinčių globotojų svarbą vaikams, kurie neturi galimybių augti biologinėje šeimoje. Nuo 2018 metų Lietuva atsisakė institucinių globos namų, kuriuose gyvendavo didelės grupės vaikų. Šiai dienai, nuolatinio globotojo institutas šalia kitų globos formų leidžia užtikrinti geresnes sąlygas be tėvų globos likusiems vaikams.

Pasak „SOS vaikų kaimai“ globos centro vadovo Dovydo Španagelio, vaikui globa dažniausiai tampa reikalinga dėl patirto smurto artimoje aplinkoje, nuolatinės nepriežiūros, tėvų priklausomybių nuo alkoholio ar psichoaktyvių medžiagų. „Globa yra pagalba vaikui užaugti, kai vaikas yra netekęs tėvų globos. Vaikai į globą dažniausiai atkeliauja iš labai sudėtingų sąlygų ir pilni skaudžių patirčių - jie būna patyrę smurtą, nepriežiūrą, matę tėvų priklausomybes. Šiandien nebeturime nei vienų vaikų globos namų - tai milžiniškas pokytis. Pasikeitė ne tik vaikų gyvenimo sąlygos, bet ir visuomenės požiūris. Dabar visi vaikai gyvena šeimos aplinkoje kaip ir kiti jų bendraamžiai“, - pasakojo D. Španagelis.

Anot globos centro vadovo, ypač globėjų trūkumas jaučiamas su vaikais turinčiais negalią ir broliais, seserimis. Globėjai jaučia didelį nerimą įsipareigoti rūpintis vaikais, kurie turi specializuotų poreikių arba globoti, kartais po 2 ar net 6 vaikus, nes brolių ir seserų negalima išskirti ar apgyvendinti skirtinguose miestuose. D. Španagelis teigia, jog gausių šeimų vaikai patenka į Šeiminius namus dėl globėjų trūkumo ir ten gauna visą reikiamą pagalbą. „Šiai dienai, šeiminiuose namuose gyvena 900 vaikų, kuriems trūksta globėjų. Priežasčių kodėl taip yra daug - vieni bijo įsipareigoti, atsakomybės, kiti jaučia stigmas, jog globojamas vaikas bus kitoks. Didžioji dalis vaikų, kuriems trūksta globėjų yra vaikai su negalia, specialiaisiais poreikiais, delinkventiniu elgesiu, taip pat didelės grupės brolių sesių ir paaugliai. Kartais vaikai atkeliauja su protinėmis arba fizinėmis negaliomis, būna vaikų su specialiaisiais poreikiais, raidos sutrikimais. Globėjams tai yra didžiulis iššūkis, nes tam reikia specialios pagalbos ir žinių. Vaikams, turintiems negalią, sunku rasti globėjų šeimą, todėl neretai jie yra globojami šeiminiuose namuose“, - sako globos centro vadovas.

Dėl įvairių priežasčių be šeimos likę vaikai keliauja pas budinčius globotojus, kurie laikinai užtikrina vaikams saugią ir mylinčią aplinką bei visą reikiamą pagalbą, priima vaiką į savo namus tam laikotarpiui, kol tėvai kartu su specialistų pagalba įveiks iškilusią krizę arba kraštutiniu atveju teismui priėmus sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo, bus surasti nuolatiniai globėjai. Anot pašnekovo, pasitaiko atvejų, kai vos gimę kūdikiai yra paliekami ligoninėse. Pasak „SOS vaikų kaimo“ globos centro vadovo, natūralu, kad gyvenant kartu, vaikas tampa budinčio globotojo šeimos dalimi. Budintys globotojai patiria daugybę įvairių jausmų, kai tenka jį perduoti kitiems globėjams ar įtėviams, išgyvenimai būna itin sunkūs ne tik vaikams, bet ir globėjams. „Globėjas absoliučiai daro viską ką daro tėvai - nuo pusryčių ruošimo, drabužių pirkimo, būrelių lankymo iki pasakų sekimo vakare. Todėl kai globoji kūdikį nuo kelių mėnesių ar vaiką nuo trejų, - jis tampa tavo vaiku. Ir kai ateina laikas jį perduoti kitai globėjų šeimai, jausmas toks, lyg paliktum savo vaiką. Tiek vaikams, tiek globėjams tai yra labai sunkūs potyriai“, - sako D. Španagelis. Šiuo metu, Lietuvoje 25 savivaldybėse, yra 42 nuolatiniai globotojai, kurie į savo šeimas priėmė 38 tėvų globos netekusius vaikus.

Psichologinė pagalba vaikų globos namuose ir deinstitucionalizacijos kontekste

Vaikų globos namai - tai vieta, kurioje be tėvų globos likę vaikai randa saugų prieglobstį ir rūpestį. Tačiau vien materialinio aprūpinimo ir priežiūros nepakanka. Vaikams, išgyvenusiems netektis, patyrusiems smurtą ar nepriežiūrą, būtina kvalifikuota psichologinė pagalba, padedanti įveikti traumas, prisitaikyti prie naujos aplinkos ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.

Vaikų globos namų tikslai ir paslaugos

Socialinė globa vaikams, likusiems be tėvų globos, yra itin svarbi. Tokią globą, pavyzdžiui, Ukmergės globos centre, sudaro trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Jos teikiamos šeimyniniuose namuose, siekiant užtikrinti be tėvų globos likusiam vaikui ar laikinai apgyvendintam vaikui globą (rūpybą), ugdymą, socialines paslaugas ir aplinką, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Trumpalaikė socialinė globa apima kompleksinę, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujančią pagalbą ar tęstines paslaugas. Ilgalaikė socialinė globa teikiama vaikui, netekusiam tėvų globos, ir apima kompleksinę, nuolatinę specialistų pagalbą, vaiko poreikių užtikrinimą ir savarankiškumo ugdymą. Intensyvi krizių įveikimo pagalba teikiama siekiant atkurti asmens (šeimos) savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir padėti integruotis į visuomenę.

Psichologinės pagalbos svarba

Vaikai, patenkantys į globos namus, dažnai būna emociškai pažeidžiami. Jie gali patirti traumą (smurtas, nepriežiūra, tėvų netektis ar priklausomybės gali sukelti gilias psichologines traumas), prisirišimo sunkumus (dažnas globėjų keitimasis, nestabili aplinka gali apsunkinti sveikų prisirišimo ryšių formavimąsi), elgesio ir emocijų sunkumus (nerimas, depresija, agresija, impulsyvumas), žemą savivertę ir socialinės adaptacijos sunkumus. Psichologinė pagalba padeda vaikams įveikti traumas, formuoti saugius prisirišimo ryšius, reguliuoti emocijas ir elgesį, stiprinti savivertę, gerinti socialinius įgūdžius.

Iššūkiai teikiant psichologinę pagalbą

Nepaisant akivaizdžios psichologinės pagalbos svarbos, susiduriama su nemažais iššūkiais: išteklių trūkumu (kvalifikuotų psichologų, psichoterapeutų, socialinių darbuotojų, turinčių patirties dirbant su traumuotais vaikais), finansavimo stoka, personalo perkrova, vaikų nenoru dalyvauti terapijoje, specializuotų metodų trūkumu ir darbuotojų kompetencijos trūkumu.

Alternatyvios bendruomeninės paslaugos ir pagalba neįgaliesiems

Alternatyvios bendruomeninės paslaugos yra esminė deinstitucionalizacijos dalis. Žmonių su negalia institucinės globos pertvarkos procesas apima alternatyvių bendruomeninių paslaugų plėtrą. Negalią turintiems žmonėms atsiveria galimybė gyventi bendruomenėje, gauti joje pagalbą, atliepiančią jų asmeninius poreikius, taip pat įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą. Viena iš šio proceso krypčių - su apgyvendinimu susijusių paslaugų plėtra, kuri apima individualių paslaugų teikimą apsaugotame būste, savarankiško ir grupinio gyvenimo namuose.

Pagalba šeimoms, auginančioms neįgaliuosius

Norint, kad mažiau negalią turinčių žmonių patektų į globos namus, turime savivaldybėse užtikrinti tinkamą pagalbą šeimoms, kurios rūpinasi neįgaliaisiais. Dėl tokios paslaugos gavimo galima kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, kur paslauga galima pasinaudoti įvairiai, tai yra paliekant artimąjį su negalia specialisto priežiūrai porai valandų, dienai ar dviem savaitėms, priklausomai nuo to, kokie yra šeimos poreikiai. Statistikos duomenimis 2015 m. šalyje veikė 93 vaikų globos namai, kuriuose gyveno per 3,2 tūkst. vaikų. Iš jų specialiųjų poreikių turėjo 35 proc., elgesio ir emocijų sutrikimų - 20 proc., vidutinę ir sunkią negalią - 10 proc.

Asmeninio asistento pagalba

Tokia paslauga ypatingai prisideda prie neįgaliųjų savarankiškumo. Iš viso Lietuvoje apmokyti 253 asistentai, kurie vienam klientui gali pagelbėti iki 4 valandų per dieną: į pareigas įeina savarankiškumą skatinanti pagalba namuose ir viešoje erdvėje, asistentai gali suteikti pagalbą asmeniui prausiantis ar rengiantis, lydėti neįgalųjį, kur jam reikia nuvykti, padėti pavalgyti ar suteikti kitą pagalbą bendraujant.

Atvejo vadyba

Šeimoms, kuriose gimsta ir auga vaikai su negalia, atvejo vadybininkas gali padėti daug greičiau gauti pagalbą. Negalios faktas šeimoms dažnai būna netikėtas ir stiprus išgyvenimas, kai yra patiriami nepripažinimo, kaltės, atmetimo, susitaikymo jausmai. Šalia patiriamų jausmų, šeimos turi pereiti per daugybę institucijų, kol sulaukia reikiamos pagalbos, todėl tokio koordinuojančio specialisto - atvejo vadybininko - pagalba padeda įveikti visas procedūras greičiau ir patiriant mažiau streso.

Pagalba įsidarbinant ir dirbant

Ši paslauga labai praverčia proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms, kurie nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje.

Pagalba priimant sprendimus

Šios paslaugos tikslas - suteikti specialistų paramą stiprinant asmens gebėjimus pasirūpinti savimi, priimti kasdienius sprendimus, siekti savarankiško gyvenimo ir dalyvauti visose gyvenimo srityse.

Socialinės dirbtuvės

Socialinėse dirbtuvėse žmonės su negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas. Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti.

Grupinio gyvenimo namai

Vienas iš būdų užtikrinti žmonėms jaukesnius namus ir ugdyti savarankiškumą yra steigti grupinio gyvenimo namus, kuriuose visą parą padedant darbuotojams gyvena iki 10 neįgalių žmonių. Tokiuose namuose žmonės gyvena mums visiems įprastą gyvenimą, gamina maistą, tvarkosi buitį, lanko dienos užimtumo veiklas, socialinėse dirbtuvėse stengiasi įgyti arba atkurti darbinius įgūdžius, kai kurie dirba savarankiškai.

Apgyvendinimas apsaugotame būste

Apsaugotas būstas skirtas iš dalies savarankiškiems neįgaliesiems, kuriems reikalinga minimali ar prevencinė pagalba. Tokiame būste gali gyventi iki 4 dalinai savarankiškų žmonių, kuriems socialinio darbuotojo pagalbos reikia tik tam tikrose srityse, kur jiems trūksta įgūdžių.

Sėkmės istorijos ir bendradarbiavimas

Utenos vaikų globos namai, pradėję savo istoriją dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, sėkmingiau nei dauguma kitų globos namų įstaigų dirba Lietuvoje. Pradėję veikti kaip perpildyti vaikų globos namai, kuriuose 50 įvairaus amžiaus vaikų prižiūrėjo tik viena auklėtoja, nuo 2001 m. ši globos įstaiga intensyvino darbą su tėvais, globėjais, šeimomis ir bendruomene. Tuo metu dar nebuvo strateginių pertvarkos dokumentų, o deinstitucionalizacijos idėjas aptarinėjo tik aktyvių nevyriausybinių organizacijų, o ne valdžios institucijų atstovai. Tiesa, reikia paminėti, kad iki 2012 m. Globos namų direktorės Dianos Deveikienės teigimu, šiuo metu dirbantys 35 specialistai labai daug dirba ne tik su be priežiūros likusiais vaikais, bet ir su jų tėvais. Ypatingas dėmesys skiriamas mamoms, nes, kad ir kaip gerai būtų aprūpinti globos namai, kad ir koks visapusiškas dėmesys vaikui būtų skiriamas, tėvų dėmesio niekas neatstos. Įgyvendinant globotinių individualius socialinės globos planus, aktyviai įtraukiami vaikų biologiniai tėvai, artimieji, taip siekiant sustiprinti jų tarpusavio ryšius. Atvežus į globos įstaigą likimo valiai paliktą vaiką, pirmiausia surandama jo mama, kuriai sudaromos sąlygos apsigyventi tame pačiame pastate su vaiku. Tėvams, kuriems trūksta žinių ir įgūdžių, leidžiančių jiems saugiai ir sėkmingai auginti vaikus, kurti pagarbius tarpusavio santykius, efektyviai įveikti iškylančius neaiškumus ir sunkumus, sudaromos galimybės lankyti Pozityvios tėvystės mokymus. Dažna problema šeimoje - vyro smurtinis elgesys, taigi stengiamasi nutraukti tokį elgesį ir kurti gyvenimą be smurto bei žmogaus teisių pažeidimų prieš artimuosius. Tad nuo 2013 m. įstaigoje veikia ir Utenos apskrities vyrų krizių centras, kurio tikslas - suteikti pagalbą smurtaujantiems vyrams. Krizių centre teikiamos socialinės, psichologinės, teisinės pagalbos krizinėje situacijoje atsidūrusiems vyrams bei jų šeimos nariams. Taip pat organizuojamos individualios ir grupinės konsultacijos smurtinio elgesio keitimo programose. Vyrų krizių centras bendradarbiauja su Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Utenos skyriumi. Lietuvos visuomenė turi daug išankstinių nuostatų ir neteisingų stereotipų, susijusių su globos netekusių vaikų įsivaikinimu, vienas jų - jog tapti globėju yra sunku. Nuo 2008 m. globos namų specialistės ne tik veda globėjų ir įtėvių mokymus, o taip pat ir ieško naujų globėjų bei dalijasi gerąja patirtimi. Jų siekiamybė - kad vaikus globotų šeimos ar pavieniai globėjai, kas nutinka vis dar ganėtinai retai. Aktyviai vykdomoje globėjų ir įtėvių rengimo programoje dalyvauja Zarasai, Kupiškis, Molėtai, Rokiškis, Ukmergė ir Utena. Globos namai užsiima ir visuomenės švietimo veiklomis, stengiasi užmegzti kuo glaudesnius ryšius su bendruomene, tokiu būdu mažindami juose gyvenančių vaikų diskriminavimą. Vykdomos įvairios kultūrinės, sporto veiklos, prisidedama prie visuomeninių akcijų (pvz.: Maisto banko).

Sėkmingai vaikų globos namų pertvarkai būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp valstybės institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės. Sėkmingiau - ten, kur visi pertvarkos dalyviai - savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, socialinės globos įstaigos ir bendruomenės, glaudžiai bendradarbiauja, o žmonių su negalia politiką suvokia kaip žmogaus teisių, o ne medicininės priežiūros modelį. Varėnos socialinių paslaugų centre vykusiais „Šeimos priešpiečiais“ prasidėjo SOS vaikų kaimų vykdomas projektas „Tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų alternatyvų“, kurio vienas partnerių yra Varėnos rajono savivaldybė. SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos vykdomo NVO programos Lietuvoje projekto „Tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų alternatyvų“ partneriai - Norvegijos visuomenės sveikatos asociacija “Brusetkollen”, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracija. Projektas organizuojamas įgyvendinant Europos Ekonominės Erdvės 2009 - 2014 m. finansinį mechanizmą.

Jau 2012 m. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos ir suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategines gaires, o 2014 m. - perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų planą. Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžia, kad veiksmų planą būtina įgyvendinti neatidėliojant, tačiau apgalvotai ir atsakingai. Lietuvai svarbu pereiti nuo institucinės globos ir iki 2020 m. Utenos vaikų globos namų veiklos pagrindinis tikslas - sustiprinus šeimą, sugrąžinti vaiką jo biologiniams tėvams, o nepavykus surasti jam kitą (globėjų) šeimą. Todėl šios įstaigos darbuotojai sukaupė vertingos praktikos, kuri galėtų būti naudinga kitiems globos namams, pagerinti vaikų globos namų gyvenimo kokybę, teikiant pagalbą pažeidžiamoms šeimoms ir mažinant globojamų vaikų skaičių institucijose. Vien 2013 m. 24 vaikai, kuriems buvo teikiamos socialinės globos paslaugos, grąžinti į šeimas. Tikėtina, jog pradėjus realius pertvarkos veiksmus „iš viršaus“, kurios šiais metais planuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Utenos vaikų globos namų praktika „iš apačios“ bus realius pertvarkos rezultatus užtikrinantis veiksnys.

tags: #mazinti #globos #namuose #gyvenanciu #vaiku #skaiciu

• Informacija apie Cinnabsin N
• Sužinokite daugiau apie Ramanausko ir Ramašausko gyvenimus
• idėjos aktyvioms ir kūrybiškoms stovykloms
• Svarbiausi kūdikio pasiekimai iki vienerių metų
• Kelionė per laikus ir civilizacijas Pietų Afrikoje