Nėštumo laikotarpis moters organizmui atneša daugybę pokyčių, o reguliarūs sveikatos patikrinimai yra itin svarbūs tiek būsimos mamos, tiek kūdikio gerovei užtikrinti. Vienas iš dažnai stebimų rodiklių yra gliukozės (cukraus) kiekis šlapime.
Nėštumo metu šlapime esantis nedidelis cukraus (gliukozės) kiekis - visiškai normalu. Įprastai inkstai užtikrina, kad gliukozė, filtruota iš kraujo, vėl būtų grąžinta į kraujotaką vykstant reabsorbcijai inkstuose. Jei gliukozurija nėra susijusi su padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje ir pasireiškia dėl fiziologinių priežasčių, ji paprastai nėra pavojinga ir nereikalauja gydymo.
Tačiau, jei kelis kartus iš eilės fiksuojamas padidėjęs cukraus lygis arba vieno tyrimo metu buvo nustatytas labai didelis cukraus kiekis kraujyje, tai gali reikšti, kad nėščioji serga gestaciniu diabetu. Jei gliukozurija pasireiškia antrame ir trečiame trimestruose ir yra susijusi su aukštu gliukozės kiekiu kraujyje, tai gali rodyti gestacinį diabetą ar prastą jo kontrolę, o gliukozurija, lydima ketonurijos, yra ženklas, kad energijos apykaita motinos organizme yra netinkama ir kyla pavojus vaisiaus vystymuisi. Siekiant tai išsiaiškinti, atliekamas gliukozės tyrimas.

Nėščiųjų (gestacinis) diabetas - tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus laipsnio hiperglikemija, nustatytas nėštumo metu. Ši būklė gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus augimą bei raidą.
Pasaulyje gestacinis diabetas nustatomas 2 - 40 proc. visų nėščių moterų. Nėščiųjų diabetu arba gestaciniu diabetu vadinama būklė, kai stebimas didesnis nei turi būti gliukozės kiekis kraujyje.
Padidėjęs atsparumas insulinui yra fiziologinis pokytis nėštumo metu. Normalaus nėštumo metu moters organizme kasos ląstelės hiperplazuoja ir patenkina didesnį insulino poreikį. Taip pat padidėjusį atsparumą insulinui kompensuoja didesnis kiekis insulino, išskiriamo kasos β ląstelių. Tai padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje.
Tačiau nėštumo metu atsparumas insulinui didėja dėl placentos išskiriamų hormonų koncentracijos. Gestacinis diabetas atsiranda dėl to, kad organizmas nepakankamai išskiria insulino (hormono, kontroliuojančio gliukozės kiekį kraujyje), kurio poreikis nėštumo metu padidėja, arba dėl laikino atsparumo insulinui.
Nėščiųjų diabeto nustatymas ir gydymas gali sumažinti naujagimių sergamumą, nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką.
Pirmo vizito metu visoms nėščiosioms atliekamas gliukozės kiekio tyrimas veninėje plazmoje nevalgius. Nėščioji turi tam pasiruošti: negalima nei valgyti, nei užkandžiauti iš vakaro ar ryte prieš pat tyrimą. Nustačius glikemiją ≥ 5,1mmol/l, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Jei glikemija atitinka cukrinio diabeto diagnostikos kriterijus, retais atvejais nėštumo metu pativirtinama tikrojo cukrinio diabeto diagnozė.
Jei pirmojo vizito metu glikemija stebėta normos ribose, 24-28 nėštumo savaitę nėščiosioms, nepriklausomai nuo rizikos veiksnių, atliekamas trijų taškų gliukozės tolerancijos mėginys veninėje plazmoje. Tyrimui nėščioji turi bent 3 paras normaliai maitintis, neribodama angliavandenių. Tyrimas atliekamas ryte, nėščioji turi būti 8-14 val. nevalgiusi.
Procedūra atliekama taip:
Taip įvertinama, kaip nėščiosios organizmas sureagavo į tokį gliukozės kiekį.

Jeigu yra bent vienas patologinis glikemijos rodiklis, diagnozuojamas gestacinis diabetas:
| Matavimas | Diagnostinė reikšmė |
|---|---|
| Glikemija nevalgius | 5,1-6,9 mmol/l |
| Glikemija 1 val. po 75g gliukozės | ≥ 10,0 mmol/l |
| Glikemija 2 val. po 75g gliukozės | ≥ 8,5 mmol/l |
Jei vienkartinis gliukozės kiekis viršija 5,1 mmol/l, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, bet jei glikemija nevalgius ≥ 7,0 mmol/l - įtariamas cukrinis diabetas, prasidėjęs nėštumo metu. Nėščiųjų diabeto gliukozės įverčiai yra mažesni (≤7,0 mmol/l nevalgius), jis gerai koreguojamas dieta, bei po gimdymo gliukozės kiekis kraujyje tampa normalus.
Nėščioji, kuriai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, jaučia didesnį troškulį, daugiau vartoja skysčių, jos kūnas gali kaupti skysčius, stebimi tinimai. Be to, atliekant vaisiaus echoskopiją, neretai pastebime padidėjusį vaisiaus vandenų kiekį arba didelės masės vaisių. Tada ginekologas gali rekomenduoti atlikti gliukozės tyrimą.
Pacientė, nustačius glikemijos rodiklius, atitinkančius nėščiųjų diabeto diagnozę, turi būti nukreipiama gyd. endokrinologui, kurios metu aptariama nepageidaujamų išeičių rizika nėštumui, rizikos sumažinimas, savikontrolė ir jos svarba, mitybos ir gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos.
Pacientė nukreipiama slaugytojo-diabetologo konsultacijai, kurios metu paaiškinami mitybos korekcijos principai, išduodama savikontrolės priemonės, apmokoma glikemijų matavimo. Rekomenduojama subalansuota mityba, susidedanti iš neapdorotų grūdų ar krakmolo turinčių produktų, liesos mėsos, vaisių, daržovių bei pieno produktų. Rekomenduojama per dieną valgyti 3 pagrindinius patiekalus ir 2-4 užkandžius, valgyti kas 2-3 valandas.
Jeigu įprastos mitybos metu gaunamas nepakankamas vitaminų ir mineralų kiekis, mitybą reikėtų papildyti maisto papildais, siekiant išvengti maisto medžiagų trūkumo nėštumo metu.
Fizinis aktyvumas didina jautrumą bei sumažina atsparumą insulinui. Rekomenduojamas fizinis aktyvumas 30-60 minučių per dieną, 3-7 kartus per savaitę.
Rekomenduojama stebėti glikemijas, vertinami ketonai šlapime ar kraujyje. Nėščioji pamokoma, kaip naudotis gliukometru ir kaip dažnai tikrinti kraują savarankiškai. Nėščioji būtinai turi vesti gliukozės dienyną. Tikslinės glikemijos siekiant geros kontrolės yra:
Gydymą insulinu paskirs gydytojas endokrinologas, jei laikantis mitybos nurodymų nebus pasiektos tikslinės glikemijos. Insulinas yra geras vaistas tuo, kad nepraeina placentos barjero ir veikia tik motinos organizme esančią glikemiją. Tuo tarpu gliukozė yra labai lengvai pro placentą praeinanti medžiaga.
Paskyrus insuliną, iki pat gimdymo būtina reguliariai stebėti glikemiją bent 3 kartus per dieną (nevalgius ir 2 val. po valgio) bei konsultuotis su endokrinologu ir akušeriu-ginekologu. Dažniausiai nėštumo metu skiriamas ilgo veikimo insulinas vieną ar du kartus paroje (ins. detemir, ins. glargine) bei greito veikimo insulinai prieš valgius (ins. lispro, ins. aspart). Insulino dozė parenkama individualiai pagal kiekvienos moters poreikius.

Daugumos moterų, kurioms pasireiškia nėščiųjų diabetas, nėštumas būna sklandus ir jos susilaukia sveiko naujagimio, bet kartais šis sutrikimas gali sukelti rimtų problemų, ypač jeigu nėra diagnozuotas ir gydomas. Jei laiku neskiriamas insulinas, gliukozė iš mamos kraujo per placentą patenka į vaisiaus kraują ir stimuliuoja jo kasą. Kasa ima sparčiai gaminti insuliną, kuris vaisiaus organizmą veikia kaip augimo hormonas ir skatina tiek jo paties bendro svorio augimą, tiek tam tikrų organų didėjimą. Šios komplikacijos dažnai matomos ir ultragarsu.
Vaisiaus, kuris gamina daugiau insulino, kraujyje po gimimo gali būti mažas gliukozės kiekis ir yra didesnė tikimybė, kad naujagimiui reikės papildomos priežiūros. Nors naujagimiai būna didesnio svorio, tačiau jų branda paprastai būna mažesnė. Toks kūdikis turi didesnę nutukimo ir (arba) cukrinio diabeto riziką ateityje.
Nėščiųjų diabeto kontrolė taip pat turi įtakos gimdymo eigai. Jei nėščiųjų diabetas koreguojamas dieta, rekomenduojama gimdyti iki 41 nėštumo savaitės. Skiriant insulinoterapiją ir esant gerai kontrolei, gimdymas turėtų būti sužadintas (ar prasidėjęs natūraliai) 39-40 nėštumo savaitę. Skiriant gydymą insulinu, tačiau nepasiekus geros glikemijų kontrolės, rekomenduojama skatinti gimdymą anksčiau - 37-39 nėštumo savaitę. Sutrikus vaisiaus vystymuisi - dar anksčiau. Jei numatomas vaisiaus svoris ≥4500 g - spręndžiama dėl Cezario pjūvio operacijos tikslingumo.

Po gimdymo glikemija turėtų susitvarkyti ir grįžti į normos ribas. Dažniausiai gydymas insulinu gali būti nutraukiamas iš karto po gimdymo.
Po gimdymo per 24 - 72 val. patariama nustatyti glikemiją nevalgius, įvertinti, ar nėra cukrinio diabeto (jei glikemija nevalgius > 7 mmol/l - reikalinga endokrinologo konsultacija). Po gimdymo praėjus 6 - 12 savaičių visoms moterims, kurioms buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas, turi būti patikslinta diagnozė atliekant standartinį 2 taškų 75 g gliukozės tolerancijos mėginį. Tyrimą skiria ir vertina šeimos gydytojas. Jei mėginio rezultatai patologiniai - endokrinologo konsultacija.
Būtina laikytis gydytojo nurodytų mitybos rekomendacijų ir po gimdymo, rekomenduojamas fizinis aktyvumas, svorio kontrolė. Gimdyvei rekomenduojama žindyti naujagimį. Rekomenduojama ištirti glikemiją planuojant vėlesnius nėštumus, kadangi pakartotinio gestacinio diabeto rizika yra didesnė.
Daugumai moterų angliavandenių apykaitos sutrikimas po gimdymo išnyksta. Tačiau nustatyta, kad moterims, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu yra apie 7 kartus didesnė. Apie 40 - 60 proc. moterų per artimiausius 5 - 15 metų gali išryškėti 2 tipo cukrinis diabetas. Širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinio sindromo rizika taip pat didesnė, ypač turinčioms antsvorio ar nutukusioms moterims. Riziką galima sumažinti visiems prieinamomis profilaktinėmis priemonėmis: fizinis aktyvumas, svorio korekcija, sveika mityba.
Dažniausios nėštumo metu pasitaikančios komplikacijos - gestacinis (nėščiųjų) diabetas, preeklampsija, šlapimo takų infekcija ir šlapimo pūslės uždegimas. Visų minėtųjų ligų žymenys aptinkami šlapime. Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje.
Šlapimo tyrimas pristatomas per 2 valandas. Norint užtikrinti tikslius rezultatus, svarbu teisingai surinkti šlapimo mėginį.
