Vaiko atskyrimas nuo tėvų: teisė, priežastys ir pasekmės
Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis, teisę žinoti, kas jo tėvai, ir gyventi su jais bei būti jų auklėjamam ir aprūpinamam. Visi tėvai ir vaikai turi teisę gyventi kartu šeimoje. Ši teisė yra saugoma žmogaus teisės į šeimos gyvenimo gerbimą. Tačiau tėvai ne visuomet gali įgyvendinti teises ir pareigas vaikams. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių ir laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės.
Vaiko atskyrimo nuo tėvų teisinis pagrindas ir principai
Vaikas gali būti atskirtas nuo šeimos tik įstatymų numatytomis aplinkybėmis. Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnis nustato, kad valstybės dalyvės užtikrina, jog vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai gali būti reikalinga, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina (tėvų valdžios apribojimas), arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (vaikų atskyrimas).
Europos žmogaus teisių teismo (EŽTK) 8 straipsnis apima tėvo teisę imtis priemonių siekiant susivienyti su savo vaiku ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą imtis tokių veiksmų. Tai taip pat taikoma tais atvejais, kai tarp tėvų ir (arba) kitų vaikų šeimos narių dėl vaikų kyla bendravimo ir gyvenamosios vietos ginčų (pvz., 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Manic prieš Lietuvą, Nr. 46600/11). Vis dėlto nacionalinės valdžios institucijų pareiga imtis priemonių susivienijimui palengvinti nėra absoliuti, nes tėvų su vaikais, kurie kurį laiką gyveno su kitais asmenimis, suvienijimas gali būti neįmanomas iškart ir gali reikėti parengiamųjų priemonių. Toks pasirengimas priklausys nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau visų suinteresuotų asmenų supratimas ir bendradarbiavimas visada yra svarbi sudedamoji dalis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nurodytas bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai, svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje.
Objektyvios aplinkybės, leidžiančios atskirti vaiką nuo tėvų
Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika dėl CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo rodo, kad objektyviomis aplinkybėmis, sudarančiomis vaikų atskyrimo pagrindą, pripažįstamos įvairios aplinkybės. Tai gali būti:
- Tėvo arba motinos sunki sveikatos būklė, nuolatinio gydymo bei priežiūros poreikis.
- Įvairios priklausomybės.
- Bendravimas su asmenimis, kurie daro neigiamą įtaką tėvui/motinai.
- Nesugebėjimas savarankiškai spręsti iškilusių problemų, negebėjimas bendrauti, valdyti savo emocijų, ūmi reakcija iškilus bet kokiai situacijai, stipriai išreikštos emocijos.
Susvetimėjimas - kaip atskyrimo pagrindas
Vienas iš atskyrimo pagrindų yra vaiko ir tėvų (tėvo/motinos) susvetimėjimas. Kasacinis teismas objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, yra pripažinęs tai, kad vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl to vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori.
Pavyzdžiui, 2020 m. spalio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį, kurioje buvo nagrinėta situacija po vaiko motinos mirties. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtino, kad nepilnamečio vaiko teisų įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrino atsakovo ir vaiko motinos šeima. Ieškovo, biologinio tėvo, vaidmuo sūnaus gyvenime buvo epizodinis, dėl to susiklostė situacija, kad vaikas šiuo metu neturi ryšio su tėvu. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovui poreikis bendrauti su sūnumi atsirado tik po vaiko motinos mirties. Ieškovas ilgą laiką pakankamai nesirūpino vaiku, materialiai jį išlaikė tik iš dalies, bendravo epizodiškai, o bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai sudarė prielaidas daryti išvadą apie komplikuotą vaiko santykį su tėvu. Be to, bendravimas tarp ieškovo ir sūnaus nevyko ir teismo proceso metu, vaikas vengė bendrauti su tėvu, jo bijojo, jam esant jautėsi nesaugus. Nesant tėvo ir vaiko ryšio, jų abiejų gyvenimas kartu yra negalimas, kol emocinis ryšys nebus atkurtas.
Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje taip pat buvo spręsta dėl situacijos, kai vaikas po motinos žūties negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių (motinai esant gyvai tėvų gyvenimo skyrium) ir dėl to tarp vaiko ir tėvo neužsimezgė socialiniai dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006). Naujausioje byloje kasacinio teismo tokiomis objektyviomis aplinkybėmis pripažintinas nepilnamečio vaiko susvetimėjimas su tėvu, ryšio su juo praradimas, kurį iš dalies lėmė tai, jog vaiko motina sukūrė kitą šeimą ir vaikas joje gyveno. Teismas plačiau nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai tėvas nesugebėjo visapusiškai dalyvauti vaiko gyvenime, puoselėti socialinius dvasinius ryšius su vaiku, tokiu būdu sudarydamas sąlygas, jog nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrino motinos naujojo sutuoktinio bei ir vaiko motinos šeima.
Svarbu paminėti, kad tokia situacija nereiškia, jog vaiko tėvui buvo uždrausta bendrauti su vaiku ar teikti jam išlaikymą, ir nepateisino vaiko apleidimo, o tai padaręs tėvas turi suvokti natūralias tokio veiksmo (neveikimo) pasekmes - susvetimėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).
Psichologas paaiškina tėvų ir vaikų dinamiką romantiškuose santykiuose ir kaip iš jos išeiti
Šeimos samprata platesniu kontekstu
Nors Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas vaikui leidžia turėti ne daugiau kaip du tėvus, t. y. motiną ir tėvą, tačiau tai nereiškia, kad vaiko šeimą visada sudarys tik vaiko tėvas ir motina. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas).
Todėl dėl galinčių kilti įvairių situacijų (tėvų negyvenimas kartu, tėvų negalėjimas rūpintis vaiku ir t. t.) vaiko šeimą gali sudaryti ir kiti asmenys nei biologiniai vaiko tėvai, pavyzdžiui, vaiko patėvis, pamotė, vaiko seneliai, globėjai ir pan., kurie rūpinasi vaiku, turi su juo emocinį kontaktą ir užtikrina jo kaip savarankiškos asmenybės ugdymą. Teismai yra pažymėję, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, būti jų auklėjamam ir vaiko teisė į šeimos ryšius ne visada reiškia tą patį.
Vaiko atskyrimo procesas ir institucijų vaidmuo
Vaiko teisių gynėjai į šeimas be reikalo nevyksta. Vykstama tik tuomet, kai tam yra pagrindo. O pagrindu tampa iš policijos pareigūnų, socialines paslaugas teikiančių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų įstaigų, visuomenės ar iš paties vaiko gautas pranešimas. Jeigu gavus pranešimą apie smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus išaiškėja realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam arba psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, tada nustatomas apsaugos vaikui poreikis.
Pirmiausia ieškoma galimybių vaikui nustatyti laikinąją priežiūrą - tėvams išlaikant visas teises, paskiriamas vaiką laikinai prižiūrėsiantis asmuo, kuris gali tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią aplinką, arba vaikas su atstovais pagal įstatymą iki 12 mėn. gali būti apgyvendintas socialinių paslaugų įstaigoje Krizių centre. Tačiau tais atvejais, kuomet nėra galimybių nustatyti laikinąją priežiūrą arba vaiko tėvai nesutinka priimti pagalbą atvejo vadybos metu, arba laikinai su vaiku apsigyventi krizių centre, o situacija šeimoje nesikeičia, gali būti priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų.
„Vaikui brangiausia - jo šeima. Todėl ir vaiko teisių gynėjai daro viską, kad, pirmiausia, vaikui būtų saugu ir gera augti biologinėje šeimoje,“ - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. Bendradarbiavimas ir noras keisti situaciją, užtikrinti vaikams saugią, augti ir ugdytis tinkamą aplinką, laimingą vaikystę, yra raktas padedantis į šeimą grįžti vaikams. Krizę išgyvenančiai šeimai padėti pasiruošęs būrys specialistų, tėvams tereikia motyvacijos, pastangų, priimti pagalbą ir kartu su specialistais įgyvendinti Pagalbos šeimai plane numatytas priemones, keisti gyvenimo būdą. Vaiko teisių apsaugos sistemos prioritetas - vaikas ir jo prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje.
Vaiko atskyrimo nuo tėvų teisinės pasekmės
Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų, nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos. Pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku, pavyzdžiui bendrauti, lankyti vaiką ir pan. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).
Nors tėvams išlieka visos teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu, išskyrus teisę gyventi su vaiku bei atstovauti vaikui, tačiau vaiko globėjas taip pat įgyvendina teises ir pareigas vaikui, todėl lieka neaišku, kam turėtų būti teikiama pirmenybė, įgyvendinant vaiko teises ir užtikrinant jo interesus - tėvams ar globėjams. Taikant vaiko ir tėvų(-o) atskyrimą, susiduriama su įstatyminio reglamentavimo ribotumu: atskyrimą taikyti įmanoma tik tais atvejais, kai tėvas(-ai) dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su fiziniu atsiskyrimu, negali įgyvendinti teises ir pareigas vaiko atžvilgiu.
Svarbu paminėti, kad pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (pavyzdžiui, pasikeitus sveikatos būklei ar nustojus vartoti alkoholinius gėrimus), vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti panaikintas teismo sprendimu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
