Globalūs pritaikymo sprendimai darbuotojams su negalia

Europos Sąjungos teisė darbdaviams nustato pareigą nuo 2000 m. sudaryti darbuotojams su negalia tinkamas sąlygas. Šiame vadove pateikiama informacija, praktiniai pavyzdžiai ir naudingos nuorodos, kad darbdaviams būtų lengviau laikytis šio reikalavimo.

Vadovą parengti padėjo Neįgaliųjų platformos nariai ir socialiniai partneriai, pateikę ne tik pasiūlymų, bet ir gerosios praktikos pavyzdžių. Jei esate darbdavys, įmonės savininkas, vadovas, darbuotojų kolektyvo lyderis, žmogiškųjų išteklių specialistas ar tiesiog bendradarbis, šioje brošiūroje pateiktos praktinės įžvalgos ir gerosios praktikos pavyzdžiai turėtų įkvėpti jus siekti įdarbinti, samdyti ir išlaikyti darbe asmenis su negalia, naudojant tinkamų sąlygų sudarymo ar pritaikymo priemones, naudingas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

Šis vadovas pirmiausia skirtas darbdaviams, tačiau jis labai aktualus ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, tokiems kaip darbdavių asociacijos, profesinės sąjungos, valdžios institucijos, lygybės įstaigos, pilietinė visuomenė ir asmenys su negalia.

Teisinė bazė ir tarptautiniai įsipareigojimai

Kiekvienas turi teisę į darbą ir laisvai pasirinkti profesiją ar veiklą. Visos ES valstybės narės yra pasirašiusios ir ratifikavusios Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Tai reiškia, kad kiekviena iš jų yra pagal tarptautinę teisę įsipareigojusi užtikrinti asmenų su negalia teisių apsaugą, laikydamasi šios konvencijos.

Neįgaliųjų teisių konvencija reiškia esminį požiūrio į asmenis su negalia ir santykio su jais pokytį: anksčiau į asmenis su negalia buvo žvelgiama kaip į pasyvius labdaros, gydymo ir socialinės apsaugos objektus, tačiau vėliau suvokta, kad asmenys su negalia yra subjektai, turintys teises, pajėgūs priimti sprendimus ir būti aktyviais visuomenės nariais.

Darbdaviai privalo sudaryti tinkamas sąlygas, kad asmuo su negalia galėtų atlikti su darbu susijusias užduotis. Ypač aktualus yra JT neįgaliųjų teisių konvencijos 27 straipsnis dėl darbo ir užimtumo kartu su Neįgaliųjų teisių komiteto Bendrąja pastaba Nr. 8 (2022) dėl asmenų su negalia teisės į darbą ir užimtumą.

Konvencijos 27 straipsniu uždrausta diskriminacija dėl negalios visais atžvilgiais ir esant visoms užimtumo formoms. Tai apima įdarbinimą, samdą, darbo tęstinumą, karjeros raidą ir saugias bei sveikas darbo sąlygas. Bendrojoje pastaboje Nr. 8 paaiškintos valdžios pareigos pagal 27 straipsnį ir pabrėžiama, kad teisė dirbti yra viena pagrindinių žmogaus teisių, itin svarbi kitų žmogaus teisių įgyvendinimui.

ES teisė ir darbdavių pareigos

Europos Sąjungoje darbdavių pareiga yra sudaryti darbuotojams su negalia tinkamas sąlygas. Siekiant garantuoti, kad neįgaliųjų atžvilgiu būtų laikomasi vienodo požiūrio principo, jiems įrengiamos tinkamos patalpos (t. y. sudaromos tinkamos sąlygos). Tai reiškia, kad prireikus konkrečiu atveju darbdaviai imasi tinkamų priemonių, kad neįgaliajam būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, kilti tarnyboje arba mokytis, nebent dėl tokių priemonių būtų neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.

Visose 27 ES valstybėse narėse galioja nacionalinės ir regioninės teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkelta ir įgyvendinama Užimtumo lygybės direktyva. Tai reiškia, kad visose tose šalyse darbdaviai turi pareigą sudaryti darbuotojams su negalia tinkamas sąlygas.

Viena iš septynių pavyzdinių iniciatyvų pagal 2021-2030 m. Neįgaliųjų strategiją - neįgaliųjų užimtumo dokumentų rinkinys. Jį sudaro darbdaviams, darbdavių organizacijoms, valdžios institucijoms ir pilietinei visuomenei skirtos gairės, praktiniai metodai ir mokymosi galimybės, kuriuo siekiama pagerinti asmenų su negalia rezultatus darbo rinkoje.

Europos Sąjungos Taryba 2022 m. gruodžio mėn. patvirtino Europos socialinių teisių ramsčio 17 principą, kuris yra konkrečiai dėl asmenų su negalia įtraukties. Neseniai priimta Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva nustatyti nauji informacijos teikimo reikalavimai įmonėms, veikiančioms ES.

Parama darbuotojams su negalia ES šalyse

Vienuolikoje ES šalių darbdaviai, atviroje darbo rinkoje priimantys į darbą asmenis su negalia, gali pasinaudoti mokesčių lengvata, o trylikoje ES šalių darbdaviams siūlomas jų mokėtinų socialinio draudimo ar sveikatos draudimo įmokų sumažinimas.

Europos neįgaliųjų forumas sudarė ES šalių, kuriose teikiama parama tinkamų sąlygų sudarymo išlaidoms padengti, žemėlapį.

Daugumoje šalių yra įgyvendinta informuotumo didinimo iniciatyvų ir teikiama informacija, konsultacijos bei parama įdarbinant asmenis su negalia. Kai kuriose šalyse esama programų, pagal kurias asmenims su negalia, ieškantiems darbo, ir potencialiems darbdaviams padedama vieniems su kitais susisiekti, ir skiriami apdovanojimai darbdaviams, kurių veikla laikoma gerąja praktika.

Kai kur pagal nacionalinės teisės aktus organizacijos privalo paskirti negalios reikalų vadovą ar už paramą darbuotojams su negalia atsakingą asmenį.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) interpretacijos

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) užduotis - spręsti, ar ES teisė tinkamai aiškinama ir taikoma visose ES šalyse. ESTT savo precedentiniame sprendime HK Danmark nusprendė, kad tinkamų sąlygų sudarymo, kaip tai suprantama darant nuorodą į JT neįgaliųjų teisių konvencijos 2 straipsnį („tinkamas sąlygų pritaikymas“), apibrėžtis yra plati: tai yra „įvairių kliūčių, trukdančių neįgaliesiems visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti profesiniame gyvenime tokiomis pat kaip ir kitų darbuotojų sąlygomis, pašalinimas“.

Tinkamų sąlygų sudarymo samprata apima ne vien materialines, bet ir organizacines priemones, galbūt įskaitant darbo atlikimo greičio ar ritmo pakeitimą. Neseniai sprendime Ca Na Negreta ESTT išaiškino, kad Užimtumo lygybės direktyvos nuostatomis darbuotojui teikiama apsauga, kad jis nebūtų automatiškai atleistas iš darbo tuo atveju, jei darbo santykių laikotarpiu atsirastų negalia, dėl kurios jis visam laikui netektų gebėjimo atlikti darbo sutartyje nustatytas užduotis.

Tinkamų sąlygų sudarymo priemonės

Darbuotojams, darbe susiduriantiems su kliūtimis, galite padėti suteikdami jiems pagalbinių technologijų, pavyzdžiui, tokių kaip kompiuterinė programa, kuri gali būti naudojama (kartu su specialiu dideliu ekranu) tekstui padidinti, arba pagalbiniai klausos prietaisai, prijungiami prie telefono.

Tinkamų sąlygų sudarymas - tai ne vien darbo vietos prieinamumo užtikrinimas, pavyzdžiui, padarant, kad darbo stalai, tualetai ar išėjimai būtų prieinami. Asmeninės pagalbos paslaugomis būtų galima padėti asmenims su negalia suprasti, organizuoti ir atlikti užduotis. Pavyzdžiui, darbuotojas darbe gali būti lydimas pagalbininko arba galima atlikti individualizuotą vertinimą siekiant pritaikyti įdarbinimo procesą, mokymą ar užduotis.

Per individualizuotus vertinimus dėmesys sutelkiamas į konkretaus darbuotojo, susiduriančio su kliūtimis, stiprybes ir poreikius. Tada darbdavys gali įvertinti, kuriose srityse darbuotojo potencialas yra didžiausias.

Parama darbuotojų su negalia užimtumui apima darbo erdvės pritaikymą. Tai gali būti daroma įvairiomis priemonėmis - nuo baldų, įrangos ir patalpų pritaikymo biuruose ar visame objekte iki struktūrinių pakeitimų, kuriais palengvinama įtrauktis ir prieinamumas, ar tyliosios zonos įrengimo, individualios darbo erdvės suteikimo arba nuotolinio darbo.

Nuotolinis darbas

Ir viešojo, ir privačiojo sektoriaus darbdaviai gali siūlyti rinktis nuotolinį darbą kaip vieną iš tinkamų sąlygų sudarymo formų. Taip suteikiama galimybė, pavyzdžiui, neįgaliųjų vežimėlio naudotojams su sunkia fizine negalia ar regos sutrikimų turintiems asmenims atlikti savo darbą naudojantis tinkamomis sąlygomis, kurios sudaromos keliais būdais. Gali reikėti, pavyzdžiui, specializuotą IT įrangą ir (arba) darbo stalą įrengti asmens namuose, o ne biure, ypač jei nėra galimybės naudotis viešuoju transportu.

Vis dėlto svarbu, kad nuotolinis darbas nebūtų privalomas, o būtų siūlomas kaip alternatyva. Nuotolinis darbas namuose gali neigiamai paveikti asmens galimybes pasiekti, kad jo darbas būtų pripažintas, ir būti paaukštintam darbe. Gali padidėti namuose dirbančio asmens vienišumas ir izoliacija, taip pat toks darbuotojas gali patirti papildomų išlaidų (pavyzdžiui, dėl energijos sąnaudų).

Darbo laiko pritaikymas

Norint pritaikyti darbo dieną nereikia jokių specialių priemonių, nebūtina fiziškai pritaikyti aplinkos, taip pat nereikia viešųjų subsidijų - tereikia pakeisti darbo valandas.

Skatinant įtraukumo kultūrą itin svarbu oficialiai įtvirtinti lanksčias darbo sąlygas. Šis metodas neturėtų būti taikomas vien individualia vadovų nuožiūra, o turėtų būti integruotas į organizacijos politiką, užtikrinant struktūrinį požiūrį į tinkamų sąlygų sudarymą.

Darbo užduočių pritaikymas

Darbo vietoje atliekamų darbo užduočių perorganizavimas (angl. job carving) gali būti remiamo užimtumo strategijos dalis, taip suteikiant asmenims galimybę dirbti, nepaisant galimų kliūčių. Šios organizacinės priemonės gali būti pradedamos taikyti jau darbo pradžios laikotarpiu, atliekant individualius vertinimus. Tinkamų sąlygų sudarymas darbo užduočių pritaikymu apima darbo pareigų perskirstymą ar specializuotų užduočių perskirstymą tarp pareigybių, kad būtų geriausiai panaudojami asmens su negalia individualūs įgūdžiai, taigi jis galėtų atlikti tas užduotis, kurias yra labiausiai įgudęs atlikti arba kurias atlikti jam geriausiai sekasi.

Tinkamų sąlygų sudarymo samprata ir skirtumai

Svarbu ne tik tinkamų organizacinių sąlygų sudarymas, bet ir palankus vadovų ir bendradarbių požiūris į kolegas su negalia, todėl reikia, kad bendradarbiai suprastų, jog sudarant specialias sąlygas asmenims su negalia siekiama palengvinti jų darbą, o ne suteikti jiems papildomų privilegijų.

Tam tikra praktika ar pakeitimai gali būti klaidingai laikomi tinkamų sąlygų sudarymu, bet ne visada atitinka Užimtumo lygybės direktyvos ar JT neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimus. Tinkamų sąlygų sudarymas (angl. reasonable accommodation) skiriasi nuo prieinamumo (angl. accessibility). JT neįgaliųjų teisių komiteto parengtoje Bendrojoje pastaboje dėl prieinamumo nurodyta, kad sąvoka „prieinamumas“ siejama su grupėmis, o „tinkamų sąlygų sudarymas“ - su asmenimis. Tame dokumente taip pat paaiškinta, kad prieinamumas yra išankstinė sąlyga, o tinkamų sąlygų sudarymas - tai, kas atliekama vėliau: tai yra būdas įveikti likusias kliūtis ir atsižvelgti į individualius poreikius. Tam tikromis aplinkybėmis prieinamumas taip pat gali būti sudaromų tinkamų sąlygų dalis.

Vien nedidelių pakeitimų jūsų darbo vietoje gali nepakakti, kad būtų įvykdyti reikalavimai sudaryti tinkamas sąlygas. Nors toks pritaikymas kaip, pavyzdžiui, teksto šrifto padidinimas kompiuterio ekrane ar mentoriaus skyrimas į pagalbą darbuotojui su negalia yra naudingas, vien to gali nepakakti norint įveikti visas kliūtis darbuotojui atlikti savo darbą ar daryti karjerą.

Kai darbdavys asmeniui su negalia suteikia paslaugą, neatitinkančią jo išreikštų poreikių, tai nelaikoma tinkamų sąlygų sudarymu pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją.

Jums gali kilti klausimas, ar laikini arba trumpalaikiai sprendimai (pavyzdžiui, kai judėjimo sutrikimą turinčiam darbuotojui leidžiama trumpą laiką nuotoliniu būdu dirbti namuose arba protarpiais suteikiamos atostogos) gali būti laikomi tinkamų sąlygų sudarymu. Tam tikromis aplinkybėmis laikinos priemonės gali būti tinkamos, tačiau vien jų gali nepakakti ilgalaikiams darbuotojo poreikiams patenkinti, todėl beveik neabejotinai turėsite ieškoti labiau ilgalaikio būdo sudaryti tinkamas sąlygas.

Darbdaviai gali manyti, kad darbuotojų su negalia atskyrimas (pavyzdžiui, kai darbuotojai su negalia skiriami į atskiras darbo erdves arba ribojamas jų bendravimas su kolegomis) yra viena iš tinkamų sąlygų sudarymo formų. Kartais tai gali būti naudinga, pavyzdžiui, tokiomis aplinkybėmis, kai darbuotojui yra kur kas lengviau susikaupti ir dirbti esant atokiau nuo kitų žmonių. Vis dėlto tokius sprendimus reikia rinktis atsargiai.

Nauda darbdaviams

Įdarbinant asmenis su negalia, parodomas pasiryžimas puoselėti įtraukią ir įvairią darbo vietos kultūrą ir duodamas aiškus ženklas, kad toje organizacijoje įvairovė yra vertinama ir stengiamasi suteikti lygias galimybes.

Įdarbinant asmenis su negalia galima gauti naudos iš įvairių įgūdžių, gebėjimų ir perspektyvų (ypač tokiomis aplinkybėmis, kai trūksta darbo jėgos). Darbuotojai su negalia pasižymi dideliu iniciatyvumu ir lojalumu.

Asmenų su negalia įdarbinimas gali padėti organizacijoms geriau suprasti ir tenkinti įvairių savo klientų poreikius. Taip galima įgyti naujų verslo galimybių, padidinti klientų pasitenkinimą ir aprėpti didesnę rinkos dalį.

Įdarbindamos asmenis su negalia organizacijos skatina pozityvią ir įtraukią organizacinę kultūrą, kurioje laikomasi visų darbuotojų lygybės principo, palaikomas bendruomeniškumas, kolektyvinis darbas ir gera darbuotojų dvasinė būklė.

Slaugos ir globos paslaugos Lietuvoje

Slaugant artimąjį namuose ar ieškant jam tinkamos priežiūros, svarbu žinoti apie įvairias slaugos rūšis, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime.

Slaugos rūšys Lietuvoje

Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos:

• Stacionarinė slauga (Ilgalaikė globa ir slauga įstaigoje): Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba. Tinka asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės.
• Dienos stacionaro slauga: Pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos. Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan. Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose.
• Slauga namuose: Tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra. Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt.
• Paliatyvioji slauga: Tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą. Skirta žmonėms su onkologinėmis ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis ir pan. Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose.
• Socialinė slauga: Tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi. Pagalba į namus: maisto pristatymas, buities tvarkymas, palyda į gydymo įstaigas. Dienos centrai: veiklos, maitinimas, užimtumas. Trumpalaikė globa: kai slaugantis asmuo laikinai negali rūpintis artimuoju.

Slaugos rūšių santrauka

Finansinė parama ir socialinės garantijos

Slaugant artimąjį namuose, taip pat svarbu žinoti apie galimas socialines garantijas, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas.

• Ligos išmoka slaugant šeimos narį: Jei dėl artimojo slaugos prarandate darbo pajamas, galite gauti ligos išmoką. Tam būtina turėti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl šeimos nario slaugos ir atitikti kitus ligos socialinio draudimo stažo reikalavimus.
• Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį: Jei nesate sukakę senatvės pensijos amžiaus ir slaugote artimąjį su negalia namuose, valstybė jus draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Svarbu, kad jūsų ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvoje ir neturėtumėte draudžiamųjų pajamų arba jos būtų mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga.

Socialinės paslaugos slaugant artimąjį namuose

Norėdami gauti pagalbą slaugant artimąjį, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Galimos paslaugos:

• Pagalba į namus: padeda tvarkytis buityje, rūpintis asmens higiena, apsipirkti ir pan.
• Dienos socialinė globa: teikiama dienos metu, apima specialistų pagalbą, maitinimą, užimtumą.
• Integrali pagalba namuose: apjungia slaugos ir socialinės globos paslaugas, teikiamas namuose.
• Laikino atokvėpio paslauga: skirta suteikti poilsio laiką slaugantiems artimuosius, perimant slaugos funkcijas tam tikram laikotarpiui.

Apgyvendinimas globos namuose

Žmonės sensta skirtingai - vieni ilgus metus išlieka savarankiški, o kitiems senelių namai tampa vienintele galimybe užtikrinti tinkamą priežiūrą. Suprastėjus sveikatai, ne visi gyventojai gali savimi tinkamai pasirūpinti, todėl senelių namai tampa būtinybe.

Kreipimasis dėl apgyvendinimo globos namuose

Norint patekti į senelių globos namus, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba seniūniją. Socialiniai savivaldybės darbuotojai įvertins asmens socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir nustatys, ar žmogui reikalinga ilgalaikė stacionari globa.

Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo ar jo globėjas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Reikalingi dokumentai

Norint patekti į senelių namus, reikia surinkti tam tikrus dokumentus:

• Galiojanti asmens tapatybės kortelė arba pasas.
• Neįgalumą įrodantis pažymėjimas ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopija.
• Užpildytas medicinos dokumentų išrašas (forma 027/a).
• Gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
• Pažymą apie gyvenamąją vietą.

Taip pat, savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją.

Sprendimo priėmimo procesas ir finansiniai aspektai

Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, priėmęs sprendimą siųsti asmenį į globos namus, sprendimo kopiją išsiunčia Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.

Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000 - 1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Pagal Socialinių paslaugų įstatymą už gyvenimą senelių namuose mokama 80 proc. asmens pajamų ir 100 proc. kitų pajamų (priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija ir t.t.). Taip pat reikia mokėti 1 proc. nuo vidutinės turto rinkos vertės.

Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos iš kurios ir atvyko konkretus asmuo.

Trumpalaikė socialinė globa

Trumpalaikė socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo savaitę negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.

Norint gauti trumpalaikę socialinę globą, reikia pateikti šiuos dokumentus: Užpildytą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą, galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir galiojantį medicinos dokumentų išrašą (027/a formos).

tags: #globa #del #aklumo

• Stalo ir kėdės matavimas
• Nuo folikulo iki ovuliacijos
• Sužinokite apie rotavirusą nėštumo metu
• Natūralūs gimdymo skatinimo būdai
• Nuo folikulo iki ovuliacijos