Lietuvos vaikų globos sistemos pertvarka: nuo institucinių namų iki šeimos aplinkos

Lietuvoje įgyvendinama vaikų globos institucijų pertvarka pasiekė reikšmingą etapą. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo uždaryti paskutiniai Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose likę vaikų globos namai. Šis žingsnis simbolizuoja ilgametį valstybės siekį užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų šeimos aplinkai artimoje ir palaikančioje erdvėje. Jų globotiniai perkeliami į šeiminius namus - butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų, nurodo organizacijos „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė.

Institucinės globos pertvarka, pradėta 2014 metais, siekė sumažinti dideliuose vaikų globos namuose gyvenančių vaikų skaičių. Tuo metu tokiose įstaigose gyveno daugiau nei 3,5 tūkst. vaikų. Šiandien galima drąsiai paskelbti apie tokių namų uždarymą, nes didžioji dalis jau uždarytų įstaigų globotinių šiuo metu gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose.

Institucinės globos pertvarkos tikslai ir raida

Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. 1989 metais priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės teigimu, siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises ir poreikius, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai. „Per visus šiuos metus daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - pradėjome teikti kompleksines paslaugas šeimai, sustiprinome vaikų dienos centrus ir šeimų socialinę priežiūrą“, - cituojama ministrė.

Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 metų yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.

Naujieji vaikų globos modeliai: globos centrai ir šeiminiai namai

„Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66, atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose“, - kalbėjo I. Ruginienė. Šiuo metu turime 177 šeiminius namus ir juose auga 1032 vaikai. Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo.

„Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą“, - aiškina R. Ladauskienė. Visgi, pasak jos, nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 3 tūkst. fizinių vaiko globėjų rūpintojų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.

Statistikos pokyčiai: mažėjantis institucinės globos mastas

Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. Ši lentelė iliustruoja reikšmingą vaikų skaičiaus mažėjimą institucinės globos įstaigose ir perėjimą prie šeimai artimesnių formų:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 metų duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius nuosekliai mažėja. 2018 metų pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %) tėvų globos netekusių vaikų (iš viso 8177 vaikų) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose.

2018 metais globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 metų pabaigoje (kaip ir 2017 metų pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).

Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėnesio pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose šiuo metu gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst. vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje, pažymi R. Ladauskienė.

Gyvenimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose: Elektrėnų ir Trakų pavyzdžiai

„Mano namai - mano tvirtovė“ - taip byloja lietuvių liaudies posakis. Šį pasakymą atspindi ir Elektrėnų šeimos namai, kuriuose nuo 2017 metų balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiuo metu ten gyvena po šešis 11-18 metų amžiaus vaikus, o jais visą parą rūpinasi darbuotojai. Pasiteiravus Elektrėnų šeimos namų direktorės Vidos Rakauskienės apie įgyvendinamą pertvarką, ji tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius.

„Yra galimybė pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį. Anksčiau, gyvenant dideliuose globos namuose, vaikų būdavo daug. Todėl, pavyzdžiui, jiems netinkamai elgiantis, buvo daug sunkiau suvaldyti, išspręsti konfliktus, ar - priešingai - pagirti už pastangas“, - pasakoja V. Rakauskienė. Prie gyvenimo bute vaikai greitai priprato, adaptavosi, jaučiasi, kaip savo namuose. Mokosi patys prižiūrėti savo kambarius - šie įgūdžiai jiems pravers sulaukus pilnametystės, pradėjus savarankišką gyvenimą. Kartu su darbuotojais jie gaminasi maistą, kepa pyragus, ruošiasi kaip tikra šeima didžiosioms metų šventėms.

Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, taip, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriai maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja. Vėliau visi žiūri televizorių, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus ar eina pasivaikščioti.

Nors iš pradžių vaikai į gyvenimą bendruomeniniuose vaikų globos namuose žvelgė su baime, vos tik įsikūrę tapo laimingi, turėdami savo kambarius, asmeninę erdvę. „Manome, kad bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas yra didelis pasiekimas tiek vaikams, tiek darbuotojams. Pasak vaikų, tai yra vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti. Tai - jų namai“, - aiškina V. Rakauskienė. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbant tik 5 darbuotojams ir kai jie yra ilgalaikiai, o ne nuolat besikeičiantys, vaikas gali pasitikėti darbuotoju, nebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Tai vaikams be galo svarbu.

Apie vykdomą pertvarką teigiamai atsiliepia ir Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė: „Visi gyvename namuose ar butuose, žmogui nėra poreikio gyventi kolektyviai. Iš tų vaikų, kurie gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose, visi pasisako, kad taip gyventi patogiau, atsiranda didesnis prieraišumas su auklėtojomis. Šie vaikų žodžiai patvirtina visame pasaulyje ir Lietuvoje darytus mokslinius tyrimus, kurių išvados kalba apie vaikų globos namų žalą besiformuojančiam žmogui.“

Ilgą laiką visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius, jie būdavo stigmatizuojami. Dabar nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni, supratingesni. Tai patvirtina ir Elektrėnų šeimos namų socialiniai darbuotojai, kurie teigia, kad kaimynai į juos reaguoja teigiamai, nori susipažinti. „Būna susistabdo darbuotoją ir klausia apie vaikus, kaip jiems sekasi gyventi bute, ar patinka. Tad tikriausiai viskas priklauso nuo paties žmogaus, - sako Elektrėnų šeimos namų vyr. soc. darbuotoja Oksana Kovalenko. - Mūsų kaimynai labai draugiški ir sąmoningi.“

Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 buvo reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 24. Nuo 2024 m. liepos 1 d. Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskiruose butuose bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių.

Trakų rajone, kaip ir Elektrėnuose, yra įgyvendinamas „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų plėtra Trakų rajone“ projektas, finansuojamas iš ES fondų. Anot Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danutės Zalieckienės, šiuo metu intensyviai ieškoma namo su žemės sklypu, tinkamo steigti bendruomeninius vaikų globos namus. Trakų rajone pertvarkos procesas vyksta nuosekliai, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus. „Mes bendradarbiaujame su nevyriausybine organizacija VšĮ „Šv. Jono vaikai“. Tai - bendruomeniniai vaikų globos namai, įsikūrę Jalovės, Apatiškių ir Gojaus kaimuose. Šiuose namuose gyvena vienas vaikas iš mūsų savivaldybės“, - sako D. Zalieckienė.

Šiuo metu, vykdant pertvarkos planą, Lentvario kompleksinių paslaugų šeimos centre gyvena 19 vaikų, iš kurių trys turėtų būti grąžinti į šeimą, nes tėvai įvykdė visus savo įsipareigojimus, pakeitė elgesį. „Apskritai darbas su tėvais turi didelę įtaką, siekiant sumažinti institucinę globą. Kadangi tiek šalyje, tiek mūsų rajone yra sustiprintas darbas su šeimomis, - nuo 2015 m. rajone įsteigtas Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras, kuris vykdo nuoseklų darbą su sunkumų patiriančiomis šeimomis. Tai lemia, kad mažiau vaikų patenka į institucinę globą.“

Vaikų globos institucijų istorinė apžvalga Lietuvoje

Vaikų globos institucija - įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos. Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 amžiaus pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.

Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 metais įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 metais Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės. Kaune 1848 metais įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 metais - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 metais įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. 19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.

1918-1940 metais vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinių labdaros organizacijų. 1922 metais Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 metais pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 metų pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms).

1940 metais SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 metais vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 metais buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų). Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.

Jaunuolių paruošimas savarankiškam gyvenimui ir visuomenės įsitraukimas

Europos socialinio fondo agentūra, kartu su partneriais, tarp jų BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namais, įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“, kurio tikslas - palydėjimo paslaugų jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas, vystymas.

Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai (Vilniaus 1-ieji vaikų globos namai) iki 1991 metų buvo globos namai ikimokyklinio amžiaus vaikams. Juose gyveno apie 100 vaikų. Vykdydami įstaigų deinstitucionalizaciją, 2014 metų rugpjūčio pabaigoje dvi globotinių šeimynas perkėlėme gyventi į butus. Sukurta aplinka, artima šeimai, sudarytos sąlygos vaikams geriau integruotis į visuomenę, skatina vaikų savarankiškumą, mažina vaikų socialinę atskirtį. 2016 metais perkėlus trečiąją šeimyną gyventi į naujai suremontuotą namą, Globos namų pertvarkymas buvo baigtas ir veikla pradėta vykdyti šeimyniniu principu, teikiant alternatyvias institucinei globai bendruomenines paslaugas. Šiuo metu Vilniaus Žolyno vaikų globos namai administruoja 6 šeimynas, kuriose gyvena 40 vaikų, likusių be tėvų globos, iš socialiai remtinų šeimų, kuriose neužtikrinamos būtinos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, ir našlaičiai.

Globotiniai gyvena šeimynose, kuriose sukurta artima šeimai aplinka. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, vaikai keliasi, eina į mokyklą, lanko būrelius. Su šeimynų darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgyti, tvarkosi kambarius, skalbia rūbus - tiesiog gyvena kaip įprastos šeimynos. Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai atsakingi už šeimynos buities organizavimą, maitinimą, ugdymą, laisvalaikį. Jie nuoširdžiai stengiasi sukurti globotiniams tokias sąlygas, kad jie kuo mažiau jaustų šeimos netektį, augtų pilnaverčiais savo šalies piliečiais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui, vaikų poilsio organizavimui atostogų metu.

Globos centrus Lietuvoje vienijanti iniciatyva „Vaikai yra vaikai“ pristato fotografo Artūro Morozovo parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“. Menininko įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi augti šeimoje. „Tada, kai pamačiau Tave“ yra ne tik nuostabus pasakojimas apie globojančių šeimų kasdienybę, bet ir atsargus raginimas pagalvoti apie tai, ką kiekvienas iš mūsų galėtume duoti mūsų visų vaikams. Parodos herojų - vaikų ir juos priimančių globėjų - fotografijos eksponuojamos tarsi šeimos albume, atskleidžiant kaip globojamas vaikas įtraukiamas į bendrą šeimos paveikslą. Paroda Istorijų namuose lankytojų lauks vasario 6 - kovo 6 d., o kovo 7-21 d. šią parodą galima aplankyti Vilnius Outlet antrajame prekybos centro aukšte, kur galėsite susipažinti su globėjų istorijomis bei kaip sprendimas tapti globėjais pakeitė jų gyvenimus!

„Sėkmingos globos link“ kviečiama youtube kanale nemokamai stebėti jau šeštus metus iš eilės organizuojamą metinę globos centrų konferenciją. Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Vaiko teisių Tarnybos Youtube kanale.

tags: #zarasu #vaiku #globos #namai

• Alytaus globos namų paslaugos ir kainos
• Lietuvių literatūros ir metų laikų sąsajos
• Rekomendacijos, kaip kūdikiui duoti karvės pieno
• gražiausios krikštynų dovanos mergaitei
• papildomos darbo garantijos auginantiems neįgalų vaiką